Spalio 01 d., sekmadienis | 23

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos prezidentė pasigenda kompleksiškumo

Jolanta Dalia Abarienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė
2023-07-17

Liepos 13 d. Lietuvos galvijų veisėjų asociacija sukvietė ūkininkus ir bendraminčius į šventę Žemaitijoje. Visus jungė puiki nuotaika ir bendravimas Platelių krašto gamtos apsuptyje. Šventės metu kalbėjomės su asociacijos prezidente Viktorija Švediene.

Ar ūkininkai noriai buriasi į Lietuvos galvijų veisėjų asociaciją?

BASF. Havas Media. Straipsnių vidus. Taragona

Ūkininkai dabar pasidalino. Vieniems įdomi veislininkystė, jie gilinasi. Kiti neužsikabino. Gal neperprato, gal laiko neturi. Priežastis sunku nusakyti. Veislininkystės pasirinkimas geriausiai suvokiamas per naudą, o ją galvijininkystėje galima pajausti po ketverių metų. Jei pagalvoji, per gyvenimą galima užauginti 5 kartas savo pieninio galvijo. Klaidas daryti nėra laiko. Kurie tą suprato ūkininkavimo pradžioje, nuėjo toli: ir primilžiai geri, ir gyvuliai gražūs, ir pajamos visiškai kitos. Nepriklausomybės pradžioje daugiau akcentuota technika, technologijos, o kad ir gyvulys būtų joms pritaikytas, kad ta technika apsimokėtų, negalvota. Kurie apie tai pagalvojo, dabar melžia gerokai per 10 tonų, gyvuliai gražūs. Vis dažniau į ūkius ateina robotizacija, gyvuliai turi būti pritaikyti robotams. Taigi ūkininkų noras burtis į asociaciją sietinas su reikalingumu ir nauda.

Kiek ūkininkų susiburs, priklauso nuo to, kiek žmonių laiko gyvulius. Mažėjimas šiek tiek jaučiamas, bet tie, kurie lieka, automatizuojasi, didina bandas, jeigu neatsiranda kokių nors aplinkosauginių, regioninių ribojimų ar pan.


Asociacijos prezidentė Viktorija Švedienė su LŽŪKT gyvulininkystės ekspertu Vytu Gudaičiu šventiniame renginyje

Kurio regiono ūkininkai aktyviausi? Ką jie renkasi?

Asociacijoje daugiausiai Žemaitijos ūkininkų. Dažniausias jų pasirinkimas yra pieninių galvijų veislinių ir produktyvumo savybių gerinimas. Galima rinktis ir senąsias vietines veisles, bet čia jau žmogus turi spręsti, ar nori gauti išmoką už tai, kad nedidina produktyvumo, ar melžti daug ir gero pieno. Jei mažesni šeimos ūkiai ir jiems neaktualu pieno kiekis, tada kodėl gi ne.

Kadangi mes daugiausia dirbame su holšteinais, jie yra labai universalūs. Ūkininkas gali pasirinkti, kurias veislės savybes nori gerinti: produktyvumo, pieno sudėties, ilgaamžiškumo, atsparumo ligoms, mitimo, pašaro pasisavinimo ar kt., nes požymių pasiūla labai didelė.

Koks šiuo metu jūsų, kaip asociacijos prezidentės, pagrindinis tikslas?

Veislininkystės asociacijos veiklos mes negalime atsieti nuo bendrų tendencijų. Mano prezidentavimo esmė - pataikyti į kontekstą, tai yra laiku pastebėti ateinančias grėsmes. Tikrai labai gaila tų ūkių, kurie yra automatizuoti, tokių turime ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, kurių ūkininkai paseno, niekas neperima, ar atsirado kokie nors regioniniai gamtosauginiai apribojimai ir nebegali dirbti.

Dabar didžiulis vėjų jėgainių vajus. Kaip ir nieko atrodo, bet mus dabar skatina karves ganyti. Kur jas ganyti, kai jėgainės sukasi?

Jei žiūriu plačiau, tai Lietuvoje pasigendu sistemos, kompleksiškumo. Ne tik veislininkystės srityje. Galvojama apie siaurą sritį, vienas įstatymas nesuderintas su kitu. Mes negalime taip žiūrėt. Ypač ūkininkai jaučia platesnio požiūrio nebuvimą.

Taip, gyvulininkystei dabar palaikymo turi daugiau, bet įsipareigojimai jau natūriniai: tonos pieno, tonos mėsos. Turi duot produkciją, turi duot naudą. Būtent tik per veislininkystę, per asociacijos kryptingą darbą tas naudas įmanoma pasiekti greičiau ir pigiau. Mano, kaip prezidentės, tikslas, kad kuo daugiau ūkininkų suprastų veislinio darbo esmę ir asociacijos gretose juo protingai naudotųsi savo ūkių klestėjimui.

Dėkoju už pokalbį.