Gruodžio 09 d., penktadienis | 22

Galvijų prieauglio kvėpavimo takų ligos – grėsmė kiekvienam ūkiui

Vidas Tolevičius
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnysis gyvulininkystės specialistas
2022-06-21

© LŽŪKT nuotr.
Nepaisant pažangos veterinarijoje, diagnostikoje ir terapijoje, galvijų kvėpavimo takų ligos ir toliau gali padaryti milžiniškų ekonominių išlaidų bet kuriam gyvulininkystės ūkiui dėl didelio veršelių sergamumo ir gaištamumo, didelių gydymo išlaidų. Neužtenka tik šerti ir mėžti, reikia atsakingai ir tinkamai pasirūpinti bandos sveikatingumu.

Kvėpavimas (arba ventiliacija) – tai oro judėjimas į plaučius ir iš jų, siekiant įvykdyti dujų mainus plaučiuose, įkvepiant deguonį energijai gaminti ir iškvepiant anglies dioksidą kaip šalutinį produktą. Kūno kraujotakos sistema šias dujas perneša į ląsteles ir iš jų.

BIOMAS GROW straipsnio viduje

Kvėpavimo organų ligos ir jų sukeliamos komplikacijos turi didelės įtakos produkcijos našumui: veršelių augimui, būsimai produkcijai ir reprodukcijai. Veršelių kvėpavimo ligos yra sudėtingas, įvairialypis sutrikimas, kurį sukelia nusilpęs imunitetas, aplinkos veiksniai ir netinkamos laikymo sąlygos.

Kvėpavimo sistemos ligos

Galvijai visą gyvenimą dažnai yra veikiami daugybės virusinių ir bakterinių patogenų. Daugelis bakterinių patogenų, susijusių su galvijų kvėpavimo ligomis (GKL), yra normali viršutinių kvėpavimo takų mikrofloros dalis. Galvijų kvėpavimo ligų kompleksas, kuriam būdingi įvairūs klinikiniai simptomai ir epidemiologiniai požymiai, registruojamas daugelyje pasaulio šalių.

Šiomis ligomis serga įvairaus amžiaus galvijai, tačiau dažniausiai suserga prieauglis, susilpnėjus pasyviam imunitetui, kai dar nėra susidaręs aktyvus imunitetas. Veršelių enzootinė pneumonija (arba bronchopneumonija) yra tik viena, tačiau dažniausiai pasireiškianti galvijų kvėpavimo organų liga, kuri užklumpa prieauglį nuo 2 iki 6 mėnesių amžiaus. Galvijams sergant bronchopneumonija, dažnai nustatomi infekciniai sukėlėjai: virusai, bakterijos, virusų ir bakterijų asociacijos, mikoplazmos, chlamidijos ir parazitinės kirmėlės.

Virusinės infekcijos linkusios komplikuotis į antrines bakterines infekcijas. Dažniausiai iš plaučių patologijų nustatoma fibrininė pneumonija (45 proc.), pūlinė pneumonija (40 proc.), rečiau –hiperemija ir edema (15 proc.) bei intersticinė emfizema (5 proc.). Nustatyta, kad plaučių patologijos paprastai diagnozuojamos gausiausiai fermose laikomoms veislėms: Lietuvos juodmargiams bei holšteinams. Šių veislių plaučių patologijos dažniausiai nustatomos buliukams, veršeliams nuo 0–2 ir 3–4 savaičių amžiaus grupėse.

Kodėl serga veršeliai?

Kai kuriuose ūkiuose veršelių kvėpavimo takų ligos yra retos, kituose – įprastas procesas. Kodėl taip? Tiesa ta, kad veršelių sveikatai įtakos turi daug veiksnių. Jei augindami gyvulius ūkininkai praleidžia net vieną faktorių, gali kilti problemų. Kai kurie pastebėjimai:

  • Veršingos karvės mityba turėtų būti kuo labiau subalansuota. Karvė šioje fiziologinėje būklėje sunaudoja daug maistinių medžiagų. Jei jų negauna su pašaru, pradeda naudoti savo atsargas, o tai lemia išeikvojimą. Gimdoje veršelis paskutiniais mėnesiais sparčiai auga, o kai trūksta maisto medžiagų, gali įvykti abortai arba gimti silpni veršeliai. Jei gimęs veršelis sveria (pagal standartinę veislę) 30–45 kg, yra 55 % tikimybė susirgti, o veršelis, kurio svoris yra 20 kg, – 98 % tikimybė!
  • Naujagimiui veršeliui reikia tinkamos mitybos. Jei pieno nepakanka, jis pradeda skursti – tai neišvengiama. Patyrę augintojai griežtai reguliuoja šį procesą ir prireikus jį papildo.
  • Nešvarūs gardeliai dažnai sukelia ligas. Veršeliai turi teisę ne tik valgyti, bet ir gyventi švarūs, nes bakterijos, mikrobai, virusai, grybai ir kiti ligų sukėlėjai gyvena purve.
  • Sanitariniai, veterinariniai standartai gali sumažinti susirgimų skaičių, tačiau jie dažnai ignoruojami. Ir veltui! Jei virkštelė netinkamai sutvarkoma, gali prasidėti sepsis, bambos virkštelės uždegimas (omphaloflebitas).

Pavojingos veršelių ligos, ypač infekcinės, turi būti pastebėtos iš anksto ir skubiai gydomos. Jų pagrindinė savybė – greitai plisti. Per kelias dienas visa banda gali užsikrėsti, jau nekalbant apie jaunimą!
Svarbu! Pastebėję pirmuosius ligos požymius reikia pranešti veterinarijos gydytojui. Jei pasireiškia infekcinė liga, galite prarasti visus veršelius ir net karves!

Kodėl pastereliozę sunku gydyti?

• Pastereliozę sunku gydyti, nes sunku diagnozuoti. Paprastai veršeliai nugaišta po 2–7 dienų. Simptomai: viduriavimas, išsekimas, kosulys, sąnarių patinimas, kraujavimas trachėjoje.

• Bronchopneumonija yra uždegiminis procesas bronchuose ir alveolėse. Uždegimas greitai vystosi ir plinta ir gali sukelti negrįžtamą poveikį – plaučių audinio nekrozę. Ligos priežastis gali būti nešvari aplinka, stresas, hipotermija, prasta mityba, drėgmė, įgimta patologija.

Simptomai: mieguistumas, kosulys, nosies išskyros, dusulys, apetito praradimas, karščiavimas, viduriavimas, gleivinės opos.

Manoma, kad gydymas yra sudėtingas. Veterinarai pirmiausia nustato veršelių ligos priežastis ir paskiria vaistus. Be to, laikytojas turi suteikti gyvūnui tinkamas sąlygas (erdvumą, švarą, gerą mitybą). „Ligonius“ laikykite tik šiltai ir sausai.

Diktiokauliozė pažeidžia daugumą žolėdžių

Diktiokauliozė yra tam tikros rūšies plaučių liga, pažeidžianti daugumą žolėdžių. Infekcija veikia bronchus ir trachėją. Liga panaši į bronchitą, kuris palaipsniui pradeda vystytis į plaučių uždegimą. Paprastai ši infekcija pažeidžia jaunus gyvūnus. Paprastai gyvūnai užsikrečia vasarą, kai ganykloje ėda žolę.

Simptomai: aktyvumo sumažėjimas; gyvuliai nereaguoja į dirgiklius; apetito praradimas; viduriavimas; kosulys, kuris tik stiprėja; greitas kvėpavimas. Sunkiais atvejais gali nugaišti.

Norint išvengti šios ir kitų kvėpavimo takų ligų, būtina:
• laikytis sanitarinių standartų;
• laikyti gyvūnus švariose, sausose, šiltose patalpose, kuriose gerai vėdinama;
• tiekti kokybišką maistą;
• jei vienas iš gyvūnų miršta, dezinfekuoti visą laikymo patalpą;
• periodiškai imti mėginius infekcijoms nustatyti.
Tai yra vienintelis būdas laiku nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje ir ją pašalinti.

Mikoplazmozė – viena labiausiai paplitusių ligų

Mikoplazmozė yra viena labiausiai paplitusių ligų pasaulyje, turinčių įtakos tiek suaugusiems gyvūnams, tiek naujagimiams. Ji daro apčiuopiamą ekonominę žalą ūkiams: veršeliai lėčiau vystosi, prasčiau auga, be to, patiriamos išlaidos jiems gydyti ir priemonėms, skirtoms likviduoti ligą ar užkirsti kelią jos plitimui.

Mikoplazmos neturi ląstelių sienelės, bet turi trijų sluoksnių plazmos membranas, atsparias penicilinui ir kitiems antibiotikams.

Mikoplazmozė ypač išplinta tuose ūkiuose, kur gyvulių koncentracija yra didelė, patalpose yra didelis drėgnumas ir nepakankama ventiliacija. Su vertikaliu perdavimo keliu mikoplazmos perduodamos iš tėvų – jų slaptų nešiotojų. Veršeliams liga gali pasirodyti antrą jų gyvenimo dieną. Tačiau daugeliu atvejų tai atsitinka 8–20 jų gyvenimo dieną, o kartais vyresniems.

Patogeno šaltinis – sergantys gyvūnai visuose infekcinio proceso etapuose. Mikoplazmozę sustabdyti galima bendromis prevencijos priemonėmis, kurios sumažina epizootinio proceso sunkumą židiniuose.

Ne tik šerti ir mėžti ...

Veršelių ligos, ypač virškinimo ir kvėpavimo takų, dažnai tampa veršelių gaišimo priežastimi. Net jeigu jie išgyvena, tai persirgę jau turi mažiau galimybių ateityje realizuoti savo genetinį potencialą.
Dažnas paklaustas – kokie yra pagrindiniai darbai fermoje su veršeliais? – atsakys: girdyti, šerti, mėžti… Ne tik!

Stebėti – dar vienas ne mažiau svarbus darbas, dirbančių su veršeliais darbuotojų sąraše. Šis darbas turi būti įtrauktas į pareigybines instrukcijas, į dienos darbų tvarkaraštį. Darbuotojai turi būti apmokyti jį atlikti, o vadovai, savo ruožtu, turi nepamiršti kontroliuoti, ar darbas atliekamas kokybiškai.

Kodėl svarbu veršelius tinkamai stebėti?

Veršeliai yra maži ir jautrūs. Ligos jiems turi pražūtingas pasekmes, nes jos prasideda ir vystosi labai greitai. Veršelio savijauta blogėja taip pat labai greitai. Gydymo efektyvumas bus daug didesnis, jeigu gydoma nedelsiant, tik pastebėjus pirmuosius požymius. Tuomet gydymas greičiau suveiks, mažiau kainuos ir duos geresnį efektą. Ligos pasekmės tolimesniam veršelio gyvenimui bus mažesnės.
Veršelių stebėjimo būdai:

Elektronine gyvulių rujų ir sveikatingumo sistema

Ta pati sistema, kuri stebi karvių rujas ir sveikatingumą, turi ir veršelių stebėjimo modulį. Veršeliui į ausį segamas specialus ženklas su sensoriumi, kuris seka veršelio judėjimą, žindimą, ėdimą, kvėpavimą. Pagal šiuos parametrus sistema nustato, ar veršelis sveikas. Jeigu pastebi pokyčius, siunčia pranešimus į mobilųjį telefoną.

Per veršelių girdymo įrangą

Automatinė veršelių girdykla turi funkciją, kuria stebima, ar veršelis išgeria jam paskirtą normą, kaip dažnai ateina gerti, veršelis sveriamas ir stebimas jo svoris kiekvieno atsigėrimo metu. Pagal šiuos parametrus nustačiusi sergantį veršelį, įranga pati pradeda taikyti kitą veršelio girdymo programą ir siunčia pranešimus į telefoną.

Jeigu nei vienos iš minėtų galimybių ūkyje nėra, stebėjimui reikia skirti dirbančio žmogaus laiko ir dėmesio.

Dalinamės su jumis LŽŪKT gyvulininkystės specialistų sudarytu Veršelių sveikatingumo stebėjimo protokolu. Ir skatiname skirti pakankamą ūkio savininkų ir vadovų dėmesį veršelių stebėjimo vadybai. Veršelių sveikatingumo stebėjimas yra pirmoji veršelių ligų prevencinė priemonė.

Veršelių sveikatingumo stebėjimo protokolas

Tikslas:
Veršeliai auga sveiki, ankstyva prevencija esant susirgimams.
Schema:
1. Kiekvieną dieną po rytinio ir vakarinio šėrimo stebima veršelių sveikata.
2. Vienviečiuose gardeliuose stebima 2 kartus per dieną.
3. Stebimas bendras veršelių sveikatos stovis, viduriavimas, aktyvumas, išgerto pieno kiekis.
4. Grupiniuose gardeliuose veršeliai priverčiami pabėgioti 10–20 sek. ir stebima, kaip veršelis kvėpuoja. Kvėpavimo sutrikimu laikoma dažnesnis ir gilesnis nei įprasta kvėpavimas.
5. Pažymimas veršelio numeris ir atliekamas gydymas, kai pastebimas viduriavimas, kvėpavimo sutrikimas, veršelis apatiškas.
6. Visos sveikatos problemos užrašomos žurnale (viduriavimas, sumažėjęs apetitas ar kt.)
7. Baigus šerti, ant lentos užrašomas kito šėrimo planas sergantiems veršeliams.

Pasinaudodami šia stebėjimo schema, pieno ūkiai pradėjo keisti požiūrį į veršelių auginimą. Ūkiai, kuriems buvo įprastas veršelių netekimas virš 10 %, šiandien praranda tik iki 1–2 % veršelių. Veršelių paros priesvoris siekia daugiau nei 900 gramų.

Straipsnyje aptarėme tik kelias kvėpavimo takų ligas, kurias gali sukelti virusai, bakterijos ir parazitai. Todėl svarbiausia kiekviename ūkyje vykdyti visas profilaktines priemones ir nuolatinę stebėseną, nes pasireiškus bet kokiam susirgimui bus žymiai didesni nuostoliai.

Jei turite klausimų, kreipkitės į LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro gyvulininkystės specialistus, kurie į ūkį atvyks mobilia laboratorija ir padės rasti sprendimą.

Straipsnis parengtas remiantis Lietuvos ir užsienio autorių informacija

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.