• Temos
• Gyvulininkystė

Mėsinius galvijus auginančio Vyganto Jasnausko siekis – tikslesnis ir efektyvesnis ūkininkavimas

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2024-02-28

© Egidijaus Vilkevičiaus ir Vyganto Jasnausko nuotr.

Kauno rajone mėsinius galvijus auginančio Vyganto Jasnausko ūkininkavimo sistema galvoje jau sustyguota, o didesnio efektyvumo siekis tampa ateities planais.

Vyganto Jasnausko ūkis – per 140 ha žemės ūkio naudmenų, iš kurių beveik 29 užima pievos. Jos skirtos 130 mėsinių galvijų – daugiausia Tyrolių pilkųjų, kryžmintų su limuzinais, ganykloms ir pašarui.

Ūkininkas pasakoja, kad ūkininkavimo pradininkas buvo jo uošvis Aleksandras Valatkevičius, auginęs 10 melžiamų juodmargių karvių, o vėliau, nusipirkus apleistas fermas, pradėjo auginti mėsinius. Dar ir dabar yra kelios juodmargės.

Pozuoja Tyrolima

„Nusprendę gryninti bandą, iš Austrijos pirkome Tyrolių pilkąsias. Tik nusipirkome, ir po metų jas išbraukė iš mėsinių galvijų sąrašo. Mes jas pasilikome ir sėklinome su limuzinais. Tyrolių pilkųjų riebus pienas, o limuzinas augina mėsą. Gavosi Tyrolima ir du limuzinai – Jazminas ir Davinčis“,– pasakoja skambiai bandą pavadinęs Vygantas.

Veršeliai nuo karvių atskiriami liepos, rugpjūčio mėnesiais. Jei vėliau, anot Vyganto, telyčaitės jau gali pasilakstyti. Tada daug problemų. Daktarą kviesk, nes nesiveršiuoja, reikia daryti cezario pjūvius.

Ne visos telyčaitės paliekamos bandoje. Atsirenkant žiūrima, kad būtų beragės, negiminingos, vertinama išvaizda.

Galvijams pasiekus 570 kg, mėsa parduodama šveicarams, o sveriantys daugiau grynu svoriu parduodami lenkams arba UAB „Utenos mėsai“.

Sistema sustyguota

Vygantas sako, kad ūkininkavimo sistema galvoje jau yra, tik visada yra kur tobulėti ir ko pasimokyti.

Rudenį galvijus skiepija nuo parazitų, imamas kraujas. Kol žemė nesušąla, galvijai ganosi aplink fermą esančiose pievose. Jas ūkininkas atnaujina, atsižvelgdamas į žolės kiekį. „Sėju mišinį, žiūriu, kad daugiau būtų liucernos, kitų baltymingų augalų. Esame nusikūlę ir savo dobilų. Pabrangus mineralinėms trąšoms, tręšiu tik srutomis, mėšlu“, – sako Vygantas.

Ūkyje įrengtas srutų rezervuaras, mėšlo tranšėja. Srutos ir mėšlas, pasak ūkininko, – juodasis auksas. Jo nėra tiek, kad užtektų visiems laukams, bet tręšiant pagal LŽŪKT Kauno r. biuro augalininkystės konsultanto Roko Antanyno tręšimo planą, parengtą ištyrus dirvožemį, šis turtas paskirstomas vienais metais į vieną, kitais – į kitą lauką. „Rokui dėl trąšų ir kitais augalininkystės klausimais galiu skambinti bet kada. Jis mano ūkyje organizavo lauko dieną, kurios metu tirtas technologinių vėžių dirvožemis. Dabar pakvietė dalyvauti Žemdirbių konsultavimo projekte“, – apie bendrus darbus su konsultantu kalba ūkininkas.

Jei seniau, pasak ūkininko, lakstydavo po visas pievas, dabar karvių niekur nebevarinėja. Perskirtos į dvi bandas su buliumi reproduktoriumi kiekvienoje jos ganosi 10–15 ha plote.

Miltų duoda tik buliukams ir telyčioms. Karvės negauna, kad nenutuktų. Pasak Vyganto, dabar, kai turi ruloninį presą, jas šeria papildomai. Ganykloje yra šėrykla, kurioje kiekvieną dieną gauna po ruloną šienainio.

„Žemei sušalus, galvijai grįžta į tvartą. Pašarų dalintuvo neturime, tai 4–5 d. duodame šienainio, kai jį suėda, 2–3 d. – šiaudų, kad jos nesipenėtų“, – šėrimo ypatumus komentuoja Vygantas.

Ūkininkui dabar labai svarbu gryninti bandos kraują, nuo to ir išmokos priklauso. Jei grynaveisliškumas mažesnis nei 50 proc. – išmokos mažesnės.

„Mes laiku pataikėme, pas mus jau gana didelis grynaveisliškumas. Siekiame, kad būtų vien tik mėsinis x mėsinis. Dabar kelių karvių dar juodmargis x mėsinis. Ir dar svarbu, kad reproduktoriai būtų genetiškai beragiai, o karvės vestų mažus veršiukus, kad lengviau veršiuotųsi. Tai du pagrindiniai reproduktorių kriterijai“, – svarbiausius siekius akcentuoja ūkininkas.

Dėmesys tikslumui ir efektyvesniam darbui

Per ūkininkavimo metus, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jonavos r. biurui parengus verslo projektus, sėkmingai naudotasi ES parama: pirktos telyčios, buliai iš Austrijos, šienavimo technika, ruloninis presas, vyniotuvas, fermos krautuvas ir platforma. Ūkyje yra visa reikalinga technika, tik, anot Vyganto, ją reikia atsinaujinti.

Darbymetis

„Dabar ypač aktuali bearimė technologija, mes nebeariame jau 15 metų. Žmonių ir laiko reikia suarti, paruošti žieminiams. Naudojame diskinį skutiką ir sėjame. Kelerius metus samdėme firmas, kad pasėtų su tiesiogine sėja, o šį rudenį jau pats sėjau išnuomota sėjamąja, nes traktorių turėjau. Labai įdomu pabandyti sėjamąją savo sąlygomis. Jau trijų firmų išbandytos, atsirinkta labiausiai patikusi“, – sako vyras ir priduria, kad išmaniajam ūkininkavimui pritaikytą Case traktorių pirko pernai. Metai du – bus ir sėjamoji.

Pasak Vyganto, ūkininkaujant mišriame ūkyje yra ir pliusų, ir minusų. Pasirinkę tik augalininkystę žiemą gali atostogauti, o mišriame yra darbo. Gerai, kad pinigų srautai pasiskirsto. „Kadangi neturime džiovyklos, išmokas už grūdus gauname rudenį. Iki pavasario išsileidus, ateina išmokos už gyvulius, po to užauga buliukai, telyčios. Juos parduodi“, – tokie mišraus ūkio finansiniai srautai.

Ūkio finansinę apskaitą patikėjęs Kauno r. biuro konsultantei Valdonei Česonienei, Vygantas džiaugiasi: „Man pasisekė, kad aš pas Valdonę, nes ji ūkininkauja. Valdonė ypač padėjo, kai buvo perėjimas, reikėjo paveldėti ūkį. Būčiau vienas nesusitvarkęs. Esu labai dėkingas. Visada galiu kreiptis. Padės bet kokiu klausimu, nukreips, patars. Asmeninė buhalterė kainuotų daug brangiau, nebent ūkis labai didelis“.

Šiuo metu grūdus ūkininkas turi parduoti iš karto. Tad dar viena planuojama investicija – grūdų bokštas, našesnė valomoji, kad nereikėtų prie jos stovėti. Atvežei, išpylei ir žiūri per telefoną kuldamas ar veikia, ar sukasi.

Vyganto planuose traktoriaus priekyje kabinama šienapjovė, vietoje ruloninio preso ir vyniotuvo, su kuriais turi dirbti du mechanizatoriai, norėtųsi vieno įrenginio, kuris suka ir ruloną, ir plėvelę, tada jis pats viską pasidarytų.

Ūkininkas augina tarpinius pasėlius, domisi anglies kaupimo galimybėmis.

Su džiaugsmu darban ir į namus

Mažosios ūkininkaitės Viktorija ir Sofija

Vygantas sako, kad į darbą eina ir iš jo į namus grįžta su džiaugsmu. Su uošviais dalijantis ūkininkavimo ir buities reikalus, jis augina dukras Viktoriją ir Sofiją, atranda laiko motociklui, slidinėjimui. Su dukromis vyksta į skautų stovyklas, padeda jas įrengti. Taip pat priima mergaičių klasės draugus į ūkį, kad sužinotų, kokius darbus ir kaip atlieka ūkininkai. Ir turi svajonę: „Man labai patinka remontuoti techniką, norėčiau kokią nors mašiną sukurti“.