Gaisrų prevencija ūkiuose

Ivanas Rotkinas

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kupiškio r. biuro gyvulininkystės konsultantas

2018-09-21

© LŽŪKT nuotr.

Daugiausiai nuostolių ūkininkams atneša gaisrai. Ugnis sunaikina viską: pradedant pastatu ir baigiant jame laikomais daiktais, įrengimais, agregatais, technika inventoriumi, gyvūnais ir kitomis materialinėmis vertybėmis.

Pernai iš viso Lietuvoje kilo 9394 gaisrai. Jei palygintume su 2016 m., gaisrų skaičius sumažėjo 6,4 procento. Daugiausiai gaisrų kilo Vilniaus apskrityje – 2669, Kauno apskrityje – 1766 gaisrai, Klaipėdos apskrityje – 1043 gaisrai. Mažiausiai gaisrų kilo Tauragės apskrityje – 323, atitinkamai Alytaus apskrityje – 410, Utenos apskrityje – 450.

Gaisrai kyla dėl:

pašalinio ugnies šaltinio poveikio: trumpo elektros laidų jungimo, netvarkingos instaliacijos, žaibo iškrovos (pernai dėl žaibo iškrovos kilo 36 gaisrai) – 26,5 proc. visų gaisrų;
netinkamo elgesio su ugnimi: laužų kūrenimas, atliekų deginimas, vamzdynų šildymas, suvirinimo ir metalo apdirbimo darbai – 20,6 proc. visų gaisrų;
netinkamo šildymo krosnių, krosnelių įrengimo ir eksploatacijos taisyklių pažeidimo – 10,7 proc. visų gaisrų;
atliekų, ražienų, šiaudų, žolės deginimo – 4,5 proc. gaisrų;
piktybiniai žmogaus veiksmai – padegimo atvejai (361 padegimas) – 3,8 proc. visų gaisrų priežastis;
rūkymo taisyklių, rūkymo vietų įrengimo taisyklių pažeidimo – 2,6 proc. visų gaisrų;
savaiminio medžiagų užsidegimo, sandėliavimo taisyklių pažeidimo – 1,1 proc. gaisrų;
vaikų žaidimų su ugnimi ūkio pastatuose – 1,3 procento gaisrų.

Gaisrų prevencijai ūkiuose – privaloma

Kad ūkininkai išvengtų gaisrų ir didelių nuostolių, privalo skirti daugiau dėmesio priešgaisrinei saugai, gaisrų prevencijai ūkiuose. Ūkininkas pats turi gerai žinoti priešgaisrinės saugos reikalavimus, jų laikytis ir kontroliuoti, kaip jų laikosi ūkio darbuotojai. Ūkininkas turi išklausyti priešgaisrinės saugos mokymus ir išlaikyti žinių patikrinimo testą. Tokie kursai yra organizuojami Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje (Kėdainių r., Akademijoje). Be to. LŽŪKT kviečia pasimokyti ir nuotoliniu būdu pagal „Įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų ir atsakingų asmenų, kuriems pavesta kontroliuoti objekto priešgaisrinę būklę ir imtis priemonių priešgaisrinės saugos reikalavimams vykdyti“ priešgaisrinės saugos mokymo programą. Kreipkitės.

LŽŪKT darbų saugos specialistai gali įvertinti ūkio situaciją ir patarti, ką reikėtų padaryti, kad ūkis atitiktų visus darbų saugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimus.

Ūkininkas ne tik pats turi žinoti gaisrinės saugos reikalavimus, bet turi ir mokyti savo darbuotojus. Mokymai turi būti organizuojami darbuotojui pradedant dirbti ūkyje, o toliau – ne rečiau nei kas trejus metus darbuotojai turi būti papildomai mokomi pagal ūkininko paruoštą programą. Po mokymų darbuotojų įgytos žinios turi būti ūkininko patikrintos žodiniu arba rašytiniu testu. Turi būti patikrinti ir praktiniai darbuotojo sugebėjimai: kaip jis moka naudoti gesintuvus, ar moka iškviesti ūkininką ir informuoti specialiąsias tarnybas, ar žino bendrąjį pagalbos telefono numerį.

Kokios klaidos dažniausios?

Elektros instaliacijos įrengimo ir priežiūros taisyklių nepaisymas

Kaip žinome, labai daug gaisrų kyla dėl senos elektros instaliacijos. Kad jų išvengtume, prieš pradedant naudoti pastatus, elektrikai turi patikrinti elektros instaliacijos varžas. Vėliau jas reikėtų tikrinti įstatymų numatytais terminais. Ne paslaptis, kad ūkiuose vis dar eksploatuojami seni pastatai, o elektros instaliacija juose įrengta gana seniai, daug kur netvarkingi automatiniai saugikliai. Vietoje jų naudojama nekalibruota viela ir t. t.
Pastatuose ne visur naikinami graužikai. Yra daug vietų, kur izoliacija pažeista (apgraužti laidai), todėl kyla pavojus ne tik darbuotojų ir pačių ūkininkų gyvybei, bet ir yra didelė gaisro kilimo tikimybė.
Sandėliuose apšvietimo įrenginiai naudojami be apsauginių gaubtų.
Dažnai naudojami elektros prietaisai netvarkingi ir reguliariai netikrinami. Ūkininkai neturi sudarę sutarčių su elektrikais dėl prietaisų ir įrengimų patikros.
Paliekami iš elektros tinklo neišjungti prietaisai, nors niekas su jais nedirba.
Daug ūkių dar neturi parengę patalpų uždarymo po darbo dienos taisyklių. Kiti jas turi, bet jų visiškai nesilaiko. Dėl šios priežasties gali būti palikti neišjungti prietaisai ir įrenginiai, o jiems perkaitus, – kilti gaisras. Apžiūrint patalpas prieš jas uždarant, galima užuosti pašalinius, nebūdingus tai aplinkai kvapus – taip galima užkirsti kelią gaisrui. Išeinantis iš pastato paskutinis, turi išjungti elektros tiekimą iš įvadinio to pastato skydelio, jei pastate nėra nepertraukiamai veikti turinčių prietaisų ir įrenginių.
Reikia pastatuose įrengti priešgaisrinę signalizaciją ar bent jau dūmų detektorius. Kai kur ūkiuose signalizacija yra sumontuota, bet ji netikrinama, todėl neaišku, ar veikia.

Rūkymas pastatuose, netinkamas rūkymo vietų įrengimas ir priežiūra

Nepaisoma draudimo rūkyti gamybiniuose pastatuose. Rūko ne tik darbuotojai, bet ir patys ūkininkai, nors ant pastato durų yra ženklas „Rūkyti draudžiama“. Kai paklausi: „Kur gi dedate nuorūkas?“, dažniausiai atsakoma: „Numetame ant žemės ir užgesiname prispaudę ir patrynę koja“.
Gamybiniuose centruose neįrengtos rūkymo vietos arba įrengtos nesilaikant priešgaisrinių reikalavimų. Rūkymo vieta turi būti įrengta taip, kad darbuotojams būtų patogu, bet išlaikant ne mažiau nei 5 m atstumą nuo degių pastato konstrukcijų. Prie mūro pastatų galima įrengti rūkymo vietas, tik išlaikant saugų atstumą nuo degių konstrukcijų durų. Labai svarbu, kad rūkymo vietose būtų suolelis darbuotojams atsisėsti ir nedegus indas nuorūkoms dėti. Rūkymo vietoms prižiūrėti ir tvarkyti reikėtų paskirti vieną iš rūkalių, o pačiam ūkininkui – reguliariai tikrinti tvarką rūkymo vietose. Negalima įrengti rūkymo vietų labai toli, nes bus sunku užtikrinti, kad darbuotojai rūkytų būtent tam skirtose vietose. Dėl rūkymo taisyklių pažeidimo praėjusiais metais kilo 2,6 proc. visų gaisrų.

Netinkamas elgesys su ugnimi

Dėl blogai įrengiamų ir neprižiūrimų darbų vietų visada išlieka pavojus gaisrams kilti: blogai apsaugotos degios medžiagos ar pastatų degios konstrukcijos, nepašalintos dulkės ir pan.
Vieta po gaisro gesinimo privalo būti stebima. Turi būti paskirtas darbuotojas. Jei jo nėra, gaisro vietą turi stebėti ugniagesys arba pats ūkininkas.
Vietose, kur dirbama su ugnimi, pvz., virinimo darbų, privalo būti numatytos gaisrų gesinimo priemonės – gesintuvas ne mažesnės nei 4 kg talpos. Baigus darbus, stebėjimo vietoje turi būti bent kibiras su vandeniu ir šlapiu skuduru smilkstančioms vietoms gesinti.
Atliekos ar šiukšlės turi būti deginamos išlaikant saugų (30 m) atstumą nuo pastatų pavėjine kryptimi, kad dūmai ir kibirkštys būtų nešami tolyn nuo pastatų.
Laužavietė turi būti gerai įrengta. Aplink ją turi būti apkasta, išbedžiota žemė, pašalintos užsidegti galinčios augalų dalys.
Laužo negalima palikti be priežiūros.

Netvarka darbo vietose ir pastatuose

Turi būti palaikoma švara ir tvarka. Negalima bet kur palikti tepaluotų, supiltų degalais skudurų, negali būti prilaistyta degalų ar tepalų. Tepaluotiems skudurams, popieriui, filtrų įdėklams turi būti įrengta metalinė dėžė su sandariu dangčiu. Tik ten privalu mesti tokias atliekas, o dėžės dangtį visada laikyti uždarytą.
Panaudotiems tepalams turi būti įrengta metalinė talpa su visada užsukamu dangteliu. Tik ten turi būti supilami panaudoti tepalai. Būtina palaikyti švarą ir tvarką, o išsipylus tuojau pat užpilti smėliu. Tepalui susigėrus, sušluoti tepaluotą smėlį ir išnešti į pavojingų atliekų surinkimo talpą. Vietą, kur buvo išsilieję tepalai, dar kartą užbarstyti smėliu – taip bus mažesnė tikimybė paslysti ir kilti gaisrui.

Degalinių, saugyklų ir kuro naudojimo taisyklių pažeidimai

Degalinėse ir jų teritorijose naudojami prietaisai ir įrankiai, galintys įskelti kibirkštį –tiesus kelias gaisrui kilti.
Kurui pervežti iš sandėliavimo į darbui skirtas vietas turi būti naudojama tinkama sertifikuota tara. Jokiu būdu negalima naudoti plastikinės taros nuo skystų trąšų, chemijos ar kitų skystų medžiagų.
Degalinės apsauginėse zonose negalima naudoti atviros ugnies, rūkyti.
Degalų užpylimo metu transporto priemonės variklis turi būti išjungtas.
Degalai turi būti sandėliuojami tik dvisienėse talpyklose. Jei jie sandėliuojami paprastose talpyklose, po jomis turi būti įrengta surinkimo duobė.
Degalų saugyklos turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių, žaibo iškrovų.
Labai daug kur nepaisoma degių dujų sandėliavimo ir naudojimo taisyklių. Degių dujų balionai yra laikomi kartu su deguonies balionais sandariose patalpose, nors turėtų būti laikomi atskirai, gerai vėdinamose ir būtinai rakinamose patalpose.

Transporto priemonių naudojimo taisyklių pažeidimai

Transporto priemonės turi būti naudojamos tik techniškai tvarkingos su tvarkinga elektros instaliacija.
Transporto priemonėse turi būti tvarkingi gesintuvai.
Į pastatus važiuoti leidžiama transporto priemonėms su tvarkingais kibirkščių gesikliais.
Transporto priemonės aikštelėse ir pastatuose turi būti statomos išlaikant priešgaisrinius atstumus.
Teritorija aplink pastatus 5 m turi būti laisva ir tinkama gaisrininkų technikai pravažiuoti. Joje statyti transporto priemonių ar padargų negalima.

Pastatų eksploatacijos pažeidimai

Pastatai turi būti apžiūrimi kasmet – įvardinti trūkumai ir numatyti terminai jiems pašalinti.
Pastatuose turi būti palaikoma švara, tvarka ir reguliariai valomos dulkės.
Pastatuose turi būti įrengta priešgaisrinė signalizacija ir eksploatuojama bei tikrinama gamintojo numatytais terminais.
Pastatai turi būti uždaromi griežtai laikantis patalpų uždarymo taisyklių, parengtų ūkininko.
Pastatuose turi būti įrengta apsauga nuo žaibo.
Pastatų durys turi būti neužrakintos, o užkabintos tvirtais kabliais iš vidinės pusės, kad patraukus iš lauko nebūtų galima jų atidaryti. Užrakinamos gali būti tik vienerios durys, pro kurias vaikštoma, prie kurių sumontuota signalizacija.
Medžiagos turi būti sandėliuojamos tvarkingai, laikantis priešgaisrinių reikalavimų. Sumaišyti trąšų likučiai turi būti išbarstomi tręšiamame lauke, o ne grąžinami į sandėlį ir ten toliau sandėliuojami.
Pastatų ir jų teritorijų priežiūrai būtina paskirti atsakingus darbuotojus, kad jos visada būtų prižiūrimos ir tvarkingos.
Pastatuose pagal normas turi būti tvarkingi gesintuvai. Gesintuvai turi būti sukabinti ar pastatyti ant grindų, prie durų taip, kad atidarius duris būtų įmanoma juos pasiekti ranka ir pasiimti net ir kilus gaisrui. Gesintuvai turi būti pakabinti taip, kad praeinant būtų galima matyti gesintuvo galiojimo ženklas ir nuorodų lentelė.
Gesintuvų laikymo vietos turi būti paženklintos ženklais.
Įrenginių valdymo ir įvadinės spintos turi būti tvarkingos ir paženklintos.
Evakuaciniai išėjimai turi būti paženklinti ženklais, visada laisvi. Grindys turi būti iš nedegių medžiagų.