Arimas – viena svarbiausių žemės dirbimo technologijų. Bandymų duomenys ir pažangi žemdirbių patirtis rodo, kad tuomet, kai dirva gerai suarta visos naudojamos technologinės priemonės didina augalų derlių. Siekiant žemės ūkio gamyboje (šalies privačiuose, bendrovių ir valstybiniuose ūkiuose) gerinti arimo kokybę, kuo plačiau skleisti pažangų artojų patyrimą, kasmet išaiškinant geriausius rajonų bei respublikos artojus, buvo organizuojamas respublikinis rudeninio arimo konkursas.
Respublikinis rudeninio arimo konkursas sulaukė susidomėjimo. Jame dalyvavo net 332 artojai iš 49 rajonų ir savivaldybių – kelis sykius daugiau nei ankstesniais metais.
Pagarbos nusipelnė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT), kuri kartu su Žemės ūkio skyrių, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) skyrių darbuotojais puikiai suorganizavo konkursą rajonuose ir savivaldybėse. Dėkojame žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui už įžvalgumą, skiriant organizuoti šį konkursą minėtoms organizacijoms.
Daugelyje rajonų ir savivaldybių rudeninio arimo konkursui buvo skiriama itin daug dėmesio. Štai Rietavo savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Stabingis visoms seniūnijos rekomendavo išaiškinti geriausiai suarusius savo laukus artojus ir pristatyti juos savivaldybės komisijai. Vedėjo vadovaujama komisija įvertino devynių artojų suartus laukus ir pirmąją vietą skyrė žemės ūkio bendrovės „Minija“ artojui Karoliui Gečui. Tai gražus pavyzdys, kai bendram darbui jėgas sutelkia LŽŪKT Rietavo biuro vadovė Irena Smilgevičienė ir savivaldybės darbuotojai.
LŽŪKT Rokiškio rajono biuro vadovė Birutė Spundzevičienė į rajono komisiją įtraukė net septynis narius, tarp jų – ūkininką, Rokiškio r. LŪS skyriaus pirmininką Vytautą Šliką. Rokiškėnai įvertino 20 pageidavusių konkurse dalyvauti artojų arimus. Darbo rezultatai davė vaisių: ūkininkas Darius Inčiūra užėmė pirmąją vietą respublikiniame rudeninio arimo konkurse.
Gražiai ir greitai suarti laukus – kiekvieno rūpestingo ūkininko siekis, tačiau ne kiekvienas specialiai konkursui perkasi plūgus. Štai Alfredas Bardauskas, Raseinių rajono ūkininkas, nupirko 4 korpusų vartomąjį plūgą, kuriuo ariami maži laukai. Stambūs laukai buvo ariamu 8 korpusų vartomuoju plūgu. Rajone iš devynių artojų, dalyvavusių konkurse, pirmąją vietą užėmė ūkininko A. Bardausko artojas Vitalijus Bertašius, ariantis 8 korpusų vartomuoju plūgu.
Rudeninio arimo konkursą rajonuose ir savivaldybėse gerai organizavo dauguma LŽŪKT biurų. Tarp jų norėtųsi pagirti Varėnos r. biuro vadovą Audrių Stoškų (13 artojų), Kauno r. biuro vadovę Jadvygą Ditkevičienę (12 artojų), Vilniaus r. biuro vadovę Teresą Gerdvilienę (11 artojų) ir kt.
Respublikinė rudeninio arimo konkurso vertinimo komisija, vadovaujama komisijos pirmininko pavaduotojo Alfonso Malinausko, LŪS pirmininko Jono Talmanto, Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto prodekano Vaclovo Bogužo, LŽŪBA generalinio direktoriaus Jono Sviderskio ir Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vedėjo pavaduotojo Adolfo Damanskio, aplankė ir įvertino Žemaitijos, Aukštaitijos, Suvalkijos ir Dzūkijos kai kurių rajonų bei savivaldybių arimo konkurso artojus nugalėtojus.
Komisija, įvertinusi aplankytų ūkių artojų rudeninio arimo kokybę, nutarė:
Daugiau kaip 80 proc. galimos balų sumos surinko artojai: Steponas Gintautas (Kupiškio r., Salamiesčio sen., Salamiesčio k.), Vitalijus Bertašius (Raseinių r., Nemakščių sen., Aukštelkių k.), Kazimieras Dabšauskas (Telšių r., Degaičių sen., Birikių k.).
Daugiau kaip 70 proc. galimos balų sumos surinko šie artojai: Algimantas Grigaliūnas (Joniškio r. ŽŪB „Bučiūnai“), Jonas Birka (Anykščių r., Svėdasų sen., Daujočių k.), Algirdas Juraitis (Kazlų Rūdos sav., Jankų sen., Zaveckų k.), Romualdas Vaišnys (Vilkaviškio r., Šeimenos sen., Pūstapėdžių k.), Karolis Gečas (Rietavo sav., Daugėdų sen., Daugėdų k.), Eligijus Brukštus (Kėdainių r., Tiskūnų k.).
Komisijos nariai liko patenkinti gražiai suartais laukais: arimai tinkamai užbaigti, tvarkingai apartos laikuose esamos kliūtys.
Važiuojant per Lietuvą ne vienas pastebi, kad laukai suarti kokybiškiau. Gerėja ir bendroji žemdirbystės kultūra, didėja žemės ūkio augalų derlingumas. Tai, kad po Nepriklausomybės atkūrimo arimo kokybė vis gerėja, lėmė keletas veiksnių. Visų pirma – naujos kartos modernių plūgų įsigijimas ir naudojimas gamyboje, antra – mokėjimas juos tinkamai sureguliuoti ir paruošti darbui.
Arimo kokybės gerinimo propagavimas rajonų ir Lietuvos artojų varžybose bei rudeninio arimo konkurso organizavimas šalyje taip pat turėjo teigiamą poveikį gerinant arimo kokybę.
Be abejo, yra laukų, kur kokybiško arimo pamokos primirštos: iš arimų kyšo piktžolės ir neužartos šiaudų liekanos, skirtingai suverstos varsnos, per aukšti sumetimai, per gilūs išmetimai, netinkamai apartos pagrąžos, todėl sunkiau ir brangiau atlikti kitus žemės dirbimo darbus, o dėl laukų nelygumo pažeidžiama agrotechnika, gaunamas menkas derlius. Pagrindinė to priežastis – netinkamai sureguliuoti plūgai. Kai kurie artojai visiškai nereguliuoja kamparaižių ir priešplūgių, todėl matyti neapartos ražienos ir piktžolės. Kai kurie nesistengia gražiai suarti pagrąžų ir tvarkingai aparti pasitaikančių kliūčių. Vienas kitas artojas prieš ardamas lauką pasižymi pagrąžas, pravažiuodami ariant vienu plūgo korpusu. O Vakarų Europoje tai įprasta.
Žinoma, geras arimas priklauso ir nuo technikos, ir nuo artojo. Norint sėkmingai ūkininkauti ir efektyviai konkuruoti rinkoje, vien tik tampyti plūgą paskui traktorių nebepakanka, būtina išmokti kokybiškai arti. Žemdirbys turi suvokti, kad ne tik estetinis laukų vaizdas girs jį kaip puikų artoją, bet ir pats tinkamai suartame lauke turės didelės naudos: prieš sėją reikės mažiau laiko ir energetinių sąnaudų žemei įdirbti. Be to, bus garantuotas, kad gerai suartame lauke galės paruošti kokybišką sėklos guolį, pasėliai greitai ir vienodai sudygs. O tai – gausaus derliaus pagrindas.