Bičių duonelė ne tik bitėms

LŽŪKT informacija

2010-12-26

Žiemą itin pravartu organizmą sustiprinti vitaminais ir kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. Labai vertingas produktas – bičių duonelė, turintis beveik visas subalansuotas maisto medžiagas, reikalingas organizmui. Joje gausu vitaminų, baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, mikroelementų.

Iš įvairių laukinių ir kultūrinių augalų žiedų bitės renka žiedadulkes, sulipdo jas seilėmis ir nektaru į rutulėlius, neša į avilius ir meta į korių akeles. Aviliuose jaunesnės bitės priekiniais žandais žiedadulkių rutulėlius sutrupina ir galvomis gerai suspaudžia. Taip bitės dirba, kol žiedadulkėmis užlipdo du trečdalius akutės tūrio. Į tą pačią akutę dėdamos įvairių augalų žiedadulkes, bitės jų nerūšiuoja. Kai akutės pripildomos, bitės jų viršų užpila medumi, užlipdo vašku – tokį mišinį palieka subręsti.

316

Veikiant įvairiems mikroorganizmams, fermentams, esant didelei drėgmei ir šilumai (34–36 °C), maždaug per dvi savaites iš mišinio susiformuoja vadinamoji bičių duonelė. Bitėms tai – pagrindinis baltymų, riebalų, angliavandenių, mikroelementų ir vitaminų šaltinis. Duonele maitinami bičių perai, kuriems augant reikia labai daug baltyminės medžiagos. Daug duonelės bitės vartoja pieneliui, vaškui gaminti, tranams maitinti, nes ir jie be baltyminio maisto greitai nusilpsta, o tokius tranus bitės išmeta lauk. Mokslininkų nustatyta, kad bičių šeima per metus suvartoja apie 30–40 kg duonelės.

Pagiriamieji žodžiai bičių duonelei

Dažnai kyla klausimas, koks produktas vertingesnis: žiedadulkės ar bičių duonelė? Kai kuriomis savybėmis bičių duonelė lenkia žiedadulkes. Pirmiausia, bičių duonelę žmogaus organizmas įsisavina daug lengviau. Taip yra todėl, kad „bręstant“ duonelei, skyla ją sudarančių žiedadulkių apvalkalėlis, ir išlaisvinamos viduje esančios medžiagos, galinčios greičiau absorbuotis organizme. Priešingai, nesuskilęs žiedadulkių apvalkalėlis apsunkina žiedadulkių turinio įsisavinimą.

Mokslininkų nustatyta, kad duonelėje yra daugiau nei 25 įvairūs mikro- ir makroelementai: geležis, kobaltas, fosforas ir kiti. Rasta daug įvairių vitaminų (C, B1, B2, B3, P), fermentų, hormonų. Duonelėje yra daugiau nei 20 skirtingų amino rūgščių, kurios sudaro apie 15 proc. bičių duonelės sausųjų medžiagų.

Apiterapijos specialistai teigia, kad būsime daug sveikesni, jei kas dieną suvalgysime šiek tiek bičių produktų. Profilaktiškai suaugusiam rekomenduojama kasdien suvalgyti po 15 g (desertinį šaukštą), vaikui – po arbatinį šaukštelį bičių duonelės, o sergant – po 20–30 g per dieną. Bičių duonelę valgyti patartina sergantiems anemija, cukriniu diabetu, turintiems virškinamojo trakto sutrikimų ir nusilpus organizmui.

Žmonėms, kurių skrandžio rūgštingumas padidėjęs, duonelę rekomenduojama vartoti po valgio. Rumunų mokslininkai duonelę siūlo valgyti sergantiems hepatitu. Pastebėta, kad per tris–keturias savaites žymiai pagerėja ligonių savijauta.

Duonelė turi ir antimikrobinių savybių. Atlikti tyrimai rodo, jog įvairūs bičių duonelės ekstraktai stabdo ligų sukėlėjų augimą, o dėl biostimuliuojančių ir regeneruojančių savybių, esančių duonelėje, greičiau gyja žaizdos, silpnėja uždegiminiai procesai organizme. Bičių duonelė sėkmingai vartojama ir prieš senatvišką silpnumą. Šis produktas teigiamai veikia nervų sistemą, padeda atsikratyti nemigos, depresijos, šalina iš organizmo nuodingąsias medžiagas, padeda sutrikus medžiagų apykaitai, susirgus diabetu.

Bičių duonelę patartina valgyti sergantiems ateroskleroze. Vartojant duonelę, mažinamas plazminio cholesterino kiekis, normalizuojama lipidų apykaita. Kadangi joje yra daug magnio, kalcio, patariama šį produktą vartoti sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.

Bičių duonelę gauname jau paruoštą

Pirmiausia iš jų išsukamas medus, po to koriai su duonele sudedami į tuščius avilius, kad bitės juos gerai išlaižytų. Šį darbą turime atlikti rugpjūčio mėnesį, tuoj pat po medaus sukimo. Atidėlioti nepatartina, nes duonelė pritraukia iš aplinkos drėgmės ir gali aprūgti.

Korius su duonele supjaustome, kad į žaliavą iš korių nepatektų vielos gabalų. Žaliava džiovinama 40 °C temperatūroje 8–10 valandų, kol joje lieka 14–15 proc. vandens. Išdžiovinta žaliava atšaldoma iki -1 °C ir kuliama specialiose mašinose, kur patenka tarp 4,9–5 mm velenų. Čia duonelė visiškai atskiriama nuo vaško akelių ir bičių perų kokonų. Iškulta duonelė perleidžiama per sietus, kur išvalomos priemaišos. Taip paruošta ji laikoma sausoje, tamsioje patalpoje nuo 0 iki +15 °C temperatūroje. Tinkamai pagamintoje duonelėje turi būti ne daugiau 15 proc. vandens, 5 proc. vaško.

Daugelis bitininkų, turėdami savo rankose unikalias gamtos gerybes, nesugeba jomis pasinaudoti. Jei renkant žiedadulkes reikalingi rinktuvai ir žiedadulkių džiovykla, tai bičių duonelę turime jau ,,paruoštą", bičių suneštą į korius. Bitininkai, lydydami vašką, korių su duonele dažnai neatrenka, ir duonelė patenka į lydomą vašką. Šis unikalus produktas sugadinamas ir išmetamas kartu su vaško atliekomis. Be to, lydant vašką, duonelė jo prisigeria, todėl bitininkas patiria dar ir vaško nuostolių.