Mėsinės galvijininkystės verslas Lietuvoje

Aleksandra Drazdova

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos rajono biuro gyvulininkystės konsultantė

2019-05-06

© LŽŪKT nuotr.

Lietuvoje gamtinės ir klimato sąlygos yra palankios ir intensyviai, ir ekstensyviai mėsinei galvijininkystei vystyti, tačiau ūkininkai nepakankamai motyvuojami plėtoti šią žemės ūkio verslo šaką: už mėsinių veislių gyvulių mėsą mokama tik bazinė kaina, kuri mažai skiriasi nuo įprastų pieninių veislių gyvulių supirkimo kainų, be to, ir galvijienos supirkimo kainos per paskutinius metus sumažėjo. Nors mėsiniai galvijai lengvai prisitaiko gyventi įvairiomis klimato sąlygomis (jie gali būti šeriami prastesnės kokybės žoliniais pašaras nei pieniniai galvijai, juos auginant ūkyje susidaro daug mažesnės darbo sąnaudos produkcijos vienetui pagaminti), vis tik mėsinių galvijų auginimo verslui reikia skirti daug dėmesio, laiko ir turėti pakankamai teorinių žinių, kad ūkis funkcionuotų pelningai.

Mėsinė galvijininkystė Lietuvoje stipriau pradėta vystyti tik prieš du dešimtmečius, todėl šios krypties ūkio šakos galimybės mėsos produkcijos sektoriuje yra ribotos. Didžioji dalis galvijienos produkcijos šiuo metu yra gaunama iš pieninės krypties veislių galvijų prieauglio bei išbrokuotų karvių. Lietuvoje mėsinės galvijininkystės ūkių nedaug, nes šalyje mėsinių veislių galvijų auginimas nėra plačiai išvystytas verslas, tačiau esant mažoms pieno supirkimo kainoms, didėjant poreikiui jautienos kokybei pradedama vis labiau vystyti specializuotą mėsinę galvijininkystę.

Kiekviena neveršingumo diena – nuostolinga

Jei ūkyje gyvulių selekcijoje svarbiausias atrenkamas požymis yra augimo sparta, dažniausiai pasitelkiant veisimo metodus siekiama gauti kuo aukštesnio produktyvumo, greitos augimo spartos gyvulius, nes žvalūs ir greitai augantys veršeliai yra pagrindinis karvių žindenių laikymo tikslas. Todėl veršeliai turi pasižymėti geriausiomis penėjimosi savybėmis, kurios susijusios su aukštos vertės skerdenomis ir aukštos kokybės mėsa. Tačiau jei karvė, praėjus 150 dienų po apsiveršiavimo, dar būna neveršinga, kiekviena neveršingumo diena ūkiui yra nuostolinga.

Pašarų poreikis ir jų maistinė vertė

Norint užauginti gyvulius, pasižyminčius geromis mėsinėmis savybėmis, neužtenka tik tinkamai parinkti veislę. Labai svarbu pasirinkti auginimo sistemą ir sudaryti subalansuotą pašarų racioną nuo pat pirmų veršelio gyvenimo dienų, nes jauni gyvuliai pašarus naudoja efektyviau nei vyresni galvijai. Efektyviausiai pašarus naudoja galvijai iki metų amžiaus, vėliau pašarų įsisavinimas mažėja, todėl lėtėja ir augimo sparta. Intensyviuoju galvijų augimo periodu svarbu šerti vertingu ir subalansuotu racionu, kad būtų iki galo išnaudotas jų genetinis augimo potencialas.

Didžiojo prieskrandžio vystymosi trukmei įtaką daro veršelio sausųjų pašarų suvartojimas bei kitos laikymo sąlygos. Kai veršelis pradeda gerti vandenį ir ėsti startinius grūdinius pašarus, pradeda formuotis bakterinės fermentacijos procesai, ir intensyviai vystytis didžiojo prieskrandžio epitelio gaureliai. Todėl labai svarbu mėsinių galvijų veršelius nuo gimimo šerti subalansuotu racionu, kuris skatintų didžiojo prieskrandžio vystymąsi ir lemtų greitesnį veršelių augimą iki realizacinės masės.

Siekiant sudaryti visavertę ir ekonomiškai efektyvią pašarų bazę ir teisingai nustatyti pašarų bei pasėlių struktūrą, reikia objektyviai įvertinti auginamas pašarines kultūras, atsižvelgti ne tik į gaunamą pašarų kiekį, jų gaminimo savikainą, bet ir įvertinti pašarų maistinę vertę. Mėsinių galvijų ūkyje derinant gamybos šakas, pirmiausia nustatomas savos gamybos pašarų poreikis. Norint nustatyti pašarų poreikį, reikia įvertinti galvijų fiziologines reikmes, būklę, produktyvumą bei galimybę jį didinti. Pagal tai kiekvienai galvijų grupei yra sudaromi pašarų racionai ir apskaičiuojamas vidutinis pašarų poreikis metams, kad būtų galima pasiruošti pakankamai savo gamybos pašarų žiemos laikotarpiui bei papildomai įsigyti pašarų ar pašarų priedų optimaliam racionui sudaryti.

Kai vidutinis gyvulio priesvoris per parą siekia apie 1100 g, pašaro energijos panaudojimas gyvybiniams procesams palaikyti ir priesvoriui gauti būna vienodas (vidutiniškai po 50 proc.). Jei priesvoris per parą siekia iki 600–800 g, gyvybiniams procesams palaikyti tenka apie 60–70 proc. pašaro energijos, o kūno masei auginti tik 30–40 procentų. Todėl intensyviai auginant galvijus, auginimo laikotarpis iki realizavimo trunka apie 400–450 d., esant mažiems priesvoriams, jis gali tęstis iki 700–780 dienų.

Tinkamai įvertintos ūkio galimybės

Norint sukurti mėsinės galvijininkystės verslą, reikėtų suplanuoti tolimesnius veiksmus ir įvertinti ūkio galimybes. Formuojant mėsinių galvijų ūkį, optimaliai gamybai reikėtų numatyti norimą turėti galvijų bandos struktūrą, šėrimo racionus, pašarų poreikį, gyvulių produktyvumą, turimų žemės ūkio naudmenų plotus, pasėlių struktūrą ir auginamų kultūrų derlingumą. Siekiant vykdyti pelningą gamybą, svarbu įvertinti ir Europos Sąjungos bei nacionalinę paramą, skiriamą už žemės ūkio naudmenas ir gyvulius, kurią gauna ūkis. Taip pat, norint efektyviai skirstyti ūkio pajamas, reikėtų apskaičiuoti vidutines metines išlaidas mėsiniam galvijui užauginti ir kiekvienai jų grupei atskirai. Į šias išlaidas, kurios yra tiesiogiai susijusios su galvijininkystės produktų gamyba, yra įtraukiami pirkti pašarai, veterinarinės medžiagos ir paslaugos, sėklinimas.

Sparčiam mėsinių galvijų ūkių augimui įtaką daro padidėjusi jautienos ir veršienos paklausa, tačiau šį augimą pristabdo žemos produkcijos supirkimo kainos. Lietuvos mėsinių galvijų augintojai, norėdami konkuruoti Europos Sąjungos rinkoje, turi gerinti gaminamos produkcijos kokybę. Šiuo metu vis daugiau dėmesio skiriama specializuotų mėsinių veislių ir jų mišrūnų galvijų ūkiams kurti.

Profesionalios konsultacijos

Konsultuoti gyvulininkystės klausimais, nustatyti karvių veršingumą ankstyvu laikotarpiu (28 d. po sėklinimo), įvertinti gyvulių sveikatingumą ir sudaryti šėrimo racionus Jums gali Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės konsultantai. Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės į LŽŪKT Technologinių paslaugų skyrių, tel. 8 347 37870 arba į artimiausią savo regiono LŽŪKT biurą.

Rekomenduojame paskaityti

Koks veršelis – tokia ir telyčia

Marmurinė mėsa – mėsinės galvijininkystės siekis

Žolinis pašaras – pagrindinis gyvulininkystės ūkio pašaras

Gerų genetinių savybių galvijas – veislininkyste užsiimančio ūkio sėkmės garantas

Videoreportažai

Karvė – ne bebras, medžių negraužia. Žolynų įvertinimas

Žolynų įrengimas ir priežiūra: kaip pasiruošti ir ką apmąstyti

Mėsinių galvijų augintojams – galvijų eksterjero vertinimo paslauga

Sėkmės istorija: nuo idėjos iki kooperatyvo „Sartų lankų jautiena“

Ką vertėtų žinoti importuojant grynaveislius mėsinius galvijus

Iš verslo mieste – į „Hailendų lankų“ ūkį

Jono Oželio verslas – ekologinis mėsinės veislininkystės ūkis

Mėsinių galvijų augintojų patirtis

Elektriniai aptvarai mėsiniams galvijams

Naudota literatūra

Lietuvos agrarinis ekonomikos institutas. 2011. Mėsinių galvijų ūkio gamybos optimizavimo metodika.
Jukna V. 2017. Galvijų ir kiaulių mėsos produkcijos gerinimas, p. 70–75.
Prusevičius V. 2018. Mėsinių veislių galvijų Lietuvos populiacijų mėsos produkcijos palyginamasis vertinimas. Daktaro disertacija, p. 11–13, 21–25.
Dr. Martin J. 2016. Mėsinių galvijų rodiklių palyginimas. Specializuotas leidinys mėsinių galvijų augintojams 1/2016 , p. 28–29.
Nagaraja T. G. 2016. Microbiology of the Rumen. Kn. Millen D D et al. Rumenology, DOI.10.1007/978-3-319-30533-2_2; In p. 39–61.