Gyvūnų gerovė: nuo centro iki Baltijos šalių gyvūnų gerovės tinklo sukūrimo

Dr. Ina Stuogė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VA Gyvulininkystės instituto Ekologijos skyriaus mokslo darbuotoja

2017-11-07

Ankstų spalio pabaigos rytą į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademiją rinkosi gyvūnų gerove besidomintys specialistai, politikai bei visuomeninių organizacijų atstovai. Čia vyko seminaras-diskusija „Gyvūnų gerovės vystymosi kryptys ir institucinio bendradarbiavimo galimybės Lietuvoje“. Jo metu buvo pristatytas ir neseniai įkurtas Gyvūnų gerovės centras bei aptartos bendradarbiavimo su įvairiomis suinteresuotomis institucijomis galimybės.

Lietuvos Respublikos Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika pristatė naują iniciatyvą – LR Seimo laikinąją parlamentinę grupę „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“. LSMU Gyvulininkystės instituto mokslo darbuotoja Ina Stuogė skaitė pranešimą apie gyvūnų gerovę šiuolaikinių visuomenės pokyčių kontekste ir apie LSMU mokslininkų indėlį vykdant gyvūnų gerovės mokslinius tyrimus, populiarinant šią sritį visuomenėje. Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Paliutienė apžvelgė su gyvūnų gerove susijusią Lietuvos įstatyminę bazę, kokios yra LR Vyriausybės, įvairių ministerijų ir organizacijų kompetencijos gyvūnų gerovės atžvilgiu.

Žemės ūkio ministerija formuoja valstybės politiką ūkinių gyvūnų, gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje, informuoja ir konsultuoja suinteresuotus asmenis dėl ūkinių gyvūnų, gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos, nustato kačių, šunų ir šeškų bei kitų gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo tvarką, remia gyvulininkystės mokslinius tyrimus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Giedrius Blekaitis plačiau papasakojo, kas yra gyvūnų gerovė, kaip ji vertinama, kokie gyvūnų gerovės indikatoriai, kokiais momentais auginant gyvūnus kyla didžiausia rizika jų sveikatai ir gerovei ir kur tenka skirti daugiausiai dėmesio. Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Gediminas Vaičionis pristatė Lietuvos savivaldybių teisinį ir praktinį vaidmenį užtikrinant gyvūnų gerovę. Savivaldybių atstovai betarpiškai ir vietoje susiduria su gyvūnų gerovės bėdomis bei turi specifinių susijusių funkcijų, kurių vykdymas kai kada būna labai komplikuotas dėl tam tikrų teisinio reguliavimo problemų, pvz., nėra privalomo gyvūnų ženklinimo ir registravimo, neaiški gyvūnų konfiskavimo tvarka, jei nėra gyvūno dokumentų, neįmanoma nustatyti pavojingų šunų veislės, nėra numatytos aiškios tvarkos, susijusios su kreipimusi į teismą dėl gyvūnų gerovės pažeidimų, tvirtindamos gyvūnų laikymo taisykles, savivaldybės negali pritaikyti savo gyvenamosioms vietovėms būdingų sąlygų.

Gyvūnų gerovės centro vadovas dr. Vytautas Ribikauskas (pirmas iš dešinės), dr. Gediminas Vaičionis, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas, Kristina Paliutienė, LR ŽŪM Gyvulininkystės skyriaus vyr. specialistė, ir Giedrius Blėkaitis, VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyr. vet. gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius (nuotrauka Inos Stuogės)

Įkurtas Gyvūnų gerovės centras

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademija siekia suburti valstybines institucijas, t. y. Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Žemės ūkio ministeriją, kitas suinteresuotas įstaigas bei visuomenines organizacijas bendram darbui, kad gyvūnų gerovė mūsų šalyje būtų užtikrinama aukščiausiu lygiu.

LSMU Gyvūnų gerovės centro veiklos kryptys apima gyvūnų gerovės idėjų sklaidą, su gyvūnų gerove susijusios praktinės veiklos populiarinimą, šios krypties mokslinius tyrimus ir konsultavimą. Bus siekiama suvienyti mokslines, ekspertines, profesionalias ir kitas suinteresuotų pusių pastangas – po vienu stogu turėti mokslu pagrįstos informacijos apie gyvūnų gerovę šaltinį Lietuvoje, vietą, kur būtų galima užduoti klausimus ir bandyti rasti atsakymus, pirminę platformą labiau organizuotam bendradarbiavimui su užsienio kolegomis ir institucijomis.

Europos Sąjungos (ES) valstybėse jau yra įsteigta nemažai panašių centrų, o pastaruoju metu jie buriasi į tinklus siekdami skleisti geriausią gyvūnų gerovės praktiką, koordinuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus, padėti įgyvendinti ES teisės aktus, susijusius su gyvūnų gerove. Panašių užsienio centrų atstovai tikisi aktyvumo ir iš Lietuvos, kviečia bendradarbiauti, jungtis, dalintis patirtimi, todėl šio centro įsteigimas yra labai laiku. Lietuvoje reikia pritaikyti modernius gyvūnų (tiek ūkinių, tiek augintinių) gerovės vertinimo metodus, nuolatos vykdyti gyvūnų gerovės monitoringą, išplėsti visuomenės ir specialistų edukavimo veiklą, siekti, kad gyvūnų gerovė nuolat būtų visuomenės, vyriausybės ir politikų dėmesio objektu, operatyviai spręsti kylančias problemas.

Gyvūnų gerovė yra labai plati sąvoka, apimanti iš esmės visas veterinarines disciplinas ir susideda iš tokių dalykų kaip gyvūnų sveikata, infekcinės ir neinfekcinės ligos, gyvūnų laikymo sąlygos, mityba, fiziologija, elgsena ir daugelis kitų dalykų plačiąja jų prasme. Todėl kurdami gyvūnų gerovės centrą kvietėme prisijungti daugelio Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto padalinių atstovus. Jie ir sudaro įkurto centro branduolį – tarybą.

Veterinarijos akademijos veterinarijos fakulteto specialistų kompetencija ir patirtis su įvairiomis gyvūnų rūšimis leis nagrinėti gyvūnų gerovės klausimus visapusiškai. Be to, pakviestos ir kitos institucijos, organizacijos, kurios pagal savo veiklos pobūdį yra suinteresuotos gyvūnų gerove Lietuvoje: Žemės ūkio ministerija, Valstybinė veterinarijos tarnyba, savivaldybės, kurių atstovai betarpiškai susiduria su gyvūnų gerovės problemomis bei turi specifinių susijusių funkcijų. Visuomeninės organizacijos – jų reikšmė gyvūnų gerovei yra nenuginčijama ir nuolatos didėja. Nepamirštas taip pat ir atstovavimas ūkininkams, ūkiniai veiklai, susijusiai su gyvūnais, nes iš esmės ūkinių gyvūnų gerovė yra jų rankose.

Atsiranda vis didesnis žinių apie gyvūnų gerovę skleidimo poreikis. Žmonės, susiduriantys su ūkiniais gyvūnais, pradedantys ūkininkauti turi nemažai galimybių šviestis, kelti savo kvalifikaciją, įgyti žinių, tam tikrais atvejais tai net yra ir privaloma. Tuo tarpu egzotinius gyvūnus, augintinius turintys, veisiantys, pardavinėjantys žmonės ne visada turi galimybių ir neprivalo šviestis šioje srityje, o praktikoje įgytos žinios neretai pasiekiamos per gyvūnų kančias ir netinkamą gerovę. Be to, visuomenė vis labiau tampa jautresnė gyvūnų gerovės problemoms, vis mažiau jas toleruoja, todėl labai svarbu, kad gyvūnus auginantys, tą procesą prižiūrintys žmonės, turėtų pakankamai žinių, tad tos problemos nekiltų tik dėl nežinojimo ar nemokėjimo, kaip tinkamai elgtis su gyvūnais, kaip tinkamai reaguoti į jų gerovės problemas ir jas objektyviai vertinti.

Tokias potencialias edukacines galimybes LSMU Gyvūnų gerovės centras turi, nes yra visas Veterinarijos akademijos veterinarijos fakulteto dėstytojų užnugaris, įvairių veterinarinių disciplinų specialistai gali puikiai užtikrinti tokio pobūdžio mokymų ar kursų tinkamą apimtį ir kokybę. Tai jau ne kartą įrodyta praktiškai, nes reguliariai vyksta Veterinarijos tęstinio mokymo ir konsultavimo centro organizuojami kursai gyvūnų vežėjams, skerdikams – jiems tokie kursai yra privalomi ir tik įgiję tinkamą kvalifikaciją šie žmonės gali vykdyti savo veiklą, susijusią su gyvūnais. Be to, organizuojama daug kursų pagal projektus. Tokie mokymai susilaukia augintojų ir specialistų susidomėjimo. Iškelta idėja – gyvūnų augintinių veisėjams mokymosi kursus padaryti privalomus, nes šių žmonių atsakomybė yra didelė ir jų veiklos nesėkmės (ar tyčiniai veiksmai) pastaruoju metu labai atkreipia visuomenės dėmesį, dalis tų problemų gali būti dėl žinių stokos. Jau yra parengtas preliminarus tokių kursų planas, įtraukiantis įvairių disciplinų dėstytojus iš Veterinarijos fakulteto.

Kilus Gyvūnų gerovės centro idėjai, mokslinė veikla buvo matoma kaip viena svarbiausių veiklos sričių, nes mokslinis darbas gyvūnų gerovės srityje Lietuvoje vyksta vangiai, tuo užsiimančių žmonių yra labai mažai, todėl tarptautiniuose projektuose įmanoma dalyvauti tik partnerių statusu, o nacionaliniuose projektuose gyvūnų gerovės mokslo temos dažniausiai nėra patvirtinamos, jos dar nelaikomos prioritetinėmis.

LSMU Gyvūnų gerovės centras turėtų būti suprantamas kaip mokslo centras, siekiantis išaukštinti gyvūnų gerovės, mokslo žinių svarbą ir tas mokslo žinias generuojantis. Tokių mokslo žinių praktinė išraiška galėtų būti gyvūnų gerovės vertinimas, kuris mokslininkų dėka per pastaruosius 10 metų Europoje ir pasaulyje padarė didelę pažangą – didelis dėmesys dabar kreipiamas į gyvūno būklės vertinimą, jo elgseną, reakciją į žmogų. Analogiška vertinimo veikla Lietuvoje taip pat turi būti daroma, tobulinami oficialūs vertinimo metodai, kad jie atitiktų pasaulines tendencijas ir praktiką, būtų tikslūs ir objektyvūs. Gerovės vertinimas gali būti ir demonstracinio, parodomojo, mokomojo pobūdžio, susidomėjimą tokia veikla rodo ir kai kurios augintojų organizacijos. Mokslas ir verslas randa naujų sąlyčio taškų.

Gyvūnų gerovės platforma ir referencinis centras

Viena iš svarbiausių Gyvūnų gerovės centro veiklos krypčių, bent pastaruoju metu, yra dalyvavimas tarptautiniu mastu vykstančiuose procesuose. ES pastarieji metai yra reikšmingi tuo, kad gyvūnų gerovė tampa vienu iš svarbių prioritetų ir Europos Komisija atnaujina ar naujai įsteigia gyvūnų gerovės patariamuosius, ekspertinius ar vykdomuosius darinius, iš kurių svarbiausi yra atkurta Gyvūnų gerovės platforma ir naujai steigiamas Gyvūnų gerovės referencinis centras.

Šitokio sujudimo „viršūnėse“ paskatinti savo iniciatyvą ima rodyti ir lokalūs centrai, atskiros Europos valstybės, universitetai, kitos organizacijos, kurios įvairiai projektinei veiklai siūlo gyvūnų gerovės temas, bendrą požiūrį į gyvūnų ir žmonių sveikatą, ypatingą dėmesį kreipiant į mikroorganizmų atsparumą antibiotikams, tai yra „vienos sveikatos“ (One Health) koncepcija. Tokiose iniciatyvose aktyviai dalyvauja ir LSMU Gyvūnų gerovės centras, kartu su Europos Šiaurės ir Baltijos šalių panašiais centrais.

Europos Sąjungos gyvūnų gerovės referencinis centras – pirmasis tos srities referencinis centras. Iki tol panašaus centro ES neturėjo (yra centrai, skirti žmonių sveikatos apsaugai ir pan.). Referencinio centro idėja yra turėti profesionalią, ekspertinę mokslinę pagalbą Europos Komisijai, tai yra savotiškas įrankis, padedantis spręsti gyvūnų gerovės problemas, glaudžiai bendradarbiaujant su oficialiomis kontroliuojančiomis institucijomis (Lietuvoje – VMVT) ir per jas vykdant pagrindines funkcijas. Šis centras iš pradžių traktuojamas kaip bandomasis – veiklai pasiteisinus, jam gali būti suteikiama daugiau galių, daugiau funkcijų, gali būti steigiami kiti panašaus pobūdžio centrai. Centras bus pasitelkiamas konkrečių gerovės problemų sprendimui visos Europos Sąjungos mastu, pvz., paršelių uodegų karpymo ar kastravimo ir t. t.

Projektinis šaukimas tokiam centrui įkurti paskelbtas 2017 metų spalio 13 d., į jį gali atsiliepti įvairios institucijos ar suformuoti institucijų konsorciumai. Lietuva, LSMU yra pakviesti į Švedijos gyvūnų gerovės centro prie Švedijos žemės ūkio universiteto suformuotą konsorciumą, kuris ir dalyvaus šio referencinio centro steigimo konkurse. Tam buvo iš anksto ruoštasi daugiau kaip metus – užmegzti kontaktai su Švedijos ir kitų Šiaurės šalių gyvūnų gerovės mokslininkais, įrodyta, kad Lietuva pakankamai pajėgi dalyvauti konsorciumo veikloje.

Referencinis centras turi būti įkurtas iki 2018 metų balandžio pabaigos, šaukimas baigiasi lapkričio 20 dieną.

Dar viena iniciatyva – Baltijos šalių gyvūnų gerovės tinklo sukūrimas

Tai yra Lietuvos, Estijos ir Latvijos gyvūnų gerovės centrų ar tos srities specialistų forumas, savanoriškas susivienijimas, kurio tikslas yra bendra projektinė veikla, dalijimasis patirtimi, bendrų kursų organizavimas. Baltijos valstybės, būdamos greta viena kitos ir panašaus dydžio sudaro vientisą erdvę – tiek infekcinių gyvūnų ligų atžvilgiu, tiek kitais aspektais. Panaši kultūrinė, istorinė patirtis, požiūris į gyvūnus, elgesio su jais praktika. Tačiau labai trūksta bendradarbiavimo gyvūnų gerovės srityje, pasidalinimo gerąja praktika, informacijos mainų, specialistų, mokslininkų, dėstytojų tarpusavio kontaktų. Baltijos šalių gyvūnų gerovės tinklą matome kaip tą organizaciją ar judėjimą, į kurį gali įsijungti visi norintys ir besidomintys gyvūnų gerove, tiek LSMU, tiek ir kitų Lietuvos institucijų ar organizacijų atstovai. Tinklas nebus griežtai formalizuotas, visi norintys galės laisvai dalyvauti. Šiame etape dalis tinklo veiklos bus nukreipta į mikroorganizmų atsparumą antibiotikams, kiek tinkama gyvūnų gerovė gali pagerinti sveikatą ir sumažinti antibiotikų naudojimo poreikį, kokia situacija ir tendencijos yra Baltijos šalyse. Pradiniai tinklo kūrimo darbai šiuo metu vyksta dalyvaujant Švedijos instituto Baltijos valstybių kooperacijos programoje.

Europos Sąjungos gyvūnų gerovės platformos atkūrimas po kelerių metų pertraukos yra vienas reikšmingiausių įvykių, susijusių su gyvūnų gerovės sritimi Europos valdžios institucijose. Platforma yra organizacija, vienijanti įvairius „žaidėjus“, susijusius su gyvūnų gerove. Dalis platformos narių buvo paskirti, dalis išrinkti – iš viso yra 75 nariai. Europos valstybėms platformoje atstovauja oficialių kontroliuojančių institucijų (įprastai – veterinarijos tarnybų) atstovai. Kiti nariai atstovauja visuomenines organizacijas, verslo, žemės ūkio, ūkininkų organizacijas. 10 narių yra nepriklausomi moksliniai ekspertai, konkurso būdu išrinkti dalyvauti platformoje. Vienas iš jų yra LSMU Veterinarijos akademijos atstovas ir LSMU Gyvūnų gerovės centro vadovas dr. Vytautas Ribikauskas, turintis didelę patirtį dirbant gyvūnų gerovės mokslinių tyrimų srityje LSMU Gyvulininkystės institute, tarptautiniuose bei nacionaliniuose projektuose.

Europos Sąjungoje nuspręsta kol kas nekurti naujų gyvūnų gerovės įstatymų. Šis sprendimas gali būti diskutuotinas, nes tikrai yra daug sričių, daug gyvūnų rūšių, kurių gerovė nėra reglamentuojama (galvijai, arkliai, triušiai ir kt.). Tačiau kol kas požiūris yra aiškus – pirmiau pasiekti esamų įstatymų laikymąsi ir vienodą supratimą ES erdvėje. Tai nereiškia, kad reikia pamiršti nereglamentuotus klausimus, tiesiog jiems reikės ieškoti alternatyvios prieigos – tai taip pat bus platformos vienas iš uždavinių. Alternatyvūs būdai galėtų būti visuomenės spaudimas, savanoriški verslo standartai, atskirų valstybių narių įstatymai ir kita. Todėl platformos tikslas yra parodyti alternatyvius kelius ir metodus, pasitelkiant mokslines žinias. Čia mes ir matome savo vietą platformoje.

Platforma skirsis nuo kuriamo referencinio centro – centre sutelkiami specialistai, mokslininkai ir gyvūnų gerovės praktikai. Tuo tarpu platformoje dalyvauja daugiau suinteresuotųjų šalių, tarp jų ir verslas, kuris gyvūnų gerovės dalykus kartais mato kaip kliūtį ar savotišką neteisybę konkurencinėje kovoje. Todėl platforma yra dialogo erdvė, kurioje turės būti pasiekti kompromisai tarp įvairių skirtingų požiūrių ir visuomenės grupių.

WEb-teksto3

Vakarų valstybėse labai didelę įtaką turi vartotojai, kurie savo perkamąja galia verčia gamintojus patiems sau taikyti griežtesnius standartus ir taip spręsti gyvūnų gerovės problemas. Lietuvoje ir kitose panašiose (Rytų Europos) valstybėse vartotojų perkamoji galia nedidelė (be to, ir sąmoningumo lygis mažesnis) ir įtaka verslui ar apskritai situacijai su gyvūnų gerove turi būti daroma kitais kanalais – todėl yra labai svarbus tų valstybių atstovų dalyvavimas, skirtingų situacijų atkleidimas, supratimas ir unikalių sprendimų paieška.