Mielės – ne tik pyragams (II)

LŽŪKT informacija

2011-12-04

Gyvų mielių produktai tinka ir mėsiniams galvijams. ES bandymų duomenimis, duodant mėsiniams galvijams gyvų mielių produktų, augimo tempai padidėja daugiau nei 9 proc., pagerėja pašarų pasisavinimas, skerdenos kokybė.

Lietuvoje nebuvo pakankamai duomenų apie gyvų mielių produktų įtaką karvių sveikatai, produktyvumui ir kitiems rodikliams, todėl Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistai kartu su mokslo darbuotojais, parodomųjų bandymų tinklo ūkiuose atliko parodomuosius bandymus, kurių metu siekta:

nustatyti gyvų mielių produktų įtaką karvių sveikatai, primilžiams, pieno sudėties ir kokybės rodikliams;
produktų įtaką karvių reprodukcijai;
gyvų mielių produktų įtaką veršelių sveikatai, gyvybingumui ir išsivystymui;
įvertinti produktų ekonominį efektyvumą.

Bandymų metodai

Bandymai, trukę 90–120, atlikti Radviliškio ir Kupiškio rajonų pažangiuose pienininkystės ūkiuose. Sudarytos dvi analogiškos karvių grupės: kontrolinė ir bandomoji. Abiejų grupių karvės buvo laikomos vienodomis sąlygomis ir šeriamos vienodo maistingumo racionais. Bandomosios grupės karvės papildomai gavo gyvų mielių produktų.

Tyrimų metu buvo atliekami kontroliniai karvių melžimai. Jų metu pieno primilžis buvo nustatomas ūkiuose, o pieno sudėties ir kokybės rodikliai – VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijoje. Tyrimų metu stebėta:

karvių sveikata;
apetitas;
įmitimas;
veršiavimosi eiga;
rujų intensyvumas;
apsivaisinimas;
galūnių būklė;
veršelių sveikata.

Bandymams pasibaigus, tyrimų rezultatai apdoroti statistinės analizės metodu.

Rezultatai

Tyrimų metu bandomųjų grupių karvės buvo sveikesnės, žvalesnės, labiau įmitusios, turėjo geresnį apetitą. Jos neturėjo veršiavimosi ir pogimdyvinių problemų. Kontrolinėse grupėse šių problemų nepavyko išvengti. Bandomosiose grupėse veršeliai gimė geriau išsivystę ir sveikesni. Kontrolinėse grupėse kai kurių karvių atvesti veršeliai buvo smulkūs, nevisiškai išsivystę, turėjo diarėjos problemų. Bandomųjų grupių karvių rujos buvo ryškesnės, jos geriau apsivaisino negu kontrolinės. Pastarosios grupės karvės šlubavo, bandomosios – neturėjo galūnių problemų.

Bandomųjų grupių piendavės lengviau prisitaikė prie pakitusių laikymo ir mitybos sąlygų pereinamaisiais laikotarpiais (iš tvartinio į ganyklinį, iš ganyklinio į tvartinį). Be to, šių grupių karvės mažiau reagavo į pakitusį žolynų ir koncentratų maistingumą (atolai, botaninė žolyno sudėtis, vegetacinė branda).

Bandomųjų grupių karvių primilžiai tiriamuoju laikotarpiu buvo didesni negu kontrolinių. Iš ankstyvosios laktacijos (iki 70 d. po apsiveršiavimo) bandomųjų grupių karvių per 60 bandymo dienų buvo primelžta vidutiniškai po 35,7 kg pieno per parą, arba po 3,0 kg (9 proc.) pieno daugiau nei iš kontrolinių grupių karvių.

Energijos pusiausvyros periodu (nuo 70 iki 140 d. po apsiveršiavimo) iš bandomųjų grupių karvių primelžta vidutiniškai po 25 kg pieno per parą, arba po 2 kg (9 proc.) daugiau negu iš kontrolinių. Nuo 140 iki 305 d. po apsiveršiavimo iš bandomųjų grupių karvių buvo primelžta vidutiniškai po 22,3 kg pieno per parą, arba po 3,7 kg daugiau nei iš kontrolinių. Gyvų mielių produktai turėjo neabejotinos įtakos pieno primilžiams.

Pieno sudėties ir kokybės rodikliai

Riebalų koncentracija bandomųjų grupių ankstyvosios laktacijos periodo karvių piene buvo vidutiniškai 0,7 proc. didesnė negu kontrolinių. Riebalų koncentracija vėlyvesnės laktacijos periodų metu bandomųjų grupių karvių piene buvo vidutiniškai 0,08 proc. didesnė negu kontrolinių.

Bandymų metu baltymų koncentracija bandomųjų grupių ankstyvosios laktacijos karvių piene buvo vidutiniškai 0,28 proc. daugiau negu kontrolinių.

Laktozės kiekis abiejų grupių karvių piene buvo panašus ir atitiko normą. Urėjos kiekis abiejų grupių karvių piene taip pat buvo pagal normą.

Bandymų metu somatinių ląstelių skaičius buvo mažesnis bandomųjų grupių karvių piene.

Technologijos efektyvumas

Bandomųjų grupių karvės buvo produktyvesnės ir sveikesnės negu kontrolinės. Už bandomųjų grupių karvių pieną pajamų gauta vidutiniškai 17 proc. daugiau nei už kontrolinių. Šių grupių karvės produkcijos vienetui gauti sunaudojo mažiau pašarų negu kontrolinių grupių karvės. Bandomųjų grupių piendavių veršeliai buvo geriau išsivystę, gyvybingesni, neturėjo diarėjos problemų. Šių grupių karvės geriau apsivaisino negu kontrolinės. Tyrimo metu bandomųjų grupių karvėms išnyko galūnių problemos.

Taigi, gyvų mielių produktai turėjo teigiamos įtakos karvių sveikatai, primilžiams, pieno sudėties ir kokybės rodikliams bei buvo ekonomiškai efektyvūs