Liepos 14 d., sekmadienis | 24

GMO ir laboratorijoje užauginta mėsa – Jungtinės Karalystės žemės ūkio ateitis

LŽŪKT informacija
2016-04-29

Jungtinės Karalystės žemės ūkis iki 2050 m. patirs „žaliąją revoliuciją“ – ūkininkai augins genetiškai modifikuotus pasėlius, kurie patys pasitręš ir bus atsparūs kenkėjams bei sausroms, teigiama atlikus tyrimą.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

Savaiminio tręšimo ir atsparumo kenkėjams derinys augaluose, kurie atsparūs druskoms, pakantūs karščiui ir šalčiui, žymiai padidins daugelio maistui skirtų augalų derlingumą.

Taip pat genų inžinerijos dėka bus išvestos naujos, produktyvesnės veislės, o kiekvienas modifikuotas augalas bus dar produktyvesnis už anksčiau išvestas veisles.

Ką apie tai manote?

Kokie bus didžiausi pasikeitimai Jungtinės Karalystės žemės ūkyje iki 2050 metų?

Didžioji dalis minėtų rezultatų bus pasiekti Jungtinės Karalystės laboratorijose ir universitetuose, įskaitant genetiškai modifikuotus medžius, kurie gali subręsti per 6 m., o ne per 50, kaip dabar. Taigi medžiais apsodinta teritorija bus daug kartų didesnė, negu šiuo metu.

Šios su žemės ūkiu susijusios prognozės pateiktos atlikus tyrimą, pavadintą „Jungtinė Karalystė ir pasaulis 2050 m.“, kurį paskelbė Adamo Smito (Adam Smith) institutas.

Skyriuje, pavadintame „Žalia, žalia, žalia“, Adamo Smito instituto prezidentas dr. Madsenas Piris (Madsen Pirie) rašo: „Iki 2050 m. žemės ūkis taps daug ekologiškesnis. Tai bus galima pasakyti apie visą pasaulį, o Jungtinėje Karalystėje tai bus ypač juntama. Šį pokytį pavyks pasiekti beveik visuotiniu, plačiai paplitusiu genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) naudojimu“.

Genų modifikavimas bus naudojamas kuriant augalų atmainas, kurios galės pasitręšti, fiksuodamos atmosferinį azotą nitratams gaminti.

Genų inžinerija pakeis javų pasėlius taip, kad iš jų būtų galima gauti tai, kas šiuo metu gaunama iš ankštinių augalų. Tai padės atsisakyti būtinybės laukuose skleisti didelį kiekį cheminių trąšų. Kaip žinoma, chemikalai išsiplauna į upes ir upokšnius, sukeldami dumblių žydėjimą, žudantį žuvis, nes sunaudojamas vandens gyvūnijai reikalingas deguonis.

Tyrimo duomenimis, Jungtinėje Karalystėje bus pradėta bandyti technologija, kurią panaudojus augalai galės būti auginami nepakankamai derlinguose plotuose.

Priduriama, kad tos technologijos tikslas bus kiek galima daugiau žemės plotų, anksčiau laikytų dykvietėmis, paversti tinkamais žemės ūkiui.

Dr. Piris taip pat prognozuoja hibridinių, kryžminimo ir genetinės modifikacijos būdu sukurtų daržovių atsiradimą.

Kalbant apie gyvulininkystės pramonę, nebrangūs dirbtiniai mėsos gaminiai išstums „komercinę gyvulininkystę”. Taip bus užtikrinta milžiniška nauda aplinkai ir atsiras dideli laisvi žemės plotai rekreaciniam naudojimui.

Komentuodamas dokumentą, Semas Baumanas (Sam Bowman), Adamo Smito instituto generalinis direktorius, sakė, kad galimybė gaminti mėsą laboratorijose gali sukelti didžiausią ūkininkaujančiųjų šoką.

Mokslininkai jau įrodė, kad gali laboratorijose iš ląstelių užauginti mėsą, o toks mėsainis kainuoja 20 JAV dolerių (14 svarų sterlingų).

„Po 40 metų ši kaina gerokai nukris,“ – pridūrė Semas Baumanas. – Bus įdomu pamatyti, ar mes galėsime panaudoti tuos pačius metodus faršui auginti. Tai gali turėti didžiulės įtakos gyvulininkystės pramonei.“

Parengta pagal užsienio spaudą