• Temos
• Darbuotojų sauga ir sveikata

Dirbti ar nedirbti sulaukus pensinio amžiaus?

2023-09-20

Atrodytų, kad atsakymas aiškus – tie asmenys, kurie uždirba mažiau ir kurių laukia mažesnės pensinės išmokos, turėtų dažniau pasilikti darbo rinkoje sulaukę pensinio amžiaus. Tačiau Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto tyrėjų dr. Kristinos Zitikytės ir prof. Gindrutės Kasnauskienės atliktas tyrimas rodo – nieko panašaus.

Lietuvoje dažniau dirba tie pensinio amžiaus žmonės, kurie dar prieš pensiją uždirbo didesnį darbo užmokestį, palyginti su kitais bendraamžiais, įgijo didesnį metų stažą senatvės pensijai gauti ir dirbo aukštesnės kvalifikacijos darbą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad aukštesnės pareigos darbe ir didesnis darbo užmokestis, geresnė sveikatos būklė yra esminės sąlygos likti darbe sulaukus pensinio amžiaus.

Gyvename ilgiau, gal ir dirbsime ilgiau?

Spartus gyventojų senėjimas, gerokai padidėjusios valstybės išlaidos sveikatos apsaugai ir spaudimas socialinio draudimo ir socialinės paramos sistemoms yra dideli iššūkiai ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui Europos šalių. Siekdamos užtikrinti finansinį pensijų sistemų tvarumą, šalys įgyvendina struktūrines reformas, įveda daugiapakopes pensijų sistemas, ilgina pensinį amžių. Tačiau finansų ir ekonomikos krizė išryškino kai kurių pensijų sistemų trūkumus ir paneigė mitą, kad tam tikro tipo pensijų sistema gali pati susidoroti su demografiniais pokyčiais, o pensinio amžiaus ilginimas nepakankamas, kad būtų sumažintas neigiamas senėjimo poveikis pensijų sistemai.

Vienas iš sprendimų, kaip aprūpinti senėjančios visuomenės poreikius, yra asmenų skatinimas ilgiau likti darbo rinkoje, išvengiant darbo jėgos trūkumo darbdaviams, suteikiant darbuotojams didesnes pajamas senatvėje ir užtikrinant pensijų ir sveikatos sistemų stabilumą. Pasirinkimas dirbti sulaukus pensinio amžiaus gali būti labai individualus ir priklausyti nuo įvairių veiksnių. Tad kokie jie?

Dirbsime, nes reikės, ar dirbsime, nes norėsime?

Mokslininkai dažniausiai išskiria du pagrindinius vyresnio amžiaus žmonių motyvus dirbti išėjus į pensiją. Viena vertus, ir toliau dirbdamas pensinio amžiaus žmogus gali save realizuoti sau įprastoje veikloje, toliau mokytis ir demonstruoti savo kompetenciją, jaustis reikalingam visuomenei, neprarasti ryšio su kolegomis — „dirbu, nes noriu“. Kita vertus, pasirinkimą dirbti ilgiau gali lemti finansinė būtinybė, kuri atskirais atvejais gali būti vienintelis ir pagrindinis motyvas – „dirbu, nes reikia“.

VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto tyrėjos dr. K. Zitikytė ir prof. G. Kasnauskienė savo tyrime detaliai analizavo, kokie veiksniai lemia Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių pasirinkimą dirbti sulaukus pensinio amžiaus. Pirmiausia įvertinti asmeniniai veiksniai, kurie galėtų daryti poveikį šiam sprendimui. Mokslininkės preziumavo, kad Lietuvos pensininkai vyrai bus labiau linkę dirbti pensijoje nei moterys. Dauguma mokslininkų sutinka, kad moterų dalyvavimo darbo rinkoje lygis yra žemesnis nei vyrų dėl socialinių normų ir moterims tenkančios atsakomybės už rūpinimąsi šeima. Taip pat spėjama, kad geresnė sveikata turėtų leisti dažniau rinktis ilgesnę karjerą, nes jei sveikatos būklė riboja galimybę dirbti, net ir labai norint, fiziškai dirbti būtų sunku.

Įprasta manyti, kad tarp asmeninių veiksnių poveikį sprendimui, dirbti ar nedirbti ilgiau, gali daryti ir profesija bei sektorius, kuriame asmuo dirba. Analizuota, kuris – biudžetinis ar nebiudžetinis – sektorius bus atviresnis vyresnio amžiaus darbuotojams. Žinant, kad vienas pagrindinių motyvų likti darbo rinkoje ilgiau gali būti sunki asmens finansinė padėtis, tirtas ir darbo užmokesčio poveikis tokiam sprendimui, spėjant, kad žmonės, uždirbantys daugiau iki pensijos, bus linkę dirbti ir sulaukę pensinio amžiaus.

Svarbus veiksnys atliekant tyrimą buvo ir pandemijos laikotarpis. Prasidėjus pandemijai daugelis nerimavo, kad vyresnio amžiaus žmonėms bus sunkiau nei jaunesniems išlikti darbo rinkoje dėl didesnio sergamumo lygio bei sunkesnio šalutinio koronaviruso poveikio. Be to, vyresnio amžiaus žmonės galėjo dažniau prarasti darbą, nes pandemijos metu daugiau darbų buvo organizuojama nuotoliniu būdu, naudojant šiuolaikines informacines technologijas, o tokia darbo forma neretai buvo sudėtinga vyresnio amžiaus žmonėms. Atsirado teigiančių, kad pandemijos metu daugiau darbo neteko jaunesni rinkos dalyviai nei patys vyriausieji. Tačiau tie vyriausieji rinkos dalyviai, kurie darbo netekdavo, manoma, susidurdavo su didesniais sunkumais ieškodami naujo darbo ir bandydami prisitaikyti prie pakitusių darbo sąlygų. Žinodamos šias grėsmes, mokslininkės spėjo, kad tie žmonės, kuriems senatvės pensija Lietuvoje buvo paskirta Covid-19 pandemijos metu, galėjo būti mažiau linkę dirbti sulaukę pensijos nei tie, kuriems senatvės pensija buvo paskirta anksčiau.

Tyrimas atliktas remiantis 2017–2021 m. duomenimis. Tyrimo imtis – 16,8 tūkst. žmonių.

VU ekonomistai patvirtino – dirbančių pensininkų Lietuvoje daugėja

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Lietuvoje didėja dirbančių senatvės pensijų gavėjų dalis: 2010 m. dirbo 9,2 proc. visų senatvės pensijų gavėjų, o 2022 m. – 12 proc. Pažymėtina, kad Lietuvoje senatvės pensijos gavėjai vienu metu gali gauti ir senatvės pensiją, ir darbo pajamas.

Biudžetiniame sektoriuje dirbę asmenys išėję į pensiją dirbo dažniau nei dirbę nebiudžetiniame sektoriuje: išėję į pensiją dirbo 72 proc. biudžetiniame sektoriuje dirbusių asmenų ir 64 proc. nebiudžetiniame sektoriuje dirbusių asmenų. Nustatyta, kad didžiausia dirbančių senatvės pensijos gavėjų dalis yra tarp vadovų ir specialistų. Po metų sulaukusių pensinio amžiaus vadovų, kurie vis dar dirba, dalis kasmet didėja, o pandemija tam neturėjo neigiamo poveikio. Priešingai, pandemijos metu vadovų užimtumas tik didėjo. Kita vertus, pandemijos metu sumažėjo specialistų, paslaugų ir prekybos darbuotojų, technikų ir pagalbinių specialistų, kvalifikuotų žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbuotojų užimtumas.

Įgytas didesnis privalomas pensinis stažas, didesnis vidutinis darbo užmokestis prieš išeinant į pensiją, darbas biudžetiniame sektoriuje ir mažesnis sergamumas buvo teigiamai susiję su darbu pensijoje, o didesnis sergamumas, buvimas vyru ir pensinio amžiaus sulaukimas pandemijos metu buvo atvirkščiai susiję su sutikimu dirbti tokį darbą.

Mažesnis sergamumas buvo susijęs su didesne tikimybe dirbti sulaukus pensinio amžiaus. Geresnė sveikata, mažesnis sergamumas tampa rimta investicija į asmens ateitį, kai asmuo, norintis dirbti ilgiau, pavyzdžiui, dėl socializacijos ar asmeninės realizacijos, galės tai sėkmingai daryti, nes nejaus sveikatos apribojimų. Tuo atveju, jei asmenį ribos sveikatos problemos, jis nesirinks ilgiau būti darbo rinkoje, nes tai daryti jam bus tiesiog fiziškai sunkiau.

Galiausiai šiame tyrime labai svarbią vietą užėmė pandemijos veiksnio vertinimas. Modelių rezultatai parodė, kad pandemijos metu į pensiją išėjusių asmenų tikimybė dirbti buvo mažesnė nei tų, kurie į pensiją išėjo prieš šią pandemiją. Tai rodo, kad pandemijos poveikis egzistuoja, o vyresnio amžiaus žmonės pandemijos metu susidūrė su didesniais iššūkiais darbo rinkoje.

Kam ruoštis?

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad didesnis vidutinis darbo užmokestis, gautas per paskutinius kelerius metus iki pensijos, padidina tiriamųjų tikimybę dalyvauti darbo rinkoje išėjus į pensiją. Asmenų, uždirbančių didesnį atlyginimą, pensijos pakeitimo norma yra mažesnė. Tikimybė, kad šie žmonės dirbs sulaukę pensinio amžiaus, yra didesnė negu asmenų, gaunančių mažesnį atlyginimą, kuriems pensijos pakeitimo norma yra didesnė. Viena vertus, atrodytų, kad maža pensija turėtų skatinti dirbti, siekiant gauti papildomų pajamų, tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad asmenys, kurie teoriškai lyg ir turėtų didesnę motyvaciją dirbti, sulaukę pensijos arba nesirenka dirbti, arba darbo negauna. Panašu, kad įgyta aukštesnė kvalifikacija suteikia didesnes galimybes tęsti darbą ir užsitikrinti didesnes pajamas vyresniame amžiuje. Ilgiausiai darbo rinkoje išlieka vadovai. Toliau minėtini technikai ir jaunesnieji specialistai, mašinų operatoriai. Sąrašo pabaigoje – kvalifikuoti žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbuotojai ir nekvalifikuoti darbuotojai, kurių užimtumas vyresniame amžiuje yra mažiausias.

Vienas svarbiausių veiksnių, priimant sprendimą ilgiau likti darbo rinkoje, vis dėlto yra sveikata, nes ilgainiui, didėjant amžiui, sveikatos būklė pradeda riboti darbo galimybes. Neturintis sveikatos pagyvenęs žmogus, kad ir kokių socialinių ar finansinių motyvų turėtų, dirbti negali. Ilgėjant sveiko gyvenimo trukmei, tikėtina, kad žmonės galės dirbti ilgiau, tačiau ilgesnei ir sėkmingesnei karjerai bus svarbu prisitaikyti prie darbo rinkos ir greičiau įgyti naujų įgūdžių.

Sakoma, kad geras pasiruošimas visada pusė darbo, tad, pasak tyrimą atlikusių mokslininkių, norint išlikti darbo rinkoje ilgiau reikėtų jau nuo šiandien pradėti galvoti ir apie savo sveikatą, ir apie nuolatinį mokymąsi, kad galėtume ir gebėtume dirbti ilgiau.

Vilniaus universiteto pranešimas spaudai