Mėsinių galvijų populiarumas Lietuvoje neblėsta

Laura Jodokienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresn. gyvulininkystės specialistė

2020-04-27

© LŽŪKT nuotr.
Gyvulininkystė yra viena iš pagrindinių žemės ūkio veiklų Lietuvoje. Ilgą laiką, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, galvijininkystė Lietuvoje plėtota kaip pieninė arba mišri pieninė–mėsinė. Po Antrojo pasaulinio karo Europoje mėsinė galvijininkystė plėtota tik keliose šalyse (Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Italijoje ir kt.). Kantriųjų verslu vadinama mėsinė galvijininkystė yra jauniausia Lietuvos žemės ūkio šaka. Kaip savarankiška, Lietuvoje pradėjusi formuotis 1995 m., kai į šalį buvo įvežta pirmoji motininė mėsinių galvijų banda. Tuomet į UAB „Šilutės veislininkystė“ iš Vokietijos atvežtos 33 Šarolė veislės telyčios ir 3 buliai. Vėliau iki 2000 m. į šalį kasmet įvežta vidutiniškai apie 100–130 telyčių ir 10–17 įvairių mėsinių veislių bulių.

Nuo 2000 m. dėl nepalankios epizootinės situacijos Europoje mėsinių galvijų iš užsienio trejus metus įvežta nebuvo ir tik 2003 m., pagerėjus epizootinei situacijai užsienyje, metų pabaigoje, Vokietijoje ir Švedijoje nupirkta 120 įvairių veislių telyčių ir 17 bulių.

Grynaveislių mėsinių galvijų importas prasidėjo 2004 m., kai ūkininkams kompensuota dalis išlaidų, patirtų įsigyjant gyvulius. Valstybei skyrus daugiau dėmesio mėsinės galvijininkystės sektoriui, nuo 2015 m. vėl pradėta teikti pagalba mėsinių veislių galvijams įsigyti. Per 2015 m. į šalį įvežta 124 buliai reproduktoriai ir 1012 veislinių telyčių.

Šiuo metu šalies ūkiuose auginami įvairių veislių mėsiniai galvijai, taip pat įsigyjama ir egzotinių veislių (vatusių, wagyu, deksterių ir kt.).

Kaip Lietuvoje kito grynaveislių ir mėsinių veislių galvijų mišrūnų skaičius, matome 1 paveiksle.

1 pav. Grynaveislių mėsinių ir mišrūnų galvijų skaičius, vnt.

Mėsinė galvijininkystė Lietuvoje įgavo pagreitį. Spartesnį galvijininkystės augimą lėmė suintensyvėjusi galvijienos paklausa, gyventojų skaičiaus didėjimas, urbanizacija, didėjančios gyventojų pajamos. Pagrindiniai mėsinių galvijų ypatumai: geros prisitaikymo gyventi įvairiomis klimatinėmis sąlygomis savybės, jie nereiklūs laikymo sąlygoms, gerai išnaudoja pievas ir ganyklas, reikalauja mažų darbo sąnaudų produkcijos vienetui, pasižymi didele augimo sparta, naudodami mažai energijos turinčius racionus, aukšta skerdenos išeiga ir skerdenos kokybe, jų produkcija – labai kokybiška mėsa.

Visos šios priežastys lemia geras sąlygas mėsinės galvijininkystės verslui – šalies gyvulių augintojai vis labiau domisi šia gyvulininkystės šaka, džiugina ir sparčiai didėjantis mėsinių galvijų skaičius.

Daugiau dėmesio mėsos kokybei

Vystantis mitybos ir medicinos mokslams, vis daugiau dėmesio skiriama mėsos kokybei. Prieš 3–4 dešimtmečius vartotojus tenkino galvijų mėsa, gauta iš pieninių veislių prieauglio ir išbrokuotų suaugusių galvijų. Dabar vis paklausesnė specializuotų mėsinių veislių galvijų ir jų mišrūnų mėsa. Įvairių veislių galvijai labai skiriasi ne tik masės, bet ir mėsos kokybės atžvilgiu. Nustatyta, kad pagrindiniai mėsos kokybės rodikliai yra paveldimi. Iš mėsinių veislių galvijų gaunama vertingiausia mėsa su gerai išvystytu raumeniniu ir riebaliniu audiniu. Mėsinių galvijų veislių (Herefordų, Šorthornų, Limuzinų, Šarolė ir kt.) skerdenos išeiga iki 10–15 proc. didesnė, negu pieninių galvijų, taip pat įvairuoja ir tarp mėsinių galvijų veislių, o šių galvijų veislių raumenys, ypač nugaros, juosmens, krūtinės, strėnų srityje, yra labai gerai išvystyti.

Svarbi selekcijos požymių įvairovė

Pasaulyje žinoma daug mėsinių galvijų veislių ir kiekviena iš jų pasižymi specifinėmis augimo bei produktyviosiomis savybėmis, todėl nuo veislės, naudojamos kryžminti, priklauso kryžminimo efektyvumas. Šiuo metu Lietuvoje auginami įvairių veislių grynaveisliai mėsiniai galvijai, kurie vis plačiau kryžminami su pieninėmis veislėmis, taip gaunant gyvulius su žymiai stipriau išreikštomis mėsinėmis savybėmis. Perorientuojant galvijų mėsos gamybą į kokybiškai paklausesnę produkciją, svarbi selekcijos požymių įvairovė. Didėjantys mėsos kokybės reikalavimai tarptautinėje rinkoje verčia perorientuoti selekcijos kryptis renkantis atitinkamų veislių mėsinius galvijus. Plėtojant galvijų mėsos sektorių šalyje, reikia didinti mėsinių veislių galvijų skaičių.

Lietuvoje, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2020 m. vasario 1 d. auginta 49 497 grynaveisliai ir 130 180 mėsinių veislių galvijų mišrūnų. Mėsinių ir mišrūnų veislių telyčių ir karvių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2020 m. sausio 1 d. buvo: mėsinių veislių bei mišrūnių karvių 57 651, o mėsinių veislių bei mišrūnių telyčių – 67 498.

Daugiausia Lietuvoje, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2020 m. vasario 1 d. Lietuvoje mėsinių galvijų augintojai laikė: limuzinų –11 249, angusų –9531, aubrakų – 6808, šarolė – 5758 grynaveislių mėsinės veislės galvijų (2 pav.)

2 pav. Lietuvoje auginamų grynaveislių mėsinių galvijų pasiskirstymas pagal veisles 2020 02 01

Didėjantis Lietuvos gyventojų vartojimo lygis, palaipsniui kylančios mėsinių galvijų supirkimo kainos, specialiųjų programų ir paramos priemonių taikymas, įskaitant ir tiesioginių išmokų nukreipimą ūkio pajamoms palaikyti, yra pagrindinės prielaidos mėsinei galvijininkystei šalyje plėtoti. Šiam procesui užtikrinti ir konkurencingiems ūkiams sukurti pirmiausia būtina gerinti veislininkystės darbą, didinti grynaveislių mėsinių galvijų veislines bandas, intensyviau grynaveislius mėsinius galvijus naudoti gaunant geresnėmis mėsinėmis savybėmis pasižyminčius gyvulius. Naujų technologijų naudojimas yra būtinas galvijienos gamybai didinti. Norint atitikti vidaus rinkas ir eksporto poreikius, siekiant sustiprinti esamas ir patekti į naujas rinkas, būtina gerinti esamą mėsos kokybę.

Naudota literatūra

Jamieson A. Vadovas mėsinių galvijų augintojui

Prusevičius V. Mėsinių veislių galvijų Lietuvos populiacijų mėsos produkcijos vertinimas. Daktaro disertacija 2018, p. 8, 11–14

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys