Nuo rugsėjo 1-osios tvarka griežtėja – ūkininkai raginami pasirūpinti gyvūnų kilmės duomenimis, nuo kurių priklauso parama

2025-08-21

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Ūkinių gyvūnų laikytojams artėja svarbi data – iki rugpjūčio 31 d. dar galima papildyti savo laikomų galvijų, avių ar ožkų kilmės duomenis. Tai padaryti būtina tiems, kurie dar nespėjo į Ūkinių gyvūnų registrą (ŪGR) užregistruoti kergimo informacijos.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

„Turėti tinkamus gyvūno kilmės duomenis yra svarbu, nes susietoji pajamų parama už mėsinius galvijus yra diferencijuojama pagal laikomo galvijo mėsinės veislės kraujo laipsnio dalį, kurią Žemės ūkio duomenų centras apskaičiuoja pagal turimus gyvūno kilmės duomenis“, – pabrėžia VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) Gyvūnų apskaitos ir genetinio vertinimo skyriaus vadovas Darius Valkauskas.

ŽŪDC primena, kad iki šio termino laikytojai gali pateikti kergimo žiniaraštį arba kitus dokumentus – pavyzdžiui, DNR tyrimų protokolo kopiją, genomo tyrimų ataskaitą ir pan. Pagal šiuos dokumentus bus papildyti kilmės duomenys.

Tvarka griežtės

Nuo rugsėjo 1-osios tvarka griežtėja: jei kergimo duomenys nebus įvesti laiku, gautam palikuoniui tėvas nebus priskiriamas. Tokiu atveju tėvystę bus galima patvirtinti tik pateikus DNR tyrimų protokolą.

Todėl svarbu nelaukti paskutinės minutės ir suskubti pateikti duomenis laiku – priešingu atveju ūkininkai nukentės tiek finansiškai, tiek ir praktiškai. DNR tyrimai kainuoja pinigus ir laiką, o parduodant galvijus pirkėjai vertina, ar yra patvirtinta gyvūno kilmė bei apskaičiuotas mėsinės veislės kraujo laipsnis. Iš išvaizdos gyvūnas gali atrodyti kaip veislinis, tačiau neaiški kilmė parodo, kad nemaža dalis kraujo yra nežinomos kilmės. Tokiu atveju tikėtis didesnių išmokų ar palankesnės kainos bus sudėtinga.

Kaip nustatoma kilmė?

Lietuvoje atvestiems palikuoniams viskas gana paprasta – kilmė priskiriama pagal kergimo įvykio deklaravimo duomenis. Reproduktoriaus laikytojas privalo šį įvykį deklaruoti Ūkinių gyvūnų registre per 14 darbo dienų nuo reproduktoriaus iškėlimo iš bandos, bet ne vėliau nei iki pirmo palikuonio registracijos. Jei kergimo metu reproduktorius buvo registruotas toje pačioje bandoje, kilmė priskiriama automatiškai – papildomų veiksmų nebereikia.

Įvežtų iš kitų šalių gyvūnų kilmė nustatoma pagal pateiktus dokumentus – zootechninius (kilmės) pažymėjimus. Tačiau čia būtinas atidumas: gyvūnai, įvežti tik su pasais, kilmės duomenų papildyti negali, nes pasuose tokios informacijos paprasčiausiai nėra.

Be to, kilmę tikslinti galima bet kada. Jei kyla abejonių, laikytojai gali ŽŪDC pateikti užsienyje įsigytų gyvūnų kilmės pažymėjimus arba Lietuvoje gimusių galvijų DNR tyrimų protokolus, patvirtinančius jų kilmę.

Visais klausimais dėl ūkinių gyvūnų registracijos papildymo tėviniu (reproduktoriaus) numeriu reiktų kreiptis į VĮ ŽŪDC el. paštu [email protected], tel. 052660620.

Žemės ūkio duomenų centro informacija