Gegužės 30 d., ketvirtadienis | 24

Europos Komisija siūlo tikslinę bendros žemės ūkio politikos peržiūrą

2024-03-20

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Laikydamasi įsipareigojimo sumažinti administracinę naštą ES ūkininkams, Europos Komisija pasiūlė peržiūrėti tam tikras bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) nuostatas, kad jos būtų paprastesnės, kartu išlaikant tvirtą, tvarią ir konkurencingą ES žemės ūkio ir maisto politiką.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

Šiais pasiūlymais, susijusiais su paramos sąlygomis ir BŽŪP strateginiais planais, siekiama sumažinti ES ūkininkams tenkančią su kontrole susijusią naštą ir suteikti jiems daugiau lankstumo laikantis tam tikrų su aplinkosauga susijusių paramos sąlygų. Nacionalinėms administracijoms lankstesnis tam tikrų standartų taikymas taip pat bus naudingas.

Šis teisės akto pasiūlymas – tiesioginis atsakas į šimtus prašymų, pateiktų ūkininkams atstovaujančių organizacijų ir valstybių narių; jis papildo Europos Komisijos jau vykdomus trumpalaikius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti ūkininkams tenkančią administracinę naštą.

Pasiūlymas kruopščiai subalansuotas ir orientuotas į tai, kad būtų išlaikytas aukštas dabartinės BŽŪP aplinkosaugos ir su klimatu susijusių užmojų lygis.

Siekdama atsakyti į visus per pastarąsias savaites pareikštus susirūpinimą keliančius klausimus, Europos Komisija taip pat siunčia ES Tarybai ir Europos Parlamentui diskusijoms skirtą dokumentą, kuriame išdėstomos kelios priemonės, skirtos pagerinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje. Šis galimų veiksmų sąrašas bus aptartas su žemės ūkio ministrais kitame ES Tarybos posėdyje.

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Komisija imasi ryžtingų ir skubių veiksmų, kad padėtų mūsų ūkininkams dabar, kai jie susiduria su daugybe iššūkių ir problemų. Pasiūlymuose, parengtuose glaudžiai bendradarbiaujant su ūkininkais, pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, valstybėmis narėmis ir Europos Parlamento nariais, siūlomos tikslinės lankstumo priemonės, padėsiančios ūkininkams atlikti savo gyvybiškai svarbų darbą su didesniu pasitikėjimu ir užtikrintumu. Siunčiame aiškią žinią, kad žemės ūkio politika pritaikoma prie kintančių realijų, tačiau kartu laikomasi pagrindinio prioriteto – aplinkos apsaugos ir prisitaikymo prie klimato kaitos. Europos Komisija ir toliau tvirtai palaikys mūsų ūkininkus, kurie užtikrina ES apsirūpinimo maistu saugumą ir yra mūsų su klimatu ir aplinka susijusių veiksmų priešakyje.“

Paramos sąlygų pritaikymas prie naujų realijų

Pirmaisiais dabartinės BŽŪP (2023–2027 m.) įgyvendinimo metais ES ūkininkai susidūrė su sunkumais visapusiškai laikytis kai kurių aplinkai ir klimatui palankių standartų, vadinamų gera agrarine ir aplinkosaugos būkle (GAAB). Kadangi dauguma ūkininkų gaunamų BŽŪP išmokų yra susijusios su šiuo devynių standartų rinkiniu, jie taip pat vadinami paramos sąlygomis.

Todėl Europos Komisija siūlo atlikti tikslinę Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų tam tikrų paramos sąlygų peržiūrą. Peržiūra susijusi su šiomis paramos sąlygomis:

  • 8 GAAB standartu dėl negamybinių objektų. ES ūkininkai turės išlaikyti esamus kraštovaizdžio elementus savo žemėje, tačiau nebeprivalės skirti nustatytos minimalios ariamosios žemės dalies negamybiniams plotams, pavyzdžiui, pūdymui. Vietoj to jie galės savanoriškai pasirinkti išlaikyti negamybinę savo ariamosios žemės dalį arba sukurti naujus kraštovaizdžio elementus (pvz., gyvatvores ar medžius) ir taip gauti papildomą finansinę paramą pagal ekologinę schemą, kurią visos valstybės narės turės pasiūlyti savo BŽŪP strateginiuose planuose. Visi ES ūkininkai bus skatinami išlaikyti biologinei įvairovei naudingus negamybinius plotus nebijant prarasti pajamų.
  • 7 GAAB standartu dėl sėjomainos. ES ūkininkai galės įvykdyti šį reikalavimą savo pasirinkimu arba rotuodami pasėlius, arba juos įvairindami, priklausomai nuo sąlygų ir nuo to, ar jų šalis nuspręs į savo BŽŪP strateginius planus įtraukti pasėlių įvairinimo galimybę. Lankstumas suteikiant galimybę vietoj sėjomainos pasirinkti pasėlių įvairinimą leis įprastos sausros ar pernelyg gausių kritulių veikiamiems ūkininkams lengviau laikytis šio reikalavimo.
  • 6 GAAB standartu dėl dirvožemio dangos pažeidžiamais laikotarpiais. Valstybėms narėms bus suteikta daug daugiau lankstumo nustatyti, ką jos apibrėžia kaip pažeidžiamus laikotarpius, ir veiksmus, kuriais leidžiama įvykdyti šį reikalavimą, atsižvelgiant į jų nacionalines ir regionines sąlygas ir didėjantį oro sąlygų kintamumą.

Be šių konkrečių pakeitimų, Europos Komisija siūlo valstybėms narėms leisti tam tikriems pasėliams, dirvožemio tipams ar ūkininkavimo sistemoms netaikyti žemės dirbimo, dirvožemio dangos ir sėjomainos ir (arba) įvairinimo reikalavimų (atitinkamai 5, 6, 7 GAABS standartų). Taip pat būtų galima taikyti tikslines išimtis, kad būtų galima arti siekiant atkurti daugiametes pievas tinklo „Natura 2000“ teritorijose, jei jos būtų pažeistos dėl plėšrūnų ar invazinių rūšių (GAAB 9 standartas).Šios išimtys BŽŪP strateginiuose planuose gali būti nustatytos visam BŽŪP laikotarpiui. Jos turėtų būti taikomos ribotam plotui ir nustatomos tik tais atvejais, kai jos yra būtinos konkrečioms problemoms spręsti. Europos Komisija peržiūrės būtinus pakeitimus, kad patvirtintų išimtis ir būtų išlaikytas suderinamumas su bendrais planų aplinkosaugos tikslais.

Susidarius ypatingai nepalankioms oro sąlygoms, dėl kurių ūkininkai negali tinkamai dirbti ir laikytis GAAB reikalavimų, valstybės narės taip pat gali nustatyti laikinas nukrypti leidžiančias nuostatas. Tokios nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti taikomos ribotą laiką ir tik susijusiems paramos gavėjams.

Siekdama užtikrinti, kad ES šalys galėtų dažniau savo BŽŪP strateginius planus pritaikyti prie kintančių sąlygų, Europos Komisija siūlo padvigubinti kasmet leidžiamų pakeitimųskaičių.Bet koks sėkmingas supaprastinimas turi būti vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis administracijomis.

Galiausiai Europos Komisija siūlo mažesniems nei 10 hektarų ūkiams netaikyti kontrolės ir nuobaudų, susijusių su paramos sąlygų reikalavimų laikymusi. Tai labai sumažins su smulkiųjų ūkininkų, kurie sudaro 65 proc. BŽŪP paramos gavėjų, kontrole susijusią administracinę naštą.

Pagal BŽŪP strateginius planus 32 proc. viso BŽŪP biudžeto (apie 98 mlrd. EUR) skiriama savanoriškiems veiksmams, kuriais siekiama aplinkosaugos, klimato ir gyvūnų gerovės tikslų. Siūlomais pakeitimais išlaikomas šis beprecedentis biudžetas ir suteikiama daugiau lankstumo siekiant BŽŪP aplinkosaugos tikslų.

Be to, valstybės narės iki 2025 m. gruodžio 31 d. turės peržiūrėti savo BŽŪP strateginius planus, jei ES lygmeniu bus atnaujinti konkretūs aplinkos ir klimato srities aktai (pavyzdžiui, dėl laukinių paukščių ir laukinės faunos bei floros natūralių buveinių išsaugojimo ir vandenų apsaugos).

Ūkininkų atlygio ir jų padėties maisto tiekimo grandinėje gerinimas

Ūkininkų padėties maisto tiekimo grandinėje stiprinimas yra vienas pagrindinių BŽŪP tikslų. ES lygmeniu jau taikomos kelios priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti didesnį teisingumą ir apsaugoti ūkininkus nuo nesąžiningos prekybos praktikos. Nors grandinės dalyvių pasitikėjimas ir bendradarbiavimas didėja, reikia laiko, kad turimos politikos priemonės būtų visiškai įgyvendintos ir būtų užtikrintas jų vykdymas, todėl reikia nuveikti daugiau.

Siekdama prisidėti prie vykstančių diskusijų su žemės ūkio ministrais ir Europos Parlamentu, Europos Komisija pristato keletą galimybių dėl veiksmų, kurių būtų galima imtis trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu.

Pirma, tarp greičiausiai rezultatų duosiančių veiksmų – gamybos sąnaudų, maržų ir prekybos praktikos žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinėje observatorija, kurią sukurs Europos Komisija. Iš visų maisto tiekimo grandinės sektorių atstovų, valstybių narių ir Komisijos atstovų sudaryta observatorija viešai skelbdama duomenis ir keisdamasi informacija didins grandinės sąnaudų ir maržų skaidrumą, kad būtų stiprinamas suinteresuotųjų šalių pasitikėjimas ir bendrai įvertinama padėtis. Tikimasi, kad pirmasis posėdis įvyks šią vasarą.

Antra, Europos Komisija siūlo galimybes tikslingai patobulinti dabartinę teisinę sistemą, nustatytą Reglamente, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkos organizavimas (BRO). Šios galimybės apima taisyklių, taikomų sutartims, kurias ūkininkai sudaro su maisto pramonės ar mažmeninės prekybos pirkėjais, sugriežtinimą ir gamintojų organizacijų stiprinimą, kad ūkininkai galėtų veiksmingiau bendradarbiauti ir veikti kartu su kitais maisto tiekimo grandinės dalyviais. Taip siekiama padėti pašalinti grandinės disbalansą ir kartu išsaugoti pagrindinį orientacijos į rinką principą. Europos Komisija taip pat siūlo galimybę nustatyti naujas taisykles dėl tarpvalstybinio kovos su nesąžininga prekybos praktika vykdymo užtikrinimo. Šiuo metu bent 20 proc. vienoje valstybėje narėje suvartojamų žemės ūkio ir maisto produktų yra iš kitos valstybės narės. Reikia stiprinti nacionalinių vykdymo užtikrinimo institucijų bendradarbiavimą, visų pirma gerinant keitimąsi informacija ir baudų surinkimą.

Trečia, Europos Komisija atliks išsamų nuo 2021 m. galiojančios direktyvos dėl nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje vertinimą. Pirma ataskaita bus pateikta 2024 m. pavasarį; joje bus pristatyta konsoliduota šios direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse padėtis. Po to ši ataskaita bus įtraukta į išsamesnį vertinimą, kurį Komisija pateiks 2025 m. ir kuris prireikus galėtų būti papildytas teisės aktų pasiūlymais.

Diskusijos su valstybėmis narėmis dėl šių galimų priemonių vyks keliais formatais, visų pirma kovo 26 d. įvyksiančiame Žemės ūkio tarybos posėdyje.

Europos Komisijos pranešimas