• Temos
• Gyvulininkystė

Mikoplazmozės prevencija – reikšmingiau nei gydymas

Žyginta Prokopavičiūtė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistė

2021-03-02

© LŽŪKT nuotr.

Mikoplazmozė yra infekcinės kilmės atrajotojų susirgimas. Jo sukėlėjas žmonėms nepavojingas, tačiau dėl šio susirgimo pastebimi dideli ekonominiai nuostoliai bei žalingas poveikis galvijų sveikatai ir gerovei. Pavojingiausia mikoplazma – M. bovis – paveikia visas galvijų amžiaus grupes ir apima visus galvijų sektorius.

Mikoplazmozė yra infekcinės kilmės atrajotojų susirgimas, kurį sukelia Mycoplasma spp. genties bakterijos. Pavojingiausia mikoplazma yra M. bovis – pagrindinė mastito, artrito, keratokonjunktyvito, galvijų kvėpavimo takų ligų komplekso bei vėlyvų abortų sukėlėja. M. bovis infekcijos nėra zoonozės, t. y. nesukelia susirgimų žmonėms, tačiau visame pasaulyje pastebimi dideli ekonominiai nuostoliai bei žalingas poveikis galvijų sveikatai ir gerovei. Ši mikoplazma paveikia visas galvijų amžiaus grupes (naujagimius, veršelius prieš ir po nujunkymo, suaugusius) ir apima visus galvijų sektorius – auginamus gyvulius pienui ar penėjimui. Pranešta, jog Europoje nuostoliai dėl M. bovis sukeltų infekcijų siekia nuo 144–192 mln. Eur kasmet.

Užsikrėtimo būdai

Mycoplasma bovis plinta nuo gyvulio kitam gyvuliui per artimą kontaktą ir kūno skysčius, pavyzdžiui gleives, pieną, taip pat melžimo įrangą. Veršeliai gali užsikrėsti juos girdant užkrėstų karvių pienu.

Šlapimas ir išmatos nelaikomi reikšmingais ligos pernešėjais, tačiau bakterija ilgiau išgyvena drėgnoje aplinkoje: išmatų ar šlapio kraiko krūvose. Infekcijos sukėlėją gali perduoti iš užkrėstos bandos nupirktas ir įvežtas gyvulys, taip pat darbuotojams mechaniškai pernešus mikroorganizmus nuo užsikrėtusios karvės sveikai. M. bovis gali išsilaikyti bandoje labai ilgą laiką, o užkrėsti gyvūnai šiuos patogenus į aplinką gali išskirti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

Mikoplazmos rūšys paplitusios beveik visur, nes yra nešiojamos netgi bulių ir karvių lytiniuose organuose ir perduodamos natūralaus veisimo metu arba per užterštą sėklą. Užsikrėtus vienai karvei, liga plinta kaip užkrečiamasis mastitas. Šviežiapienėms karvėms gresia didesnis pavojus nei karvėms vėlyvesnės laktacijos laikotarpiu, todėl šviežiapienių karvių nepatartina laikyti tuose pačiuose garduose ar melžti naudojant tą pačią įrangą, kaip sergančių mastitu karvių.

Klinikiniai simptomai

Liga gali būti „ramybės būsenoje“ ir visiškai nesukelti jokių simptomų. Tačiau esant stresinėms situacijoms (veršiavimuisi, transportavimui ar ekstremalių oro sąlygų poveikiui), gyvūnas gali išskirti bakterijas su pieno, nosies, lytinių organų, kvėpavimo takų sekretu. Kvėpavimo takų ligų, kurias sukelia M. bovis, klinikiniai požymiai paprastai nesiskiria nuo kitų respiratorinių infekcijų. Na, o karvėms susirgus Mycoplasma bovis sukeltu mastitu, liga gali varijuoti nuo slaptos iki labai sunkios lėtinės formos.

Paprastai esant klinikinei ligos išraiškai, labai sumažėja pieno gamyba, vystosi pieno liaukų patinimas ir sukietėjimas. Užkrėstoje bandoje mastitas paprastai pasireiškia daugiau nei 20 proc. karvių, nepriklausomai nuo laktacijos stadijos. Užtrūkimo periodu karvės taip pat gali būti nešiotojos.

Pagrindiniai simptomai: žymus pieno konsistencijos pokytis (nuo vandeningo iki pūlingo), greitas pieno produkcijos sumažėjimas iki kelių mililitrų per 3–5 dienas ir greitas infekcijos išplitimas iš vieno tešmens ketvirčio į kitus, galiausiai sukeliantis agalaktiją (pieno nebuvimą). Bendras piene esančių somatinių ląstelių skaičius smarkiai padidėja, o dar po kelių savaičių paveikti ketvirčiai tampa atrofiški.

M. bovis mastitui būdinga tai, kad karvės nesugeba atsigauti po ligos tęstiniu laktacijos laikotarpiu ir dažnai visiškai nereaguoja į gydymą antibiotikais, dėl to kad daugelis antimikrobinių medžiagų grupių veikia į bakterijos sienelę, kurios mikoplazmos neturi. Net ir karvei pasveikus, pieno gamyba retai normalizuojasi.

Prevencija ir kontrolė

Dėl išvardintų veiksnių reikia kontroliuoti ligą ir valdymo strategijas, kad būtų sumažintas bakterijų plitimas ir infekcijos padariniai, pasitelkiant reguliarų bakteriologinio pasėlio tyrimą ar pieno patikrinimą. Europos Sąjungoje nėra oficialių gyvūnų judėjimo apribojimų, tačiau kai kurios galvijus importuojančios šalys vis labiau suvokia užkrėstų galvijų importo riziką ir reikalauja, kad galvijai būtų ištirti ir įrodyti, kad nėra užsikrėtę M. bovis sukeliamomis ligomis.

Pirktus galvijus svarbu karantinuoti nuo laikomos bandos mažiausiai septynias dienas atskiroje patalpoje ir stebėti, ar nėra ligos požymių. Kita M. bovis infekcijų prevencijos (likvidavimo) galimybė yra ūkio sanitarija, naudojant efektyvius dezinfekantus. Atlikti tik keli dezinfekcinio veiksmingumo inaktyvuojant M. bovis tyrimai. Naujausiame tyrime nustatytas skirtingų citrinų rūgšties ir natrio hipochlorito praskiedimų veiksmingumas prieš M. bovis. Rezultatai parodė, kad sumažėjęs M. bovis gyvybingumo kriterijus 10⁶ kartų buvo naudojant 0,5 proc. citrinos rūgšties ir 1 proc. natrio hipochlorito koncentracijos tirpalus dezinfekuojant organinės kilmės paviršius bei 0,25 proc. citrinos rūgšties ir 0,04 proc. natrio hipochlorito koncentracijos tirpalus – neorganinės kilmės paviršius.

Būtina izoliuoti sergančias ar įtariamas karves nuo sveikos bandos ir melžti jas paskutines, ypač rekomenduojama melžti atskira įranga, kol bus gauti pieno tyrimų rezultatai.Išvalius ir pakreikus gardą, kuriame buvo laikomas užsikrėtęs galvijas, rekomenduojama jį laikyti kuo ilgiau tuščią (jeigu įmanoma apie mėnesį laiko), taip pat švitinti ultravioletinių spindulių lempa, kad būtų inaktyvuojamos bet kokios bakterijos aplinkoje.

Reikėtų vengti veršelių girdymo užkrėstų karvių pienu arba prieš tai jį pasterizuoti: 65 °C temperatūroje – 10 min., 70 °C temperatūroje – 3 min. ar taikyti aukštos temperatūros (72 °C) trumpalaikę pasterizaciją, kuri padėtų inaktyvuoti M. bovis. Dar viena girdymo išeitis, padedanti išvengti sukėlėjo perdavimo, – parūgštinti pieną citrinos rūgštimi iki pH 4,5 bent 8 valandas. Svarbu, kad pH nenukristų žemiau 4, nes tokio rūgštingumo pieno veršeliai nebegers. Vis tik saugiausias būdas veršelius girdyti pieno pakaitalais.

Dėl užkrečiamų Mycoplasma spp. infekcijų ir dėl atsparumo antimikrobinei terapijai, daugelis savininkų nusprendžia likviduoti užkrėstus gyvūnus, kad apribotų naujus susirgimo atvejus bandoje.