Lapkričio 09 d., šeštadienis | 24

Skyrininkas ir ūkininkas Darius Ufartas: ką daryti, kad liepsnos nepasiglemžtų ir kombaino, ir derliaus

LŽŪKT informacija
2024-07-17

Šiemet anksčiau prasidėjusi javapjūtė verčia sparčiau suktis ne tik ūkininkus, bet ir ugniagesius gelbėtojus. Tai patvirtina ir Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyrininkas Darius Ufartas. Apie kombainų ir kitos žemės ūkio technikos gaisrus ir prevenciją jis dalijasi savo patirtimi ne tik kaip ugniagesys gelbėtojas, bet ir kaip ūkininkas.

Dešimt metų ūkininkaujantis D. Ufartas pastebi, kad dažniausiai dega kombainai ir šienavimo įranga – presai. Jis mano, kad taip yra turbūt dėl to, kad ši įranga techniškai sukurta taip, kad turi visas sąlygas užsidegti.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

„Kombaine yra tūkstančiai judančių, besisukančių, besitrinančių viena į kitą dalių, kurios netinkamomis eksploatavimo sąlygomis gali įžiebti ugnį ir sukelti gaisrą. Praktika rodo, kad, deja, dega visi kombainai: ir nauji, ir seni. Išvengti technikos gaisro turbūt yra neįmanoma, tačiau įmanoma gaisro riziką sumažinti iki minimalios“, – pažymi jis.

Ką ūkininkai turėtų padaryti prieš išvažiuodami su žemės ūkio technika į laukus, kad išvengtų tokių nelaimių?

Kokie gesintuvai turi būti kombaine?

D. Ufartas primena reikalavimus: kombainuose turi būti 2 vienetai ne mažiau 4 kg talpos gesintuvų ir vienas nedegus audinys. O kitoje žemės ūkio technikoje jų turėtų būti 2 vienetai po 2 kg arba 1 vienetas 4 kg talpos. „Tačiau iš ūkininko patirties galiu pasakyti – šių priemonių nepakanka. Štai mano kombaine yra šeši gesintuvai, ir milteliniai, ir angliarūgštiniai, bet gaisro atveju nežinau, ar jų visų pakaktų“, – dalijasi pastebėjimais jis.


Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyrininkas Darius Ufartas teigia, kad, deja, dega visi kombainai: ir nauji, ir seni. Išvengti technikos gaisro turbūt yra neįmanoma, tačiau įmanoma gaisro riziką sumažinti iki minimalios.

Kokie gesintuvai turėtų būti kombaine? Skyrininkas pažymi, kad milteliniai gesintuvai yra populiarūs dėl savo universalumo ir dėl tų savybių, kurios tikrai gerai padeda malšinti ugnį. Tačiau, pasak jo, gesinat degančią žemės ūkio techniką dažnu atveju milteliniai gesintuvai ne visada puikiai atlieka savo darbą. Mat gaisrai neretai kyla dėl subirusio guolio, įkaitusio metalo, kuris uždega susikaupusias dulkes, arba dar blogiau – kažkur dėl nesandarumo prasisunkusį tepalą. Tokiais atvejais milteliniu gesintuvu užgesinus gaisro židinį, įkaitęs metalas vis tiek sugeba vėl įžiebti ugnį. Todėl D. Ufartas pataria naudoti angliarūgštinį gesintuvą, kuris ne tik kad išstumia deguonį, bet ir atšaldo gaisro židinį. Taip sumažinama gaisro kilimo toje pačioje vietoje rizika.

Dar vienas svarbus ugniagesio gelbėtojo ir ūkininko patarimas – gesintuvus kombaine išdėlioti įvairiose lengvai pasiekiamose vietose, nes nežinoma, kur kils gaisras ir koks bus jo stiprumas ar liepsnos plitimo kryptis.

Viena geriausių gaisro gesinimo priemonių – vanduo

„Viena geriausių gaisro gesinimo priemonių – vanduo. Pastebėjau, kad daugelis kolegų turi kombainuose 20 l talpos vandens talpyklas, patarčiau jas padaryti lengvai išimamas ir po pirminio gesinimo milteliais tą įkaitusią vietą dar atšaldyti vandeniu“, – dalijasi patirtimi D. Ufartas.

Jis primena, kad degimą gaisro metu labai pagreitina dulkių tepalų sąnašos, kurios kaupiasi prie variklio ar kitose pavojingose vietose. Todėl dulkių išpūtinėjimas oro pūstuvu iš visų kombaino skyrių turėtų būti kiekvieno ūkininko kasdienis ryto darbas.

D. Ufartas yra ir pats patyręs žemės ūkio technikos gaisrą. „Presuojant šieną subiręs guolis įkaitino veleną, o šis įkaitęs pradėjo uždeginėti guminį diržą. Milteliniu gesintuvu užgesinti nepavyko, nes vos tik nutraukus miltelių pūtimą ugnis vėl įsižiebdavo – įkaitęs velenas vėl uždegdavo preso diržą. Laimei, turėjau vandens, vandeniu atšaldžiau veleną ir gaisras daugiau nekilo“, – pasakoja jis.

Gesinant gaisrą laikas – lemiamas faktorius

Per savo dvylikos metų darbo ugniagesiu gelbėtoju ir skyrininku laiką jis yra gesinęs ir laukuose degantį kombainą. Pastebi, kad žemės ūkio technikos gaisrai nesiskiria nuo kitos technikos gaisrų, išskyrus tai, kad jie dega dažniausiai laukuose. Todėl privažiavimas prie gaisro židinio šiuos gaisrus daro ypatingesnius.

„Laukai žymimi kaimais, maksimaliai operatyviai pasiekti gaisro vietą neretai būna sudėtinga, nes laukus dažnai kerta melioracijos grioviai ir privažiavimas prie gaisro vietos kartais būna nelengvas ir ne toks greitas, kaip norėtųsi“, – sako D. Ufartas.

O laikas gesinant gaisrą yra lemiamas faktorius. Todėl ugniagesys gelbėtojas ūkininkams pataria: kilus gaisrui, kol atvyks ugniagesiai, patiems bandyti gesinti ugnį. „Iš praktikos žinau, kad laiku atlikti veiksmai, geras privažiavimas, tiksli nurodyta lokacija išsaugojo pusės milijono vertės apynaujį kombainą“.

D. Ufartas kolegoms ugniagesiams gelbėtojams linki saugaus darbo, o ūkininkams – kad derliaus nuėmimo neapkartintų ugnis.

Gaisrų prevencija – dar neprasidėjus sezonui

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos darbų saugos specialistai pataria imtis prevencinių veiksmų – instruktuoti darbuotojus kaip saugiai elgtis su technika dar neprasidėjus intensyviam darbų sezonui. Specialistai vyksta į ūkius ir įvertina situaciją ir pataria, ką reikėtų padaryti, kad ūkis atitiktų visus darbų saugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimus. Jie atlieka visas darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas: parengia privalomus vidinius norminius dokumentus (instrukcijas, įsakymus, pareiginius nuostatus ir kt.), instruktuoja darbuotojus, dalyvauja nelaimingų atsitikimų tyrimuose ir konsultuoja visais rūpimais darbų saugos klausimais. Taip pat atlieka tęstinę ūkio ar įmonės priežiūrą.

Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informaciją