Išbandyta saugesnė alternatyva gyvulių sveikatingumui

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė

2020-07-15

© LŽŪKT nuotr.

Pastaruoju metu nuolat didėja poreikis pigesnėms ir saugesnėms alternatyvoms gyvulių sveikatingumui užtikrinti nei antibiotikai. Viena iš jų – į gyvulių racioną įtraukti biotechnologijos produktus – simbiotikus. Kad įsitikintų jų efektyvumu melžiamų karvių ir veršelių sveikatingumui, produktyvumui ir įvertintų technologijos efektyvumą, Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės konsultantai ir specialistai 8 skirtingų rajonų gyvulininkystės ūkiuose įrengė parodomuosius bandymus. Šįkart lankomės Žemaičių Kalvarijoje ūkininkaujančios Jovitos Mikalauskienės pieno ūkyje, kur sužinosime, kaip sekėsi įgyvendinti bandymą ir kokie gauti rezultatai.

„Mokslas eina į priekį, tad ir ūkininkui reikia kartu žengti. Tai visapusiškai naudinga. Juk viskas keičiasi: ir ligos, ir gamta“, – įsitikinusi Jovita Mikalauskienė.

„Su Konsultavimo tarnyba bendradarbiaujame jau seniai. Iš karto sutikau dalyvauti bandyme su simbiotikais. Niekuo nenusivyliau: tiek pašarų kokybės tyrimais, tiek imant iš karvių tyrimus. Žiūrime tyrimų rezultatus, sprendžiame problemas, konsultuojamės ir gyvai, ir telefonu. Tikrai esu dėkinga“, – ilgamete bendryste džiaugiasi žemaitė.

Projekto naudingumu neabejoja irPlungės r. biuro gyvulininkystės konsultantė Jurgita Gramauskienė: „Parodomieji bandymai yra naudingi ne tik ūkininkams, ieškantiems atsakymų. Tokia veikla naudinga ir konsultantams, kadangi bandymų metu praktiškai tobulinamos žinios, įgyjamas ūkininko pasitikėjimas, įsivyrauja draugiški santykiai. Visada stengiamės padėti, o šiltas ir atviras bendradarbiavimas neša abipusę naudą“.

Daugiau nei trys dešimtmečiai ūkininkavimo patirties

Ūkininkauti Jovita drauge su vyru Alfredu pradėjo prieš 35 metus, iš anytos gavusi dvi karves. Jaunai moteriai, karves pradėjusiai melžti nuo septintos klasės, tai neatrodė sunkus darbas. „Kolūkyje uždirbdavau 120 rublių. Tiek aš uždirbau ir iš tų pirmųjų dviejų karvių, todėl ir susigundžiau“, – juokiasi J. Mikalauskienė. – Esu buhalterė, todėl tvarkyti dokumentus man paprasčiau nei vyrui elektrikui ir agronomui“.

Sekėsi neblogai – pirmaisiais savarankiško ūkininkavimo metais Jovita jau turėjo 12 karvių (beje, ūkininkė ne kartą yra dalyvavusi respublikinėse melžėjų varžytuvėse ir užėmusi prizines vietas). Šiuo metu ūkyje yra apie 70 šviežiapienių, su prieaugliu bandą sudaro per 150 galvijų. Ūkininkė pasakoja, kad tiek gyvulių laikantys jau 15 metų ir plėstis neplanuoja, nes tam reikėtų didesnių patalpų (tvartas yra žemas, įrengtas taip vadinamoje kolūkinėje fermoje) ir žemės, kurios įsigyti sudėtinga, nes apylinkėse nemažai ūkininkaujančių.

Dabar Jovita ir Alfredas Mikalauskai valdo 250 ha. Apie 100 hektarų žemės skirta pašarams auginti, kitą tiek užsėja grūdinėmis kultūromis, kurių dalį pasilieka pašarui, o dalį parduoda. Tad šiltuoju sezonu laukia daug darbų – kultivuoti, purkšti, sėti. Po to – pašarų ruošimas, žolės pjovimas, presavimas, vežimas. Kombinuotasis pašaras ruošiamas ūkyje. Tam perkami kukurūzų grūdai, rapsai, cukrinių runkelių sausos išspaudos, soja. Tvarte pašarų dalytuvas nenaudojamas, tačiau yra nupirktas ir bus „įdarbintas“ jau šį rudenį.

Suprantama, kad reprodukcijos sėkmę lemia ir teisingas gyvulių šėrimas. Jei jis netinkamas, tai tuoj pat atsiliepia pieno kiekiui, o didėjant produktyvumui reikia žymiai daugiau maisto medžiagų, kurias karvė turi gauti su pašaru. Tad pakalbinta dalyvauti Konsultavimo tarnybos inicijuotame projekte ,,Naujausių simbiotikų įtaka pieninių galvijų sveikatingumui, produktyvumui, antibiotikų vartojimo mažinimui bei ūkio konkurencingumo didinimui“ nuolat naujoves stebinti ūkininkė Jovita sutiko iš karto.

Jurgitos Gramauskienės, Plungės r. biuro gyvulininkystės konsultantės teigimu, Jovitos Mikalauskienės ūkis bandymui atlikti buvo pasirinktas neatsitiktinai – ūkininkė labai atsakinga, be to, primilžiai ūkyje siekia iki 9 tūkst. kg per laktaciją, ūkyje veršiuojamasi ištisus metus. „Bandymas vyko 150 dienų su melžiamomis šviežiapienėmis karvėmis ir 60 dienų – su naujagimiais veršeliais. Simbiotikai melžiamoms karvėms buvo duodami kartu su kombinuotuoju pašaru melžimo aikštelėje. Bandymui atrinktos 16 apsiveršiavusių karvių ir jų veršelių. Atlikti pašaro maistingumo tyrimai, nustatyti kraujo biocheminiai, produktyvumo ir pieno kokybės rodikliai, nustatytas ir imunoglobulino kiekis kraujo serume“, – bandymo subtilybes komentavo konsultantė.

Karvės pasirinktos pagal primilžį, taip pat pagal ūkininkės įžvalgas. Bandymo metu gyvuliai laikyti ir šerti vienodomis sąlygomis (racionai sudaryti pagal fiziologinius poreikius), tačiau bandomosios grupės melžiamoms karvėms 90 dienų su pašaru, o veršeliams – su pienu 60 dienų duota simbiotikų (priklausomai nuo ūkio 1 arba 2 kartus per dieną). Priklausomai, nuo to, kokia simbiotikų sudėtis, veršeliams duota nuo 5 g, o suaugusioms karvėms, atsižvelgiant į produktyvumą, – 25–40 g veikliosios medžiagos.

Simbiotikai – kas tai?

Simbiotikai – tai biologiškai aktyvių organinių medžiagų – probiotikų ir prebiotikų – derinys, kuris stiprina gyvulio imunitetą, gerina virškinamumą ir teigiamai veikia visus virškinamajame trakte esančius mikroorganizmus.

„Probiotikai – specialiai atrinktos dažniausiai pieno rūgštį produkuojančios gyvos bakterijos arba gyvos mielės, kurios apsaugo galvijų virškinimo traktą nuo žalingų mikroorganizmų, sukuria žarnyne tinkamą mikroflorą, mažina viduriavimą, gerina galvijų sveikatingumą ir jų augimą. Prebiotikai yra angliavandenilinės medžiagos (oligosacharidai, mananoligosacaridai, beta gliukanai, inulinas ir kt.), kurios skatina naudingų mikroorganizmų augimą ir jų aktyvumą. Simbiotikai, patekę į virškinamąjį traktą, naikina patogeninius mikroorganizmus, neutralizuoja ir kompensuoja sutrikusių organų veiklą, stimuliuoja audinių regeneracinius procesus ir imuninę sistemą“, – sako Vytas Gudaitis, Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės ekspertas.

Jų atsiradimą lėmė tai, kad paskutiniais dešimtmečiais gyvulininkystės ūkiuose antibiotikų buvo suvartota gerokai daugiau negu tų pačių ar analogiškų žmonėms gydyti skirtų preparatų. Beatodairiško antibiotikų vartojimo gyvulių profilaktikai, gydymui ir augimo stimuliavimui pasekmė – ligų sukėlėjų atsparumas antibiotikams. Blogiausia tai, jog kai kurių rūšių bakterijos perduoda atsparumą ir kitoms jų kartoms. Žmonių, kurie vartojo ilgai antibiotikų gavusių guvulių produktus su jų likučiais arba rezistentiškų bakterijų padermėmis, gydymas panašiais ar tais pačiais preparatais gali būti neveiksmingas. Be to, vartotojams taip pat susirūpinus dėl produktų saugumo ir ekologiškumo, apribotas antimikrobinių preparatų naudojimas. O to ir buvo siekta projektu – diegti pažangesnes gydymo ir profilaktines priemones, ne tik mažinančias susirgimų skaičių, bet ir prisidedančias prie ekologiškos produkcijos gamybos.

Žemaičiai naujovėms neabejingi, tad į seminarą-lauko dieną susirinko nemažas būrys pieno ūkio savininkų.Analogiški parodomieji gamybiniai bandymai atliekami pieno ūkiuose Tauragės, Telšių, Klaipėdos, Šiaulių, Utenos ir Panevėžio apskrityse.

Pasak Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės eksperto Vyto Gudaičio, simbiotiniai preparatai, sukurti iš gyvūnų virškinamojo trakto mikroorganizmų, yra ekologiški produktai, sintetinantys labai svarbias, biologiškai aktyvias medžiagas: vitaminus, fermentus, antibiotikus, amino rūgštis. Jie reguliuoja virškinimo trakto biologinius procesus, saugo nuo žarnyno ligų, skatina augimą. Šie preparatai turi teigiamos įtakos žarnyno metabolitiniams pokyčiams, gerina maisto medžiagų pasisavinimą, didina organizmo atsparumą ir kartu antagonistiškai veikia kenksmingą organizmo mikroflorą.

Gyvulių ligos priklauso nuo daugybės veiksnių: ankstyvo naujagimio atskyrimo nuo motinos, nevisaverčio šėrimo ir nesubalansuotų racionų, antisanitarinių sąlygų tvartuose. Šie veiksniai ir nulemia, kad dėl tam tikrų bakterijų stygiaus žarnyne susidaro deficitinė mikroflora, atsakinga už gyvulio fizinę būklę ir apsaugą nuo ligų. Normali daugelio gyvulio sistemų ir organų veikla priklauso nuo mikroorganizmų rūšies. Taigi simbiotiniai preparatai, visų pirma, reikalingi tinkamai žarnyno mikrofloros veiklai palaikyti.

Ūkininkė: 100 procentinis atsipirkimas

Reprodukcijos efektyvumui nustatyti praėjus apie 150 dienų nuo bandymo pradžios, visoms karvėms buvo nustatytas ankstyvas veršingumas. Bandymo pradžioje ir pabaigoje imti kraujo mėginiai iš abiejų karvių ir veršelių grupių. Vertinami ir pieno kokybiniai rodikliai (pieno riebalai, pieno baltymai, laktozė, urėja, somątinių ląstelių kiekis), žiūrima bendrai į gyvulio sveikatingumą, kaip jis suėda pašarą, rujos pasireiškimą.

Įvertintas ir pašarų virškinamumo rodiklis, naudojant mėšlo plovimo sietelius. Tirta 4 kartus: 14 dienų po apsiveršiavimo, po 1 mėn., po 2 mėn. ir bandymo pabaigoje.

Pasak Vyto Gudaičio, iš galvijų mėšlo ūkininkas gali sužinoti labai daug vertingos informacijos apie pašaro virškinamumą ir galvijų sveikatingumą. „Pirmiausia, galima išsiaiškinti, kaip gyvulio virškinamasis traktas sugeba suvirškinti pašarą. Jeigu ant pirmojo mėšlo plovimo sietelio lieka daug pašaro, vadinasi, yra virškinimo problemų. Galbūt tai acidozė, mikotoksinai. Nesuvirškintas pašaras rodo energijos arba ląstelienos trūkumą. Tai problema, kurią reikia spręsti. Jei ant paskutiniojo, trečiojo sietelio, matome daugiausia suvirškinto pašaro liekanų, tai viskas tvarkoje“, – aiškina Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės ekspertas.

Specialistui pritarė ir ūkininkė: „Kai plaudavome mėšlą prieš bandymą ir po mėnesio, panaudojus simbiotikus, tai pašaro virškinamumo rezultatai žymiai geresni. Prieš bandymą rasdavome daug nesuvirškinto maisto dalelių. Situacija ženkliai pasikeitė pradėjus galvijams duoti simbiotikus. Tai dar kartą patvirtina, kad kuo geriau suvirškintas pašaras, tuo didesnis primilžis ir sveikesnis gyvulys“, – patirtimi dalijosi ūkininkė. Ūkininkė pastebėjo, kad pradėję naudoti simbiotikus patyrė mažiau problemų su karvių sėklinimu – daugiau nei pusė po bandymo apsisėklino iš pirmo karto.

Simbiotikai didelę įtaką turėjo veršelių virškinimo sistemai ir augimui. Veršelių priesvorio stebėjimui buvo atliekami kontroliniai svėrimai. „Kai simbiotikus pradėjau duoti veršiukams, matėsi teigiamas poveikis: jie gražesni, plaukas blizga, o kritimų per bandymo metus nebuvo nei vieno. Veršeliai, gavę simbiotikų beveik neviduriavo, o jei ir suviduriavo, prasirgo lengvesne forma. Geresni ir veršiukų priesvoriai. Jei per parą priaugdavo 600–700 g, tai dabar siekia iki 800 g. Be to, ir ekonomiškai apsimoka. Žinoma, simbiotikai kainuoja, bet jų kiekiai labai minimalūs. Pvz., veršiukui davėme 5 g. Tai centus kainuoja. Sakyčiau, kad 100 procentinis atsipirkimas su kaupu. Bandymui pasibaigus, tikrai naudosiu simbiotikus“, – įsitikinusi ūkininkė.

„Simbiotikai tikrai turi teigiamą efektą. Tai matosi ir iš bandymo: gyvuliai sveikesni, veršeliams mažiau pasireiškė virškinamojo trakto sutrikimų. Karvės greičiau surujojo, sėkmingesnis buvo apvaisinimas. Didžiausia problema – kaip juos paduoti (įterpti ar pasirinkti kitą būdą) ir atsirinkti tinkamą produktą, nes rinkoje visko yra. Vis tik, renkantis simbiotikus, reikia atsižvelgti į ūkyje turimus pašarus, ūkio vadybą, pašaro padavimo sąlygas. Niuansų yra, bet kad simbiotikai turi teigiamą poveikį, tai faktas“, – konstatuoja Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis.

Web-logo450px