Gyvulininkystės eksperto konsultacija: ar MĖLYNOJO LIEŽUVIO LIGA tikrai yra baubas?

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2025-10-31

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie mėlynojo liežuvio ligą, nuo kurios nukentėjo kai kurie Europos ir Lietuvos ūkiai. Ar tikrai ši liga tokia pavojinga, kaip kartais atrodo iš pirmo žvilgsnio? Konsultuoja LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų centro gyvulininkystės ekspertas, veterinarijos gydytojas Vytas Gudaitis.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Kokie faktai apie ligą šiuo metu aktualiausi Lietuvoje?

Mėlynojo liežuvio liga – tai virusinė atrajotojų avių, galvijų, ožkų, laukinių kanopinių liga, kurią perduoda smulkūs kraują siurbiantys vabzdžiai – mašalai (Culicoides genties). Ši liga nėra nauja, tačiau dėl klimato šiltėjimo ir vabzdžių plitimo arealų pokyčių pastaraisiais metais ji priartėjo prie Šiaurės Europos, tarp jų ir Lietuvos.

Lietuvoje nustatyti keli mėlynojo liežuvio ligos atvejai, todėl šalis laikinai neteko „laisvos nuo ligos“ statuso. Tai reiškia, kad šiuo metu vykdoma sustiprinta stebėsena ir taikomos tam tikros laikinos veterinarinės kontrolės priemonės.

Svarbu suprasti, kad ši liga nesukelia pavojaus žmonių sveikatai, o jos atsiradimas nereiškia epidemijos.

Ko nereikia bijoti gyvulių laikytojams ir ūkių produkcijos vartotojams?

Visų pirma – mėlynojo liežuvio liga neperduodama žmonėms. Virusas neplinta per mėsą, pieną ar jų produktus, todėl tiek vartotojai, tiek perdirbėjai gali būti ramūs – lietuviška produkcija yra visiškai saugi.

Be to, Lietuvoje nėra paskelbtas visuotinis karantinas – ūkiai toliau gali dirbti, prekiauti ir transportuoti gyvulius. Svarbu laikytis biosaugos reikalavimų, riboti vabzdžių patekimą į gyvulių laikymo vietas ir stebėti VMVT informaciją.

Rizika plisti ligai yra maža šaltuoju metų laiku, kai vabzdžiai neaktyvūs. Tad rudenį ir žiemą viruso plitimo tikimybė faktiškai išnyksta.

Daug nuogąstavimų dėl prekybos šalyje ir eksporto. Ką svarbu žinoti?

Vidaus prekyboje gyvulių judėjimas leidžiamas – gyvulius galima gabenti į skerdyklas, kitus ūkius, jeigu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nepaskelbia konkrečių apribojimų tam tikroje teritorijoje. Todėl rekomenduojama nuolat sekti VMVT pranešimus ir pasitikrinti konkretaus ūkio situaciją.

Kalbant apie eksportą, situacija sudėtingesnė. Į šalis, kuriose taip pat nustatyta ši liga, eksportas galimas, tačiau gali reikėti laboratorinių tyrimų ar veterinarinių pažymų. Į „švarias“ (ligos neturinčias) šalis gyvulių eksportas gali būti laikinai ribojamas, kol Lietuva atgaus „laisvos šalies“ statusą.

Akcentuoju, kad Lietuvoje pagaminta produkcija – mėsa, pienas, sūriai, jogurtai ir kiti produktai – gali būti eksportuojami be apribojimų, nes jie nekelia jokios rizikos vartotojams.

Svarbu ir tai, kad supirkėjai neturi teisės mažinti kainų dėl ligos statuso. Produkcija yra saugi, kokybiška ir teisėtai parduodama, todėl bet kokie kainų mažinimo bandymai – nepagrįsti ir nesąžiningi.

Kokia galėtų būti apibendrinanti atmintinė?

Ligos platintojai yra mašalai, o ne žmonės ar gyvuliai.
Rizika maža šaltuoju metų laiku, kai vabzdžiai neaktyvūs.
Turėkite po ranka veterinaro ir VMVT kontaktus – esant įtarimams dėl ligos, kreipkitės nedelsiant. LŽŪKT veterinarijos specialistai su Mobiliąja gyvulininkystės laboratorija pasirengę atvykti į ūkį, atlikti tyrimus ar suteikti konsultaciją vietoje.
Laikykitės biosaugos taisyklių: naudokite vabzdžių repelentus, apsauginius tinklus ir kt.
Stebėkite gyvulių sveikatą: jei pastebite karščiavimą, tinimų ar gleivinės pakitimų – kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
Sekite VMVT informaciją – čia skelbiamos naujausios rekomendacijos.
Nepasiduokite spekuliacijoms dėl kainų – lietuviška gyvulininkystės produkcija išlieka saugi ir patikima.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi LŽŪKT redaktorė Jolanta Dalia Abarienė