LŽŪKT ir ūkininkai imasi iniciatyvos: atsparūs žolynai, kokybiški pašarai, sveikesni galvijai

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt

2025-06-06

Tinkamas veislių parinkimas, lauko reljefo įvertinimas ir subalansuotas tręšimas – būtinos sąlygos, kad žolynas ne tik atlaikytų sausras, bet ir duotų aukštos kokybės masę, 2025 m. pavasaris © Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Klimato pokyčiai jau seniai nebėra tik prognozės – tai kasdienė realybė, kuria gyvena ir Lietuvos gyvulininkystės ūkiai. Ilgalaikės sausros ir netolygūs krituliai verčia ūkininkus ieškoti išeičių, kurios padėtų išsaugoti ne tik pašarų bazės kokybę, bet ir gyvulių sveikatą bei ūkio ekonominį gyvybingumą. Viena jų – įrengti sausrai atsparius žolynus.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Tokią išeitį – pasirinkti ir išbandyti – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) pakvietė 12 šalies galvijininkystės ūkių, pasiūliusi drauge įgyvendinti trejus metus vyksiantį ES finansuojamą parodomųjų bandymų projektą „Sausrai atsparių žolynų įrengimas, pašarų maistingumo vertinimas, gyvulių sveikatingumo gerinimas galvijininkystės ūkiuose“ (SAŽ).

Našius ir sausrai atsparius daugiamečius žolynus įsirengti nusprendėgyvulininkystės ūkiai iš Pakruojo, Rokiškio (2 ūkiai), Plungės, Telšių, Ukmergės (2 ūkiai), Skuodo (2 ūkiai), Šilalės ir Šilutės rajonų. Du iš jų pasirinkę vystyti ekologinę pieninę gyvulininkystę. Kiekviename iš ūkių laikoma ne mažiau kaip 40 galvijų.

Projektu siekiama ne tik įrengti sausrai atsparius žolynus, bet ir įvertinti pašarų maistingumą bei stiprinti galvijų sveikatingumą. Tai praktinis žingsnis į ateitį – paremtas tiek mokslo žiniomis, tiek realių ūkių patirtimi. Kas padaryta ir kaip toliau?

Nemažai paruošiamųjų darbų atlikta dar pernai: paimti dirvožemio ėminiai ir ištirti LŽŪKT laboratorijoje (nustatyti dirvožemio humusingumas, judrusis kalis, judrusis fosforas, organinė anglis, pH); gyvulininkystės specialistai drauge su ūkininkais išanalizavo tyrimų duomenis ir atsirinko kiekvienam ūkiui priimtiniausią pašarinių žolių mišinį. Tad, tik sulaukę palankių oro sąlygų pavasarį, suskubo atlikti suplanuotus darbus.

Ūkininkai pagal pasirinktą technologiją ruošė dirvą žolynui įsėti, 2025 m. pavasaris

Pašaras – ne tik masė, bet ir maistinė galia

Tradiciškai žolynai ūkiuose anksčiau vertinti per derliaus kiekio prizmę: kuo daugiau žolės, tuo geriau. Tačiau klimato sąlygos verčia keisti požiūrį – svarbesniu tampa ne kiekis, o atsparumas ir maistingumas. Projektu siekiama parodyti, kaip galima įrengti tokius žolynus, kurie geba augti net ir išsausėjus dirvai.

Atsižvelgdami į individualaus ūkio dirvožemio struktūrą, gautus dirvožemio tyrimus bei LŽŪKT specialistų rekomendacijas, ūkininkai įsėti pasirinko įvairius žolių mišinius, 2025 m. pavasaris

Pasitarę su LŽŪKT gyvulininkystės specialistais, ūkininkai jau pasėjo giliašaknių rūšių mišinius su liucerna, ožiarūte, nendriniu švelnialapiu eraičinu ir kt. Šie augalai ne tik geriau išnaudoja giluminius vandens išteklius, bet ir kaupia baltymus, svarbius aukštos vertės pašarams. Taip formuojamas ne tik žalias, bet ir ilgaamžis „maisto pagrindas“, kuris gali duoti derlių kelis sezonus be atnaujinimo.

Kai kuriuose ūkiuose gruntiniai vandenys buvo aukštai, todėl pasirinkti mišiniai su raudonaisiais dobilais. Žolių mišiniuose pupinės žolės sudarė nuo 40 iki 70 procentų, o miglinės – nuo 60 iki 30 procentų.

Pasak LŽŪKT vyr. gyvulininkystės specialistės Daivos Gurauskienės, kokybiškas pašaras tiesiogiai susijęs su gyvulių virškinimo sistemos sveikata, imunitetu, vaisingumu. Galvijams duodant kokybiško pašaro, retesnės medžiagų apykaitos ligos, mažesnis riebalų ir baltymų santykio svyravimas piene.

„Net ir vešli žolė gali būti menkos vertės, jei joje trūksta reikalingų maisto medžiagų. Ūkiuose bus įrengti nauji, sausrai atsparūs ir produktyvūs žolynai šienavimui. Tad po žoliapjūtės Konsultavimo tarnybos mobilioje gyvulininkystės laboratorijoje tirsime žoles, vertinsime pašaro kokybę mobiliu pašarų analizatoriumi (sausosios medžiagos, apykaitinė energija, žalieji baltymai, žalieji riebalai, rūgštyse tirpi ląsteliena (ADF), neutraliuose tirpaluose tirpi ląsteliena (NDF), pelenai ir kt.). Na, o kitąmet iš naujų žolynų paruoštais pašarais šersime telyčias, vertinsime jų sveikatingumą“, – tolimesnę darbų eigą vardijo projekto vadovė, LŽŪKT vyr. gyvulininkystės specialistė Daiva Gurauskienė.

Žolynas – ne loterija: svarbiausi reikalavimai

Dirva sėjai turi būti subrendusi, smulkiai, tolygiai ir negiliai įdirbta.
Dirvožemis turėtų būti reikiamo rūgštingumo, jame turi būti pakankamai judriojo fosforo ir kalio.
Lengvai augalų pasisavinamas fosforo trąšas reikėtų išberti ir įterpti sėjos metu.
Tiesioginė sėja be antsėlio duoda geriausius rezultatus.
Sėjant su įsėliu, reikėtų sumažinti javų sėklos normą ir padidinti fosforo ir kalio trąšų normą.
Jeigu sėjama antroje vasaros pusėje, liepos mėnesio pabaiga turėtų būti galutinis terminas.
Pieš sėją būtina išnaikinti piktžoles, nes jos gali sukelti sunkumų.
Žolyno tankumas sėjos metų pavasari turėtų būti 5–7 tūkstančiai ūglių kvadratiniame metre.

Jei žolės gerai sudygsta ir įsitvirtina, žolynas bus našus. Svarbiausia, kad jis būtų tankus, greitai augtų, būtų efektyviai panaudojamas, o tai, be abejo, turės įtakos gyvulininkystės produkcijai. Kad sėklos gerai sudygtų, sparčiai augtų šaknys ir daigai, reikalingos geros dirvos sąlygos. Pirmųjų naudojimo metų pradžioje gerai sudygusio ir įsitvirtinusio žolyno kvadratiniame metre bus 250–300 augalų, 5–7 tūkstančiai ūglių. Ateityje toks žolynas bus našus.

Kiekvienas dalyvaujantis ūkis tampa pavyzdžiu

LŽŪKT konsultantai dirba išvien su ūkininkais (iš kairės): Šilutės r. ūkininkas Andrius Krauleidis ir Šilutės r. biuro gyvulininkystės konsultantė Ina Kuzmienė, Plungės r. biuro gyvulininkystės konsultantė Jolita Gramauskienė su Telšių r. ūkininku Alvydu Blažinauskiu, Ukmergės ūkininkas Regimantas Minkštimas su Kėdainių r. biuro gyvulininkystės konsultante Violeta Paulavičiene ir augalininkystės konsultante Snieguole Sarapiniene, 2024 m. ruduo

Šis projektas – ne vien bandymas išspręsti ūkių kasdienes problemas, bet ir praktinis modelis, kaip prisitaikyti prie besikeičiančios klimato realybės. Kiekvienas dalyvaujantis ūkis tampa pavyzdžiu, kaip galima protingai naudoti turimus resursus, taupyti lėšas ir tuo pačiu užtikrinti aukštą gyvulių gerovės lygį.

„Planuojama, kad surinkta informacija ir praktinė patirtis taps pagrindu tolimesniam konsultaciniam darbui, metodinėms rekomendacijoms bei mokymams, padėsiantiems kitiems šalies ūkininkams pereiti prie labiau atsparių, pažangių ūkininkavimo formų.“ – sakė D. Gurauskienė.

Daugiau apie projektą skaitykite čia.

Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti

Justinas Stonys piendaves šeria kaip Amerikoje ir žada mažinti žolynų plotus gerindamas jų kokybę

Našūs ir sausrai atsparūs daugiamečiai žolynai: 12 ūkių pasiryžę tai išbandyti

Egidijaus Vilkevičiaus nuotraukose užfiksuotos projekto darbų akimirkos 2024 m. rudenį ir 2025 m. pavasarį