Gyvulininkystė smaragdinėje saloje (III)

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė

2011-08-24

Žinoma, kad gyvulių produktyvumo ir kiti ūkiniai požymiai, tokie kaip pieno kiekis ir sudėtis, pieno atleidimo greitis melžimo metu, jo tinkamumas perdirbti, veršelių augimo sparta, mėsingumas ir kt., yra paveldimi iš kartos į kartą, o jų formavimąsi, funkcines savybes lemia genai. Tad kita įstaigos „Teagasc“ Pieno, žolynų tyrimų ir inovacijų centro mokslinio-parodomojo ūkio veikla – galvijų kryžminimas.

Smaragdineje-saloje3

Galvijų kryžminimas – dviejų dešimtmečių patirtis

Pastaruoju metu centro specialistai tiria Džersio (Jersey) veislės galvijus iš Naujosios Zelandijos, nes būtent ten auginami pieningiausi šios veislės galvijai. Jie pasižymi pieniniams galvijams būdingu eksterjeru. Karvės, sveriančios apie 400 kg, produkuoja pieno daugiau, negu kitų veislių tokio pat svorio karvės. Nors karvės smulkios, jos lengvai veršiuojasi ir gali būti kryžminamos su stambesnių veislių buliais. Siekdami didinti pieno riebumą ir baltymingumą, airių specialistai Džersio veislės karves kryžmina su Holšteinų veislės buliais. Airiams tai labai svarbu, nes 2015 m. bus panaikintos pieno kvotos, tad atliekant bandymus tikimasi pagerinti karvių produktyvumą. Tiriami atskirų grupių – Džersio veislės, Holšteinų ir jų mišrūnų – rodikliai: pieno primilžis, riebumas, baltymingumas, galvijų svoris ir kt. Ūkyje šiuo metu yra per 200 galvijų, iš jų 45 mišrūnai. Anot specialistų, pastarųjų produktyvumas didesnis 10 proc., ypač laktacijos pabaigoje, o pieno kokybė geresnė nei grynaveislių.

Bus atliekamas dar vienas eksperimentas su šiais galvijais – jiems planuojama pastatyti laikymo aikštelę-tvartą žiemai, o paruoštą šienainį laikyti tranšėjoje, prie kurios atėję galvijai paėstų.

Kuriamos telyčių auginimo ir rujos valdymo strategijos

Pailgėjęs periodas nuo veršiavimosi iki sėkmingo sėklinimo – didžiausia pieno ūkių nuostolių priežastis. Viename iš „Teagasc“ centrų veikia biomokslų laboratorija, kurios specialistai tiria galvijų genetiką. Iki 80 proc. holšteinizacijos laipsnio melžiamos karvės labai pieningos, tačiau pastebėta, kad, didėjant pieningumui, silpnėja reprodukcijos funkcija. Siekiant geresnių apvaisinimo rodiklių, svarbu laiku nustatyti rują. Taigi airių mokslininkai tiria genetikos įtaką vaisingumui, kuria telyčių auginimo ir rujos valdymo strategijas, karvių veršiavimosi sistemas.

Siekdami padidinti pieninių karvių bandų produktyvumą, palengvinti veršiavimąsi, specialistai kryžmina Holšteinų veislės karves (šalyje auginama 50 proc. šios veislės galvijų) su kitų veislių galvijais. Atlikdami tyrimus, mokslininkai siekia, kad telyčios apsiveršiuotų tam tikru metu, pvz., jeigu telyčios veršiuotųsi 24 mėn., o ne 28 mėn. amžiaus, bandos kaitos koeficientas sumažėtų nuo 29 proc. iki 23 proc., nes mažesnis būtų mirtingumas ir ilgesnis telyčių produktyvusis amžius. Siekiama, kad karvės veršiuotųsi ankstyvą pavasarį (vasario–kovo mėnesiais). Airių nuomone, iš anksti pavasarį gimusių veršelių greičiau išauga telyčios, kurios pirmą kartą veršiuojasi jau 24–25 mėn. amžiaus. Kadangi beveik visos karvės žiemą 1,5–2 mėn. būna užtrūkusios, jų melžti nereikia, tad ir ūkininkui laisvo laiko lieka daugiau.

Airijos ekonomika, ypač žemės ūkio produkcijos gamintojai ir vartotojai, pagrindinę naudą gauna iš technologijų tobulinimo ir naujos informacijos, kurias sukuria Airijos mokslininkai. Aiški žemės ūkio ir maisto plėtros ilgalaikė strategija („Maisto derlius 2020“), suderinta ir gerai koordinuojama tyrimų, mokymų ir konsultavimo sistema, stiprios ūkininkus vienijančios organizacijos (Ūkininkų sąjunga, augintojų, produkcijos perdirbimo kooperatyvai ir kt.), dalykinis jų dialogas tarpusavyje ir su valdžios atstovais leidžia airiams užimti svarbią vietą Europos jautienos, avienos, veislinių galvijų ir kt. rinkose.