Iš gyvulininkystės konsultanto užrašų: lankantis šeimos ūkiuose Latvijoje

LŽŪKT informacija

2019-06-04

LŽŪKT gyvulininkystės specialistų ir konsultantų komanda su ūkininke Santra Celmini (ketvirta iš dešinės)

Tarp lietuvių patarlių randame ir šią: „Latvijoj vis saulė šviečia“. Dažnai atrodo, kad kitur ir pieno upės labiau teka, ir mėsa skanesnė. Tačiau kad ir kur ūkininkautum, svarbiausia – geros idėjos, užsibrėžtų tikslų įgyvendinimas ir atsakingas kasdienis darbas. Kaip sekasi vystyti šeimos ūkius kaimynams latviams, domėjosi grupė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės specialistų ir konsultantų, kurie lankėsi pieno ir mėsos ūkiuose, susipažino su juose taikomomis technologijomis bei dalyvavo mėsinių galvijų aukcione.

Ūkio vystymas aplinką tausojančiais metodais

Juris Cirulis ir Vija Cirule (SIA Mezaciruli) valdo Jelgavos apskrityje (30 km nuo Joniškio) įkurtą šeimos ūkį, kuriame dirba ir du sūnūs. Nuo 1992 m. ūkininkai plėtoja pienininkystę, tačiau taikosi prie iššūkių ir ieško naujų veiklos sričių. Šiandien sėkmingai vysto ir biodujų gamybos (2009 m.), ir šiltnamių verslą (2011 m.). Valdo apie 700 ha žemės, iš jų 300 ha augina grūdines kultūras, 200 ha skirti liucernoms, 0,5 ha – šiltnamiams, o likusią dalį užima pievos.

Anot ūkio šeimininkų sūnaus Oskaro Cirulio (pirmas iš dešinės), veiklos – per akis, tačiau kiekvienas šeimos narys yra atsakingas už tam tikrą veiklą, todėl darbas virte verda

Ciruliai įsitikinę, kad ūkininkai privalo prisiimti atsakomybę už neigiamą žemės ūkio poveikį gamtai. Per kelis dešimtmečius jie įdėjo daug pastangų, įgyvendino daug priemonių, kad kuo efektyviau panaudotų ūkyje esančius resursus ir sukūrė uždaro ciklo bei aplinką tausojančią gamybos sistemą. Sukaupiamaskarvių mėšlas naudojamas ūkyje esančiuose biodujų išgavimo įrenginiuose. Biodujoms gaminti sunaudojama apie 70 proc. mėšlo ir 30 proc. kukurūzų siloso. Iš biodujų gaminama elektra. Gamybos metu gauta šiluma naudojama ūkio šiltnamiams šildyti. Perteklinė elektra parduodama valstybei. Taigi, suderinti skirtingus tikslus sekasi tikrai neblogai – ūkis 2014 m. pripažintas laureatu konkurse „Baltiją tausojantis ūkininkas“.

Iš biodujų gauta elektros energija apšildomi daržovių (agurkų, pomidorų, paprikų), uogų (braškių) ir gėlių šiltnamiai. Daržovių daigai – pačių užauginti ūkyje, tik gėlių daigai perkami. Visa ūkyje užauginta produkcija – daržovės, gėlės, uogos – parduodama pagal sutartis prekybos centrams

Tvarte ištisus metus laikoma 300 melžiamų karvių. Šiuo metu vidutiniškai iš karvės per dieną primelžiama apie 29 l pieno, per metus – apie 9500 kg. Džiugina ne tik produktyvumas, bet ir gera pieno sudėtis: riebalų – 4, 20 proc., o baltymų – 3, 36 proc. Ūkyje daug dėmesio skiriama reprodukcijai. Telyčios sėklinamos 13 mėn. amžiaus, tad jau 2 metų veršiuojasi. Iš pirmo sėklinimo apsisėklina 70 proc. telyčių. Servis periodas (t. y. laikas nuo apsiveršiavimo iki apvaisinimo) trunka apie 90 dienų, tarp veršiavimųsi – 370 dienų intervalas. Iš pirmo sėklinimo apsisėklina 50 proc. karvių, iš antro – 30 proc., iš trečio – 20 procentų. Jei nepavyksta iš trečio karto, karvės daugiau nebesėklinamos, o brokuojamos.

Bandos sveikatingumas – vienas iš ūkio prioritetų. Mokslininkų paskaičiuota, kad tešmens uždegimas – viena brangiausių pieninių karvių ligų, nes 60–70 proc. visų nuostolių, patiriamų dėl karvių ligų, tenka mastitui. Somatinių ląstelių skaičius, pasak ūkio zootechnikės, kartais padidėja, bet dažniausiai būna apie 90 tūkst./ml. Siekiant įvertinti bandos sveikatingumą, prieš užtrūkinant ir 5–6 dieną po apsiveršiavimo atliekamas Kalifornijos mastitinis testas. Be to, atidžiai stebimas ir įrangos nusidėvėjimas – pieno aparatams gumos keičiamos kas 10 000 valandų. Pienas parduodamas į AB „Vilkyškių pieninė“.

Mėsinių galvijų šeimos ūkis

Auginti mėsinius galvijus Kandavos apskrityje Santra ir Andris Celmini pradėjo maždaug prieš 15 metų. Anot šeimininkės, tuomet, turėdami 35 ha žemės, jie pasinaudojo jauniesiems ūkininkams skirta ES parama ir įsigijo 7 mėn. mėsinių telyčių ir vieną bulių. Tokia buvo pradžia. Nuo 2007 m. ūkis pasuko veislininkystės kryptimi. Šiuo metu ūkininkai dirba per 90 ha nuosavos žemės, dar 150 ha nuomojasi. Šeimos ūkio pievose ganosi apie 110 šarole mėsinių galvijų, apie 50 karvių žindenių. Telyčias ir bulius ūkininkai perka iš Prancūzijos.

Už pažangų ūkininkavimą Santra ir Andris Celmini (pirmi iš kairės) buvo ne kartą apdovanoti

Ūkininkai prisipažįsta, kad visus darbus stengiasi pasidaryti patys, dažnai į pagalbą atskuba ir vaikai. Ganyklos plyti netoliese aplink ūkį, todėl lengviau tvarkytis. Galvijai yra sveriami kas mėnesį, žiūrimas jų priesvoris. Buliukų priesvoris per parą siekia nuo 1000 g iki 2000 g. Už gyvą svorį, jei parduoda į mėsos perdirbimo įmonę, gauna nuo 2,4 iki 2,5 eurų už kilogramą (plius PVM). Metų (12 mėn.) veislinė telyčia kainuoja 1200 Eur (plius PVM), veršinga telyčia kainuoja nuo 1800 Eur (plius PVM).

Ūkyje karvės veršiuojasi pavasarį. Kad lengviau veršiuotųsi, veršingos gauna tik šieno ir mineralų. Ūkyje vykdoma atranka: pasiliekami ramiausi gyvuliai, o agresyvūs brokuojami

Vienintelis Baltijos šalyse mėsinių galvijų aukcionas

Taip vadinami Aukciono namai – vienintelis aukcionas Baltijos šalyse, turintis 8 metų veiklos patirtį ir eksportuojantis daugiausiai mėsinių galvijų. Žiūrint į skaičius, atrodo, jiems sekasi visai neblogai: 2014 m. eksportuota 45,2 proc. mėsinių galvijų, 2015 m. – 55,4 proc., 2016 m. – 62,8 proc., 2017m. – 72,3 proc., 2018m. – 76,3 proc. Aukciono namai vienija daugiau nei 3000 Latvijos ūkininkų.Latvijoje daugiausiai auginama šarole, limuzinų, herefordų, angusų ir galovėjų veislių mėsiniai galvijai.

Aukciono namai teikia karantinavimo paslaugas, atlieka individualius užsakymus, atitinkančius konkrečius kiekvieno kliento poreikius, tiekia mėsinius galvijus, skirtus penėti, skersti, ar auginti, taip pat eksportuoja ekologiškų galvijų skerdenas.Kiekvieną mėnesį parduoda apie 70 000–100 000 kg ekologiškos mėsos.

Aukcionai vyksta 2 kartus per mėnesį

Aukcione parduodami buliukai ir telyčios nuo 5 iki 11 mėn. amžiaus. Prieš tris dienas galvijai suvežami į specialiai aukciono namuose įrengtą tvartą. Galvijus atvežti gali ir pats ūkininkas, ir aukciono darbuotojas, žinoma, už tam tikrą mokestį. Viename garde laikoma po 8–10 galvijų. Tą dieną, kai vyksta aukcionas, nuo 10 val. iki 12 val. pirkėjai gali apžiūrėti gyvulius. Jie gauna katalogus, kuriuose yra visa informacija apie tą dieną parduodamus gyvulius, tad gali rinktis. Į ringą suvaromi gyvuliai iš vieno gardo. Galima pirkti juos visus arba tik patikusį gyvulį. Jei galvijas išsirenkamas, jis pažymimas užpurškiant ant jo dažų.

Skelbiama pradinė kaina, kuri keliama kas 2 centai už 1 kg gyvo svorio. Nupirktus gyvulius galima išsivežti iš karto arba palaikyti keletą dienų (teikiama galvijų laikymo paslauga). Per mėnesį aukcione vidutiniškai parduodama apie 2000 galvijų. Dažniausiai pirkėjai atvyksta iš Lietuvos, Lenkijos, Slovėnijos, Turkijos ir kt.

Nuo 2014 m. lapkričio 3 d. Aukciono namai įregistruoti ir pripažinti kaip biologiškai sertifikuota įmonė.

Technologinių paslaugų skyriaus vyr. specialistė Daiva Gurauskienė ir vyr. redaktorė Ramunė Sutkevičienė, LŽŪKT