Kol gyvuliai ganykloje

Rita Samalionienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Radviliškio r. biuro gyvulininkystės konsultantė

2020-08-11

© LŽŪKT nuotr.

Vasarai įsibėgėjus galima tik pasidžiaugti, kad šiemet tikrai palankios sąlygos tiek ganiavai, tiek pašarams gaminti ir sukaupti reikiamą jų kiekį tvartiniam laikotarpiui. Praėję du ganiavos sezonai šia prasme buvo tikrai sudėtingi: dėl drėgmės trūkumo žolynai nedavė maksimalaus derliaus, ne vienam ūkininkui teko pasukti galvą ir dėl ganiavos organizavimo, ir dėl pakankamo pašarų kiekio pasigaminimo žiemai. Palankios meteorologinės sąlygos šių metų ganiavos sezono rūpesčius ūkiuose gerokai sumažino. Tad kol gyvuliai ganykloje, reikėtų išnaudoti iki ganiavos pabaigos likusį laiką ir tvartus, kitas gamybines patalpas tinkamai paruošti tvartiniam laikotarpiui.

Kiek laiko dar ganysime gyvulius, priklausys nuo gamtinių sąlygų. Nors šiltėjantis klimatas jau keletą metų iš eilės prailgino įprastinį ganiavos laikotarpį savaite kita, tačiau vis vien, atėjus rudeniui, gyvuliams teks sugrįžti į tvartus ir praleisti apie 5–6 mėnesius.

Taigi, kol gyvuliai ganykloje, reikėtų išnaudoti iki ganiavos pabaigos likusį laiką ir tvartus, kitas gamybines patalpas tinkamai paruošti tvartiniam laikotarpiui. Efektyvių biosaugos, tinkamo šėrimo ir atsakingo ūkininkavimo priemonių visuma leidžia užtikrinti tvartuose laikomų gyvulių sveikatą ir gerovę, tuo pačiu ir aukštą jų produktyvumą.

Būtina tvarka ir švara

Tvarka ir švara yra būtini, nes tvartas – tai vieta, kurioje gyvuliai praleis visą žiemą, todėl tinkamai sutvarkytas ir paruoštas tvartas bei jo aplinka turi tiesioginės įtakos gyvulių sveikatai ir produkcijos (pavyzdžiui, pieno) kokybei. Jei išginus gyvulius į ganyklą pavasarinių darbų įkarštyje nebuvo laiko sutvarkyti tvartų, šiuos darbus būtina neatidėliojant atlikti dabar.

Prieš sugrąžinant gyvulius į tvartus, reikia išvalyti mėšlo, pašarų likučius, išdezinfekuoti patalpas. Visus nešvarumus tvarte būtina išvalyti mechaniniu būdu, nes ir pačios geriausios dezinfekcinės medžiagos negali paveikti po nešvarumais esančių patogeninių mikroorganizmų. Negalima į tai numoti ranka, nes prastos zoohigieninės sąlygos gali tapti kai kurių galvijų ligų priežastimi. Ypač dėmesį reikėtų atkreipti tiems, kurių ūkiuose praėjusiais metais karvės dažniau sirgo mastitu, metritu, o veršeliai – virškinimo ar kvėpavimo ligomis.

Kalkės – viena geriausių ir pigiausių priemonių dezinfekcijai

Ūkiuose galima naudoti įvairias dezinfekcines medžiagas, tačiau viena geriausių priemonių yra kalkės. Tai ir pigu, ir efektyvu. Jų tirpalu rekomenduojama balinti sienas, lubas ir kitus paviršius. Kalkių tirpalu išpurkštos patalpos ne tik dezinfekuojamos, bet ir atrodo švarios ir šviesios.Kai kuriuose pieninių galvijų ūkiuose gesintos kalkės guoliavietėms barstyti naudojamos kasdieninės gamybos procese, tačiau ir tie ūkiai, kurie įprastai kalkių nenaudoja, prieš suvarydami gyvulius į tvartus galėtų jomis pabarstyti tvartų grindis, guoliavietes, takus.

Kol dar gyvuliai ganyklose ir tvartai tušti, reikia apžiūrėti gyvulių stovėjimo vietas, praėjimo takus ir, jeigu reikia, atlikti smulkų remontą. Labai svarbu, kad gyvulių stovėjimo vietose, guoliuose nebūtų duobių, aštrių kampų ar kitų veiksnių, galinčių sukelti traumas.

Blogas mikroklimatas – žemas produktyvumas

Gana dažna problema tvartiniu laikotarpiu – netinkama tvarto ventiliacija. Kol gyvuliai ganyklose, reikėtų skirti laiko vėdinimo sistemai sutvarkyti. Jei ji veikia blogai, tvarte pakyla oro temperatūra, iki neleistinos ribos padidėja santykinė drėgmė, nuodingų dujų (CO2, NH3, H2S) koncentracija. Esant tokiam tvarto mikroklimatui, karvių produktyvumas gali sumažėti daugiau kaip 20 proc. Pablogėja ir pieno kokybė. Kenksmingomis medžiagomis nuodijamos ne tik karvės, bet ir darbuotojai. Atidarius duris ir langus, gali atsirasti skersvėjų. Beje, durų paskirtis yra kita: jos tvartui vėdinti gali būti naudojamos tik kraštutiniais (arba avariniais) atvejais.

Tinkamoms galvijų laikymo sąlygoms užtikrinti būtinas ir geras mikroklimatas. Mikroklimato kokybė visų pirma priklauso nuo ventiliacijos kokybės. Reikėtų atsiminti, kad, pavyzdžiui, suaugusi karvė kasdien į orą iškvepia apie 12 litrų vandens garų. Kai tvarte didelė oro drėgmė, gyvuliai gali pradėti sirgti kvėpavimo sistemos ligomis, o jei tvartas dar ir šiltas – susidaro idealios sąlygos daugintis mikrobams, sukeliantiems mastitus, nagų susirgimus.

Tvartas – tai vieta, kurioje gyvuliai praleis visą žiemą, tai yra apie 5–6 mėnesius. Tinkama ventiliacija būtina ne tik drėgmei ir gyvulių išskiriamai šilumai pašalinti, bet ir nuodingų dujų (amoniako, anglies dvideginio) koncentracijai sumažinti.

Ventiliacijos sistemos gali būti įvairios – priklausomai nuo gyvulių laikymo technologijos, pastato konstrukcijos. Įrengiami vertikalūs apšiltinti ortakiai, užuolaidų tipo šoninės sienos, ištisiniai kraigo plyšiai. Drėgmę ir amoniaką iš dalies absorbuoja tvartuose naudojamas kraikas (šiaudai, pjuvenos, durpės), tačiau svarbu, kad kraikas būtų sausas, nesupelijęs.

Nuomonių apie optimalią oro temperatūrą karvei yra įvairių. Apibendrinus skirtingų mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus, galima teigti, kad optimali produktyvių karvių laikymo temperatūra yra nuo - 7 iki +22 ºC. Šie rezultatai gauti ištyrus įvairių veislių galvijų laikymą skirtingomis temperatūros sąlygomis. Temperatūrai nukritus iki -15 ºC, primilžis sumažėja nuo 0,5 iki 2 kg iš karvės, o temperatūrai pakilus iki 30 ºC šilumos, per dieną pieno primelžiama net 2–4 kg mažiau. Taigi, aukštos temperatūros pavojingesnės už žemas.

Karvidėse rekomenduojama įrengti natūralios oro traukos, plyšines (be kanalų) vėdinimo sistemas. Jos yra gana pigios ir garantuoja gerą mikroklimatą karvidėje. Šviežias oras patenka per plyšius sienose, o iš tvarto oras šalinamas per angą kraige. Kraigas gali būti uždengtas nuo kritulių: iš viršaus stogeliu, iš apačios skaidriu lakštu arba visai neuždengtas. Visada patariama montuoti vėjo atmuštuvus, kurie ne tik sumažina patenkančių į tvartą kritulių kiekį, bet ir intensyvina natūralios ventiliacijos trauką.

Dažnai per šalčius karvidėse mikroklimato parametrai būna blogesni. Jei oro temperatūra lauke žemesnė kaip 0 oC, santykinis drėgnis tvartuose pakyla per 90 proc. Taip yra todėl, kad, siekiant palaikyti kuo aukštesnę temperatūrą tvarte, vėdinimo kanalai per daug uždaromi. Žmogus klaidingai galvoja, kad kuo tvarte šilčiau, tuo geriau. Net ir tuomet, jei oro drėgnumas didelis. Tačiau šaltis mažiau žalingas negu labai drėgnas oras. Todėl tvartai turi būti intensyviai vėdinami, net ir esant dideliems šalčiams, kad būtų pakankama oro apykaita ir pašalinama iš tvarto perteklinė drėgmė.

Tinkamas apšvietimas

Sugrįžus į tvartus labai svarbu, kad būtų pasirūpinta tinkamu apšvietimu gyvulių laikymo ir pagalbinėse patalpose. Trumpėjant dienoms, mažėja natūralaus apšvietimo trukmė – vėliau švinta, greičiau temsta, o tinkamas apšvietimas tvarte pagerina karvių priežiūrą, užtikrina saugesnę ir malonesnę darbo aplinką.Karvės reaguoja į dienos ilgumą arba bendrą dienos šviesos valandų skaičių. Tinkamai apšvietus tvartą, galima užtikrinti teigiamą šviesos poveikį karvėms, be to, apšviestoje aplinkoje kiekvienas gyvulys jaučiasi ramesnis. Todėl rudenį ir žiemą tvartuose būtina naudoti dirbtinės šviesos šaltinius, siekiant pailginti šviesos laiką. Tvarte, kuriame laikomos melžiamos karvės, rekomenduojamas 16 val. šviesos ir apie 8 val. tamsos periodas per dieną.

Apšvietimo intensyvumas tvarte turėtų būti vidutiniškai nuo 75 iki 100 Lx. Per didelis apšvietimas yra neekonomiškas, nes tai būtų tik energijos švaistymas. Natūraliam apšvietimui tvarte pagerinti patartina periodiškai nuvalyti dulkes bei prilipusius nešvarumus nuo langų bei kitų šviesos šaltinių. Naktį karvių stovėjimo ir poilsio zonoje apšvietimas turėtų būti sumažinamas iki minimumo, paliekant keletą žibintų, kad gyvuliai orientuotųsi, kur yra girdyklos ir galėtų gerti tiek šviesiu, tiek ir tamsiu paros metu.

Žiemos mėnesius gyvulininkystei galima palyginami su tikru išbandymu, nes per šį laikotarpį karvėms reikia daugiau dėmesio ir priežiūros. Tačiau laiku ir tinkamai atlikus visus būtinus pasiruošimo tvartiniam laikotarpiui darbus, tai nebus rimta problema sunkiai dirbančiam ūkininkui – jo kantrybė, pastangos ir išlaidos atsipirks.

Pagal Lietuvoje publikuotus straipsnius