Balandžio 27 d., šeštadienis | 24
Atsargiai – statybos!
Valstybinė darbo inspekcija
2016-05-19
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ir darbdaviams, organizuojantiems statybos darbus, ir darbuotojams dar kartą primena aplinkybes bei priežastis, kurios lėmė šiuose darbuose prarastas gyvybes. Nuolat prisiminkime – statybų darbai, o ypač darbai aukštyje, keliantys riziką nukristi, itin pavojingi.
Praėjusiais metais statybos įmonėse žuvo 15 darbuotojų, 42 patyrė sunkius kūno sužalojimus (palyginti su 2011 m., ir netekčių statybose, ir sunkių traumų skaičius išaugo: jų tada buvo atitinkamai 13 ir 33).
Kada dažniausiai įvyksta nelaimės statybose?
Nelaimingi atsitikimai dažniausiai įvyksta darbuotojams atliekant darbus aukštyje – remontuojant stogus, atliekant apdailos darbus arba kopėčiomis lipant į darbo vietą. Tokių nelaimių galima būtų išvengti, jei pradedami darbai būtų planuojami, įvertinama rizika nukristi ir susižaloti, jei būtų įrengti tinkami pastoliai ar naudojamos kitos saugios paaukštinimo priemonės.
Pagrindinės nelaimių statybvietėse priežastys: netinkamai organizuoti ar vykdyti pavojingi darbai; neįrengtos kolektyvinės saugos priemonės; darbą atliko nustatyta tvarka neapmokytas ir/ar neatestuotas, neinstruktuotas saugos ir sveikatos darbe klausimais asmuo; nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė įmonėje.
Prieš pradedant darbus būtina kiekvienu atveju nustatyti visus pavojus, imtis atitinkamų saugos priemonių, diegti saugius darbo metodus tiek trumpalaikiams, tiek ilgalaikiams darbams.
Pirmus metus įmonėje dirbantiesiems – ypatingas dėmesys! Sunkių ir mirtinų traumų statybos įmonėse tyrimai rodo, kad dažniau susižaloja įmonėje pirmus metus dirbantys darbuotojai.
Suprantama, kad statybvietėse situacija labai dažnai keičiasi ir sprendimai turi būti priimti nedelsiant, kartais ir tuo momentu, kai šalia nėra darbų vadovo. Todėl darbuotojų mokymui, instruktavimui saugos ir sveikatos klausimais privalu skirti ypatingą dėmesį. Mokymas turėtų būti susietas su konkrečia esama situacija ir paremtas geru bendradarbiavimu – kad kiekvienas darbuotojas žinotų, jog gali drąsiai kreiptis patarimo, pamokymo ar pagalbos, kai reikia pradėti naują darbą ar atlikti naują užduotį.
Atsargiai – neblaivus darbuotojas
Pabrėžtina, kad 3 iš 8 pernai darbe žuvusių ir 10 iš 16 sunkiai susižalojusių neblaivių darbuotojų buvo statybos įmonių darbininkai – beveik visi jie traumas patyrė nukritę iš aukštai. Tai betonuotojai, mūrininkai, apdailininkai, ekskavatorių mašinistai, pagalbiniai darbininkai ir kt. Dažniausiai tai nuo 45 metų amžiaus ir vyresni vyrai, kurių kraujyje buvo nustatyta nuo 0,46 iki 5,35 promilės etilo alkoholio.
Neblaivumas darbe sąlygoja ypatingą grėsmę nelaimingiems atsitikimams įvykti; toks darbuotojas tampa pavojingas ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Sulėtėja reakcija, neblaivaus darbuotojo elgesys dažnai būna neadekvatus.
Minėti atvejai patvirtina, kad nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė įmonėje sudaro prielaidas darbuotojams pažeidinėti lokalinių darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, įmonės vidaus darbo tvarką bei sąlygas nelaimei darbe įvykti.
Pagilinkite žinias. Apie aukštalipių mokymą
VDI gauna nemažai paklausimų ir skambučių dėl darbuotojų, dirbančių aukštyje, mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Dažniausiai teiraujamasi dėl darbų aukštyje priskyrimo aukštalipio darbams bei darbuotojų, dirbančių aukštyje, mokymo ir atestavimo pagal aukštalipio mokymo programą. Apibendrintai atsakydami, VDI specialistai parengė šią informaciją.
Aukštalipių darbai – tai darbai, atliekami aukščiau kaip 5 metrai nuo žemės paviršiaus ar grunto, perdengimo, pastolių ar grindų paviršiaus, kai pagrindinė apsaugos nuo kritimo priemonė yra apraišai (apsaugos nuo kritimo diržai). Būtent šie darbai yra priskiriami pavojingiems darbams (Pavojingų darbų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr.1386, 3.4.7 punktas).
Teisės aktai nustato, kad darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarką nustato darbdavys, išskyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitokią šių darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo ir vertinimo tvarką.
Taigi, ūkio subjekto vadovas savo tvarkomuoju dokumentu turi patvirtinti darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus (įskaitant ir darbus aukštyje), mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo, prieš pradedant dirbti pavojingus darbus, tvarką. Šioje tvarkoje jis ir nustato, kokiu būdu šie darbuotojai (įskaitant ir dirbančius aukštyje) apmokomi saugiai atlikti jiems pavestus darbus: ar darbo vietose, įmonėje, seminaruose, ar siunčiami mokytis į mokymo įstaigas. Jei nurodyti darbuotojai siunčiami mokytis saugiai atlikti pavestus darbus į mokymo įstaigas, tai mokymas vyksta pagal mokymo įstaigos parengtą ir su darbdaviu (įmonės vadovu) suderintą neformaliojo profesinio mokymo programą. Jei nurodyti darbuotojai saugiai atlikti pavestus darbus mokomi darbo vietose, įmonėje, tai formaliojo mokymo programas galima pritaikyti savo įmonės darbuotojams ir pasitvirtinti kaip neformaliąsias.
Tikimės, kad pateiktos rekomendacijos ir jų pritaikymas statyboje padės nelaimei užbėgti už akių.
