Birželio 03 d., šeštadienis | 23

ES Parlamente siūloma AAP naudojimą žemės ūkyje sumažinti 80 procentų

2023-03-09

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Vasarį paskelbti Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komiteto siūlymai dėl tausaus pesticidų naudojimo reglamento (SUR) projekto – apstulbino ūkininkus. Įvertinus 2018–2020 m. duomenis siūloma daugiau kaip 80 proc. sumažinti augalų apsaugos produktų klasifikuojamų pavojingais naudojimą žemės ūkyje, kuomet jau anksčiau paskelbtoje strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ numatytas 50 proc. sumažinimas mokslininkams atrodė perteklinis. Ekspertai ragina teigiamus pokyčius žemės ūkyje skatinti diegiant ir taikant inovatyvias technologijas, o ne per vis griežtesnius ribojimus.

Sutarčių pasirašymas 2023. Straipsnių vidus

„Lietuvoje sunaudojami augalų apsaugos produktų kiekiai tenkantys vienam hektarui, lyginant juos su Europos vidurkiu, yra nedideli ir juos sumažinti dar 80 proc. būtų tiesiog pražūtinga. Žemės ūkis yra priklausomas nuo meteorologinių sąlygų, todėl ir taip yra sudėtinga užtikrinti stabilius derlius, netgi taikant visas reikiamas priemones, ką jau kalbėti jei naudotume tik penktadalį jų. Derėtų kalbėti ne apie procentus, o apie tikslingą augalų apsaugos produktų panaudojimą, skatinti integruoto ūkininkavimo modelį, kuomet taikomos visos papildomos prevencinės priemonės, galinčios sumažinti kenksmingų organizmų plitimą, jų gausą, o taip pat – ir pesticidų poreikį“, – sako Gražina Kadžienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja.

Ji pabrėžia, kad priimantys tokius drastiškus sprendimus politikai pirmiausiai turėtų įvertinti galimas pasekmes ir remtis detaliomis studijomis bei tyrimais patikrintais praktikoje: „Deja, vis dar neturėdami aiškaus poveikio įvertinimo dėl ankstesnio sprendimo augalų apsaugos produktų naudojimą sumažinti perpus, sulaukėme naujo akibrokšto.“

Sprendimų priėmėjai nutolę nuo žemės ūkio

ES teisėkūroje dalyvauja trys institucijos – Europos Komisija, Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, kurią sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės žemės ūkio ministrą. Dar iki Sveikatos ir maisto saugos (DG SANTE) komisarei Stellai Kyriakides paskelbiant naująjį SUR projektą, dauguma Centrinės ir Rytų Europos valstybių ministrų pasirašė dokumentą, kuriame išdėstė nepritarimą tokios redakcijos SUR projektui. Nepaisant to, ENVI komitetas buvo paskelbtas pagrindiniu, o su atitinkamo žemės ūkio srities komiteto europarlamentarais nebuvo pasitarta – negauta jų išvada.

SUR projekte numatomas reikalavimas pirma išbandyti nechemines alternatyvas ir tik pateikus ataskaitą, kad šios neveikia, prašyti atsakingos institucijos išduoti leidimą naudoti cheminius produktus.

„Išmanant auginimo technologijas būtų aišku, kad tam tikrų produktų naudojimas yra prasmingas tik tam tikruose augalų augimo tarpsniuose arba kai yra itin palankios oro sąlygos plisti kenksmingiems organizmams, tad susidaro įspūdis, kad pasiūlymus rengę ekspertai yra nutolę nuo žemdirbiškos realybės. Jei taikytume siūlomą logiką medicinoje, žmogui susirgus pavojinga liga, mes pasiūlytume maisto papildų ir dar pasportuoti, o nesulaukę teigiamo poveikio gautume leidimą imtis tikrojo gydymo, kuomet pacientas gali būti jau miręs“, – sako Zita Varanavičienė, asociacijos „Croplife Lietuva“ direktorė.

Pasak jos, SUR pasiūlymai teikiami be visapusiško poveikio vertinimo, nors jau anksčiau pristatytos strategijos „Nuo lauko iki stalo“ poveikis žemės ūkiui buvo kritiškai įvertintas kelių mokslinių institucijų, įskaitant Europos Komisijai pavaldų Jungtinį tyrimų centrą. Nyderlandų Vageningeno universiteto ir mokslinių tyrimų centro tyrimas nustatė, kad įvedus ribojimus ir nepasiūlius alternatyvų, augalininkystės ūkiuose derlius sumažėtų vidutiniškai 10-20 proc., o kai kurių kultūrų – net iki 50 procentų. Tuo tarpu JAV žemės ūkio departamento tyrime daroma išvada, kad strategijoje „Nuo lauko iki stalo" nustatyti tikslai lemtų maisto trūkumą 22 mln. žmonių.

„Mokslininkų vertinimu, dėl naujų reikalavimų Europai iš maisto produktų eksportuotojos gresia tapti priklausoma nuo trečiųjų šalių importuotoja, o siekis 40-60 proc. mažinti Europos žemės ūkio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų skaičių taip pat vertinamas dviprasmiškai. Įgyvendinę SUR pasiūlymus ir pradėję pirkti maisto produktus iš trečiųjų šalių emisijas tiesiog perkelsime į kitas šalis ir realiai nebus sumažintas neigiamas poveikis planetai“, – sako Z. Varanavičienė.

Europos ūkiai žengia pažangos keliu

Lietuvos ūkiuose jau kurį laiką diegiami azoto sensoriai, o tinkamas jų panaudojimas leido trąšų poreikį sumažinti 5–13 proc. visiškai neprarandant derliaus ar net turint jo prieaugį, skelbiama naujausiuose bendrovės „Agrokoncernas“ paskelbtuose tyrimuose.

„Žemės ūkis keičiasi dėl to, kad juose yra diegiamos naujos pažangios technologijos, bet ne dėl vis griežtesnių ir griežtesnių ribojimų. Skaitmeninės ir tiksliosios technologijos padeda amortizuoti ūkininkų pajamų praradimus, tiksliai panaudoti trąšas, naudoti augalų apsaugos produktų tik tiek, kiek reikia. Deja, Europos Sąjungos institucijos – Europos Komisija ir Europos Parlamentas – toliau tarpusavyje lenktyniauja, kuri institucija pasiūlys griežtesnius ribojimus žemės ūkiui, neatsižvelgdamos į pasekmes užauginamo maisto kiekiui, papildomas išlaidas vartotojams, Europos ūkių produkcijos konkurencingumo tarptautinėse rinkose mažėjimą“, – sako Z. Varanavičienė.

Ji pabrėžia, kad su inovatyviais sprendimais į žemės ūkį ateina naujos technologijos, kaip atsparios veislės, tikslieji metodai: „pesticidų naudojimas keisis natūraliai – jau ne vienerius metus judama nuo plataus veikimo spektro molekulių link siauresnio veikimo ir labai tikslaus augalų apsaugos produktų panaudojimo, tačiau augintojams reikia lankstumo renkantis įrankius, kuriuos renkasi pagal auginamus augalus, pagal oro sąlygas ir ligų ar kenkėjų spaudimą.“

Terpė nelegaliai produkcijai atsirasti

„Jei politikai kalbėtų apie nelegalių, uždraustų ir falsifikuotų produktų pasiūlos sumažinimą – jų siekį palaikyčiau nedvejodama, tačiau naujausioje EP ataskaitoje nėra nei vieno žodžio apie šešėlinę prekybą ir uždraustų produktų naudojimą. Tai sudėtinga tema, todėl ataskaitos rengėjams patogiau ją ignoruoti, nors būtent legalių sprendimų nebuvimas ir skatina šešėlinę rinką.“, – sako Z. Varanavičienė.

Ji pabrėžia, kad bet kuris ištirtas, išgrynintas ir tinkamai naudojamas registruotas augalų apsaugos produktas gamtai ir žmogui yra žymiai geriau už neaiškios sudėties falsifikatą. Realių alternatyvų paieškos, pereinamieji laikotarpiai ir augalininkystei reikalingų sprendimų paieškos yra tiesesnis kelias tvarumo link.

„Turiu vilties, kad žemės ūkio politikos formuotojai Europos Parlamente bus išgirsti, o žemės ūkio specifiką išmanantys žmonės nustatys realistiškesnius tikslus ūkininkams, skatins tyrimus ir alternatyvų prieinamumą, ūkių modernizavimą, tiksliųjų technologijų ir skaitmeninių sprendimų taikymą, o institucijos sugebės laiku priimti sprendimus dėl naujų molekulių registracijos. Tai leistų didinti tvarumą – įskaitant augalų apsaugos produktų naudojimo mažinimą – neprarandant efektyvumo ar neplečiant ūkių plotų“, – apibendrina Z. Varanavičienė.

Agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

Saugus augalų apsaugos produktų naudojimas: pataria VAT specialistė ir agronomas (video)

BNS pranešimas