Vasario 23 d., penktadienis | 24

Dideli primilžiai ir puikūs reprodukcijos rodikliai – misija įmanoma?

Vidas Tolevičius
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnysis gyvulininkystės specialistas
2023-06-06

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Gyvulininkystė Lietuvoje išgyvena sudėtingą laikotarpį. Ką dar galime padaryti, ypač esant neidealiai situacijai? Ar apskritai kada nors turėjome idealią situaciją? Tiesiog turime žinoti, į ką atkreipti dėmesį. Kelios konsultanto-praktiko įžvalgos.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

Situacija gyvulininkystės sektoriuje – nekelianti daug optimizmo. Kokios išeitys? Jų yra kelios: pasitraukti iš šios veiklos, jei nėra įsipareigojimų, sumažinti pašarinių papildų, kombinuotųjų pašarų, baltyminių priedų kiekį, mažinant savikainą, bet tuo pačiu ir produktyvumą arba susiimti ir toliau vystyti verslą.

Norint vykdyti gamybą toliau ir didinti produktyvumą, reiktų naudoti kuo daugiau pašarų iš savo ūkio. Juk svarbiausi karvės raciono ingredientai yra pievoje, todėl būtina ją įvertinti, jei reikia, įrengti našius ir produktyvius žolynus.

Gaminkite kokybiškus žolinius pašarus, taip sumažinsite visus įmanomus nuostolius, visų pirma – šeriant. Gaminkite aukščiausios kokybės pieną ir maksimaliai padidinkite pajamas iš jo, žinoma, atsižvelgdami į šėrimo kaštus. Turėkite sveikas šviežiapienes karves, atsisakykite nuostolingų gyvulių (parduokite mažo produktyvumo karves) ir laiku turėkite veršingų karvių bandoje (trumpas servis periodas, didelis veršingų karvių skaičius bandoje).

Šiaurės Karolinoje ir Niujorke (JAV) atlikti tyrimai rodo, kad nėra skirtumo sėklinimo rodikliuose lyginant 7,500 L bei 12,000 L produktyvumo bandas ir kad aukštesnio produktyvumo bandos pasižymi geresniais reprodukciniais rodikliais (11250 L > 7800 L). O štai Ispanijoje atliktų bandymų duomenys rodo, kad aukštus vaisingumo rodiklius turinčios karvės pasižymėjo geresniu produktyvumu, negu turinčios prastesnius vaisingumo rodiklius, vertinant 50 laktacijos dieną (49,5 kg vs. 43,2 kg).

Norint, kad karvės sėkmingai susisėklintų, tai reikėtų padaryti iki 150 laktacijos dienos, tikimybė gero rezultato – 75 %. Tam įtakos turi ir kiti niuansai: laiku išaiškinti karvės bergždumą, laiku apsėklinti po apsiveršiavimo (pvz., 60 laktacijos dienų), sėklinti per rują, nepavykus – laiku pakartotinai apsėklinti, žinoma, svarbu kokybiška technika ir sėklintojo darbas.

Tiesiog turime žinoti, į ką atkreipti dėmesį

Karvių kritiniai taškai pereinamuoju laikotarpiu:

  • hipokalcemija = Ca < 80 mg / L kraujo
  • neigiamas energijos balansas = ketozė betahidroksibutiratas > 1,4 mmol / L kraujo.
  • imuniteto slopinimas
  • mažas sausų medžiagų (SM) suvartojimas : - 30 % nuo max.
  • mažas produktyvumas : - 20 %.
  • svorio netekimas : 1 iki 2 kg/d.
  • blogas apsivaisinimas: nėra rujos
  • medžiagų apykaitos ir infekcinės ligos

Pažangūs šėrimo sprendimai turėtų būti priimami dar prieš karvės apsiveršiavimą. Svarbiausia – gerai „sustyguotas“ kepenų darbas ir hipokalcemijos prevencija, nes kitaip gresia medžiagų apykaitos susirgimai – hipokalcemija ir kepenų suriebėjimas.

Hipokalcemija ir medžiagų apykaitos sutrikimai:

  • 4,2 x ketozė
  • 3,6 x gimdos infekcija
  • 3,4 x šliužo dislokacija
  • 3,1 x kepenų suriebėjimas
  • 2,8 x placentos užsilaikymas

Pašarų suvartojimas ir karvės komfortas prieš apsiveršiavimą

Pašarų suvartojimas dieną prieš apsiveršiavimą susijęs su suvartojimu 21 dieną po apsiveršiavimo, todėl tikslas – pasiekti, kad prieš veršiavimąsi karvės suvartotų ne mažiau kaip 11 kg SM.

Kritiniai suvartojimo taškai užtrūkimo laikotarpiu:

  • pašarų stalas = 65 cm/gyvuliui
  • socialinis stresas
  • perkėlimas į kitas grupes
  • šviežias vanduo ir priėjimas prie jo
  • guoliavietės patogumas
  • perpildymas
  • adekvatus pašaro atsisakymas = 5–10 %.
  • pašarų pristatymas ir maišymas = rūšiavimo kontrolė

Maksimaliai padidinus SM suvartojimą, karvės praranda mažiau svorio, pagerėja reprodukcinės savybės ir sumažėja medžiagų apykaitos sutrikimų. Jei SM suvartojama mažiau nei numatyta, maisto medžiagų koncentracija turi būti padidinta tiek, kad atitiktų karvės maisto medžiagų poreikį.

Pirmaveršės ir antraveršės karvės SM suvartoja mažiau, todėl reikia padidinti raciono koncentraciją. Karvės kūno būklė veršiuojantis turi įtakos visos laktacijos eigai: jei karvė per liesa, primilžio pikas bus žemas, reprodukcijos ciklas vėluos, jei per riebi – didžiulė apykaitos ligų tikimybė. Karvės kūno svorio kritimas ankstyvoje laktacijoje naudojamas primilžiui palaikyti. Stiprus kritimas sutrikdys reprodukcinį aktyvumą.

Ko karvei reikia?

Karvei nereikia žaliųjų baltymų, didžiajame prieskrandyje suskaidomų ar nesuskaidomų baltymų. Karvei reikia AMINO RŪGŠČIŲ. Jos turi teigiamos įtakos karvių sveikatai, reprodukcijai ir ilgalaikiam produktyvumui. Apsaugotas metioninas veikia kaip metilo donoras kepenyse, pagerina kepenų funkcijas, veikia kaip tarpininkas kitų komponentų biosintezėje, kartininas – riebalų metabolizme, cisteinas – antioksidantas.

Lizinas – antra svarbiausia pieno ir organizmo baltymų sintezę limituojanti amino rūgštis. Dalyvauja kalcio apykaitoje, ypač gerina kalcio absorbciją plonajame žarnyne ir jo kaupimąsi inkstuose. Kaip ir metioninas, dalyvauja L-karnitino sintezėje. Jo trūkstant, didėja organizmo imlumas infekcijoms.

Amino rūgštys gerina karvių sveikatingumą tranzitiniu laikotarpiu, taip pat stebimas ženklus reprodukcijos rodiklių gerinimas sėklinimo metu. Racionų balansavimas, įtraukiant apsaugotas amino rūgštis, padeda kontroliuoti šėrimo kaštus, atsižvelgiant į pašarų kainų kitimą, ir taip didinti ūkio našumą nepriklausomai nuo esamos situacijos (pieno kaina, šėrimo žaliavų kainos ir prieinamumas).

Nikotininė rūgštis atlieka svarbų vaidmenį medžiagų apykaitoje, ypač svarbus vaidmuo skaldant ketoninius kūnus. Jie turi įtakos apetito sumažėjimui ir tinkamam pašaro įsisavinimui, kepenims ir, suprantama, karvių produktyvumui.

B grupės vitaminai vaidina svarbų vaidmenį metabolizme, reguliuoja pašaro sunaudojimą ir gyvulių sveikatą. Šie vitaminai paprastai gaminasi prieskrandžiuose. Jei gyvuliai serga ar mažiau suėda pašaro, B grupės vitaminų gamyba mažėja.

Vystant pieno ūkį toliau, dėmesį reikia atkreipti į mažiausius ir smulkiausius niuansus, tačiau didelė tikimybė, kad atlikus darbus, kurie priklauso tik nuo mūsų pačių, ūkio rentabilumas bus pakankamas net ir per sunkmetį. Jei turite klausimų, kreipkitės į LŽŪKT gyvulininkystės specialistus​​​​​ ir konsultantus. Susisiekime, drauge rasime sprendimų.

Agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

Patirtis ūkyje: kaip pagaminti kokybišką kukurūzų silosą

Žolynas produktyvus ar ne? Patarimai ūkyje

Žolynų įrengimas: kaip pasirinkti tinkamą veislę

Karvė – ne bebras, medžių negraužia. Žolynų įvertinimas

Užtrūkusių karvių ir veršelių priežiūra

Veršinga... ar ne?