Kovo 29 d., penktadienis | 24

„EuroTier 2010“: ateities gyvulininkystės technologijos

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė
2010-11-21

Ant Leinės upės kranto įsikūrusio vieno žaliausių Vokietijos miestų Hanoverio parodų centre lapkričio viduryje keturias dienas šurmuliavo beveik ketvirtis milijono lankytojų iš viso pasaulio. Visi jie čia atvyko turėdami vieną tikslą – išvysti gyvulininkystės parodoje „Euro Tier 2010“ demonstruojamas naujausias šios žemės ūkio šakos technologijas.

Euro-ter1

Puiki vieta inovacijoms pristatyti

„Euro Tier“ tarptautinė komisija aukso medaliais apdovanojo 3 (pristatyta daugiau kaip 200), sidabro medaliais – 18 inovacijų. Du aukščiausi įvertinimai atiteko už melžimo įrangos naujoves, trečiasis – už modernią paršingumo nustatymo sistemą.

Kompanijos „DeLaval“ pristatyta automatinė melžimo aikštelė su robotu – didelis postūmis pirmyn siekiant optimizuoti melžiamų karvių laikymą. Robotas automatiškai veikia rotacinio tipo melžimo aikštelėje: dvi roboto rankos paruošia tešmenį melžimui, kitos dvi – uždeda melžiklius. Pasiruošimas melžimui trunka 2–3 minutes. Per valandą robotas pamelžia apie 90 karvių. Kol kas montuojama 24 vietų karuselė, ateityje gamintojai robotus montuos ir didesnėse. Šiuo metu vienintelis tokio tipo robotas veikia bandomajame „DeLaval“ ūkyje Švedijoje, o į Europą jis atkeliaus tik kitų metų viduryje.

Melžimo taksi „Galactor“, sukurta kompanijos „Siliconform“, taip pat aukso medalio laimėtoja. Tai speciali melžėjo kėdė, kuri juda išilgai melžimo aikštelės taku sumontuotais bėgiais. Automatinė melžimo sistema skirta tandemo tipo aikštelei, kurioje per valandą galima pamelžti per 100 karvių. Tandemo tipo melžimo aikštelės yra ilgesnės nei „eglutė“ ar „šonas prie šono“, todėl ši inovacija ne tik palengvins melžėjų darbą, bet ir sutaupys laiko. Kėdėje įtaisytame monitoriuje operatorius stebi melžimo procesą. Automatiškai išplaunami tik melžimo aparatai, o tešmenį nušluosto, masažuoja, numelžia pirmąsias čiurkšles ir aparatą uždeda žmogus. Šiuo metu kompiuterinė sistema rodo melžimo laiką ir pieno kiekį, ateityje bus tiriama ir daugiau parametrų, net pieno kokybė. Robotas be kėdės kainuoja apie 7,5 tūkst. eurų.

Trečiasis parodos aukso medalis skirtas „Big Dutchman“ įmonei už mobilų šėrimo bokse montuojamą prietaisą „SonoCheck“, skirtą nustatyti paršavedžių paršingumą.

Pagal naują ES reglamentą nuo 2013 m. sausio visos paršavedės ūkiuose turės būti laikomos grupėmis. „Sonocheck“ – naujai sukurta automatinė paršingumo nustatymo sistema, naudojama paršavedes laikant grupėse. Prietaisas yra mobilus, todėl jį montuoti galima įvairaus tipo šėrimo boksuose. Ultragarsu paršingumas nustatomas, kai paršavedė ėda – taip ji nepatiria streso. Tyrimo rezultatai užfiksuojami kas 15 sekundžių, tad operatorius bet kuriuo metu gali juos analizuoti ir, jei reikia, duomenis persiųsti ekspertams.

Gyvūnų gerovė – pagrindinis gyvulininkystės siekis

Mechaninis melžimas, automatinė gyvulių elgsenos kontrolė, šėrimo ir poilsio vietos, nagų sveikata, mėšlo šalinimas – svarbiausi galvijų auginimo ir priežiūros kriterijai. Renginyje demonstruotos statiškos ir dinamiškos guoliaviečių, tvartų grindų dangos, nagų dezinfekavimo ir tvarkymo priemonės, šepečiai, žaislai, pervežimo vagonėliai.

Nuostolių pieno ūkiai patiria dėl galvijų nevaisingumo, todėl veterinarijos, konsultavimo organizacijų specialistai siūlė metodus ir sprendimus, kaip išvengti pieninių galvijų vaisingumo sutrikimų.
Sveikas gyvulių ir paukščių maistas, tinkamas šėrimas – be išimties visų pašarus ir lesalus gaminančių įmonių prioritetas.

Parodos organizatoriai daug dėmesio skyrė mėšlo tvarkymo sistemoms tobulinti. Demonstruoti skysto mėšlo šalinimo įrengimai, srutų kaupyklos, skysto mėšlo laistymo mašinos ir kita būtina gyvulininkystės ir paukštininkystės mėšlo tvarkymo įranga.

Sulaukta daugiau dalyvių ir lankytojų

Euro-ter2

Paroda šiemet didesnė 40 proc., palyginti su prieš dvejus metus vykusia, todėl jos organizatoriai – Vokietijos žemės ūkio draugija – teisėtai šių metų parodą vadina rekordine dalyvių skaičiumi: dalyvavo 1 939 (2008 m. – 1767) įmonės iš 49 šalių (užpernai – 46), kurios gyvulininkystės įrangą demonstravo 18 ha plote.

Kaip ir kasmet daugiausia eksponentų atstovavo Vokietijai (1 161). Iš beveik aštuonių šimtų tarptautinių įmonių dalyvių skaičiumi pirmauja Olandija (147). Prancūzijai atstovavo 92, Italijai – 59, Danijai – 56, Jungtinei Karalystei bei Kinijai po – 52 kompanijas. Parodoje dalyvavo ir 2 Lietuvos įmonės – UAB „Ruvera“ ir AB „Umega“.

Rudens pradžioje atliktos apklausos duomenimis, ekonominė aplinka Europos ūkininkams, palyginti su 2010 m. pavasariu, pagerėjo. Kas antras gyvulininkystės ūkių šeimininkas Vokietijoje turi planų investuoti į tvartų įrangą ir gyvulininkystės technologijas. Galbūt todėl su šiuolaikinėmis gyvulininkystės tendencijomis, bioenergijos ir decentralizuotu energijos tiekimu susipažino apytikriai 8 proc. daugiau lankytojų nei užpernai (2008 m. – per 130 000). Gausiausiai parodą lankė olandai, austrai, šveicarai, lenkai.

Dėmesys alternatyviai energijai

Vis dažniau kalbama, kad Europos žemės ūkyje turi būti mažiau naudojama iškastinio kuro ir daugiau atsinaujinančios energijos (biodujų, vėjo, saulės). Atsižvelgiant į didėjančių investicijų poreikį, parodoje daug dėmesio buvo skirta bioenergetikos koncepcijai, gamybos inovacijoms, perdirbimui ir logistikai. Apie 550 specializuotų bendrovių iš 20 skirtingų šalių pristatė naujausias žemės ūkio produkcijos perdirbimo į alternatyvią energiją technologijas, atliekų (pvz., medienos pjuvenų, cukrinių runkelių) panaudojimą energijai gauti, teikė informaciją apie biomasės gamybą, jos papildomą apdirbimą, techninę įrangą, darbo organizavimą ir finansus.

Videoinformacija