© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Lietuvos žemė ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT), įgyvendindama projektą „Pieno kokybės gerinimas, mažinant somatinių ląstelių skaičių, bei ūkio konkurencingumo didinimas, panaudojant imuninę sistemą stiprinančias medžiagas‘‘, klientų ūkiuose atliko boliusų bandymus, o jų rezultatus aptarė lauko dienose.
Vis dažniau įvairioms gyvulininkystės ūkių problemoms spręsti ūkininkai renkasi boliusus. Dalyvaudami LŽŪKT įgyvendinamame projekte ,,Pieno kokybės gerinimas, mažinant somatinių ląstelių skaičių, bei ūkio konkurencingumo didinimas, panaudojant imuninę sistemą stiprinančias medžiagas“ somatinių ląstelių kiekiui piene mažinti skirtus boliusus savo ūkiuose išbandė 10 ūkininkų įvairiuose šalies rajonuose.
Projekto metu bandyti ilgesnio veikimo boliusai, kurių aktyviosios medžiagos, t. y. augaliniai komponentai ir ekstraktai, naikina bakterijas supančias bioplėveles ir ardo jų kolonijas. Boliusų veikimo laikotarpiu sunaikinamos tešmenyje esančios bakterijų sankaupos, kurios gali sukelti pieno liaukos uždegimą ir padidinti somatinių ląstelių skaičių piene.
Boliusų bandymų rezultatai aptarti lauko dienose, vykusiose projekte dalyvaujančių ūkininkų ūkiuose. Juose apsilankė daugiau nei šimtas ūkininkų.
Boliusai vietoje antibiotikų
Įvairia boliusų taikymo gyvulininkystės ūkiuose patirtimi dalintasi Šilalės r. ūkininkų Birutės ir Gedemino Lenkčių ir Rokiškio r. ūkininkaujančių Ilonos ir Eugenijaus Šalčių ūkiuose organizuotuose lauko dienose.
Birutė ir Gedeminas Lenkčiai ūkininkauja jau 20 metų. Jų ūkis dabar užima 80 hektarų, šiuo metu laiko 45 melžiamas karves.
„Šiek tiek problemų buvo dėl somatinių ląstelių, o ūkio banda kontroliuojama, reikia žiūrėti. Antibiotikų stengiamės nenaudoti, o boliusai pasiteisino. Tik kelios iš bandymui atrinktų karvių nepasidavė gydymui“, – rezultatus ūkyje vykusios lauko dienos metu komentavo Birutė Lenktienė.
Boliusų naudą patvirtino ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilalės r. biuro vadovė, gyvulininkystės konsultantė Jūratė Ciparienė. Pasak jos, žiūrint ir analizuojant kontrolinių melžimų rezultatus, atlikus tyrimus su somatinių ląstelių aparatu, nustatyta, kad po boliusų sudėjimo somatinių ląstelių skaičius sumažėjo, todėl galima teigti, kad boliusai daro teigiamą įtaką.
„Iš bandos atrinkome 8 bandomąsias ir 8 kontrolines karves. Stengiamės, kad jos būtų šviežiapienės. Ūkininkai sako, kad bandomųjų karvių sveikatingumas ir išvaizda pagerėjo. Aišku, ne visos karvės pasidavė gydymui, ne 100 proc. somatinių ląstelių sumažėjo, nes buvo ir kitų faktorių kaip traumos‘‘ – sakė konsultantė.
Šilalės biuro gyvulininkystės konsultantė Jūratė Ciparienė su ūkininkais Birute ir Gedeminu Lenkčiais
Lauko diena Šilalės r.
Nuo 1999 m. šiuo metu 70 ha pieno ūkyje ūkininkaujantys Ilona ir Eugenijus Šalčiai melžia per 30 karvių. Ūkininkai pasakojo, kad spręsdami karvių apsisėklinimo ir kitas problemas boliusus ūkyje pradėjo naudoti dar prieš projektą, patys įsigijo jų dėjimo zondą. „Įmetam atsivedusioms, kad gautų kalcio, fosforo. Nes vis fosforo trūkumą randa. Išbandėme ir kalcio boliusus. Vienai karvei pernai buvo paralyžius. Po kelių kartų atsistojo“, – patirtus atvejus komentavo ūkininkai.
Pieno ūkyje ūkininkaujantys Ilona ir Eugenijus Šalčiai melžia per 30 karvių
Panaudojus boliusus projekto bandymo metu, somatinių ląstelių sumažėjo, tik, Ilonos ir Eugenijaus manymu, rezultatas būtų dar geresnis, karvėms davus keliais boliusais daugiau.
„Kas dvi savaites karvėms įdėjome po vieną boliusą. Žinoma, karvių imunitetą jie sustiprino, bet norint didesnio efekto boliusus reikėtų naudoti ilgesnį laiką“, – įžvalgomis dalinosi Ilona ir Eugenijus.
LŽŪKT Rokiškio r. biuro gyvulininkystės konsultantė Birutė Spundzevičienė sakė, kad gamintojai rekomendavo po boliusą įdėti karvėms kas dvi savaites ir pagal bandymo vykdymo metodiką penkias savaites buvo stebimas somatinių ląstelių pokytis. Šie rodikliai stebėti papildomai dar du mėnesius. „Ūkyje iš aštuonių karvių, kurios buvo bandomojoje grupėje, penkioms sumažėjo somatinių ląstelių skaičius, tai yra 62,5 proc.Žinoma, svarbu apibendrinti rezultatus ir nustatyti apsimoka ar ne naudoti boliusus“, – sakė B. Spundzevičienė.
Boliusai populiarėja
Boliusai yra didelės tabletės, kurios įdedamos į gyvulio skrandį ir ten greičiau ar lėčiau tirpsta. Įgyvendinant projektą, ūkiuose naudoti trijų gamintojų boliusai. Visų sudėtyje buvo augalinių veikliųjų medžiagų, kurios stiprina imunitetą ir veikia antimikrobiškai. Taip pat vienų sudėtyje dar buvo mikroelementų, kituose probiotikų, vitaminų, makroelementų. Tad naudoti boliusai, pasak LŽŪKT gyvulininkystės eksperto Vyto Gudaičio, padeda ne tik nuo somatinių ląstelių, jie teigiamai veikia ir gyvulio imuninę sistemą.
Lauko dienose akcentuota, kas sukelia somatines ląsteles, kurios rodo, kad gyvulio organizme yra uždegimas. Pasak LŽŪKT gyvulininkystės eksperto V. Gudaičio – nebūtinai tešmenyje. Uždegimas gali būti gimdoje, vidaus organuose ar neigiamos įtakos turėti kiti aplinkos veiksniai. Jei imunitetas stiprus, gyvuliams pavyksta „sukovoti“. Somatinių ląstelių atsiradimo priežastys visada skirtingos. Viena pagrindinių, sudarančių net 60 proc. – šėrimas ir pašarai. „Kas bus ant šėrimo tako, kaip bus subalansuotas racionas, nuo to viskas ir priklausys“, –akcentavo specialistas.
Lauko diena Rokiškio r.
Ūkiuose boliusai dažnai naudojami, tik reikia rinktis pagal situaciją, o jų būna įvairiausių. V. Gudaitis prisiminė atveją, kai viename ūkyje somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimą įveikti boliusais nepavyko, o pasisekė tik tuomet, kai baigėsi viena tranšėja pašaro. Kitame ūkyje šviežiapienės po gydymo boliusais tapo aktyvesnės, daugiau ėdė. Efektas pastebėtas.
Gyvulininkystės ekspertas vardijo ir kitus boliusus: su mikroelementais variu, cinku, vitaminais veikiančiais iki 180 d., dar nuo medžiagų apykaitos ligų - ketozės, kurių efektyvumą patvirtino ir V. Gudaitis, ir ūkininkė B. Lenktienė.
Jei po veršiavimosi ragai šalti, krenta gyvulio temperatūra, galima įtarti besivystančią hipokalcemiją, būdavo statoma lašelinė, dabar metamas boliusas. Yra boliusų ištirpstančių per 2 val., ir veikliosioms medžiagoms greitai patenkančių į kraują, o yra ir ilgai tirpstančių. Skirtingų boliusų veikimo trukmė gali skirtis nuo 24 valandų iki 8 mėnesių. Tai, pasak V. Gudaičio, alternatyva kai kurioms injekcijoms į veną ar po oda.
Reprodukciniai boliusai paaktyvina kiaušidžių, gimdos veiklą, folikulų, kiaušialąsčių susiformavimą. Pasak gyvulininkystės eksperto, panaudojus šios kategorijos boliusus rezultatas pakankamai geras.
„Būna ūkių, kuriuose tikrindamas veršingumą randu labai mažai veršingų karvių. Panaudojus boliusus, skirtus aktyvinti reprodukcinius procesus, apsivaisinimas pagerėja iki 80 procentų. Tikrai geras rezultatas. Reikia nepamiršti, kad ir produktyvumas nuo boliusų nesumažėja. Kartais net padidėja, nes jų sudėtyje yra vitaminų, mineralų. Jie ne vaistas, o priedas“, – apibendrino V. Gudaitis.
Rokiškio r. ūkininkai diskutavo ir apie boliusus, skirtus ekologiniuose ūkiuose laikomoms karvėms, kuriuos išbandžius, pasak vieno iš lauko dienos dalyvių, somatinės ląstelės sumažėjo dvigubai.
Taigi boliusai dabar jau vienas iš būdų spręsti įvairias pieno ir mėsinių gyvulių ūkių problemas. Jei pavyksta – nauda akivaizdi: mažiau naudojama antibiotikų, gerėja gyvulių sveikatingumas.
Apie gautus bandymo galutinius rezultatus bus pasidalinta seminaruose ir baigiamojoje konferencijoje, kurie planuojami kitų metų pradžioje.
Agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti
Kaip sėklinti mėsinius galvijus ir gauti didžiausią naudą? Specialisto komentarai ūkyje
Skaitmenizuota rujų nustatymo sistema mėsinių galvijų bandose
Išmanus pieno ūkis: galvijų sveikatingumas, rujos nustatymas ir bandos valdymas
Karvė – ne bebras, medžių negraužia. Žolynų įvertinimas