Norvegijos bitininkystė

LŽŪKT informacija

2010-11-03

Norvegijos bitininkystė skaičiais

Norvegijoje, skaičiuojančioje 4,5 milijono gyventojų, gyvena 3000 bitininkų (iš jų 1500 bitininkų mėgėjų), kurie prižiūri 60 tūkstančių bičių šeimų.

Norvegijoje gyvena per 50 bitininkų profesionalų ir 500 pusiau profesionalų.

Bitininkas, laikantis iki 25 bičių šeimų, yra mėgėjas. Laikantis daugiau kaip 25 bičių šeimas laikomas pusiau profesionalu. Jei nori išgyventi vien tik bitininkaujant, reikia laikyti maždaug 250 bičių šeimų.
Per metus iš vienos šeimos vidutiniškai gaunama iki 100 kg medaus. Iš viso šalyje per metus gaunama 1500 tonų medaus, dar 200 tonų importuojama. Kiekvienas šalies gyventojas suvartoja 0,65 kg medaus per metus.

Visa Norvegijos bitininkystė susitelkusi pietinėje šalies pusėje. Šiaurinėje Norvegijoje bičių šeimų labai mažai. Bites norvegai laiko mediniuose ir polistiroliniuose aviliuose Šalyje rėmelio standartas – 36,5x26 cm, meduviniai – 36,5x16 cm. Tai vienintelis rėmelio standartas šalyje jau daugiau kaip 100 metų.

Šalyje populiari vežiojamoji bitininkystė: bitės vežamos į viržius, sodus, rapsus. Bitėms vežioti naudojamos priekabos. Vakarinėje šalies dalyje daug viržynų. Į juos bitininkai veža bites net iki 250 km atstumu. Pasitaiko, kad bitynus užpuola meškos, išvarto avilius. Apsaugai nuo meškų naudojami elektriniai piemenys.

Valstybės parama

2600 Norvegijos bitininkų jungia asociacija. Asociacija atlieka kontrolinį bičių veisimą, padeda gydyti bites, leidžia žurnalą bitininkams, kuris išeina kartą per mėnesį.

Nederliaus metais valstybė subsidijuoja bitininkus profesionalus ir pusiau profesionalus. Jei daug bičių žūsta, valstybė taip pat subsidijuoja bitininko ūkį. Susirgus bitininkui, jei jis negali prižiūrėti bičių šeimų, valstybė pasamdo kitą bitininką ir jam moka už darbą.

Valstybė saugo vietinę produkciją. Už cukrų bitėms mitinti grąžina PVM mokestį po 20 kg kiekvienai bičių šeimai. Taip pat už kiekvieną bičių šeimą nuo 25 iki 250 šeimų moka bitininkams po 300 kronų.

Bičių sveikata rūpi visiems

Norvegijoje geros sąlygos laikyti sveikas bičių šeimas. Varozės erkėms naikinti naudojama tik tranų šalinimas ir organinės rūgštys. Visi bitininkai privalo registruoti savo bitynus. Jei nori pervežti bites, turi patikrinti, ar sveikos bičių šeimos. Tikrinama 6 bičių ligų atžvilgiu: varozės, perų puvinių, akarapidozės, kalkinių perų, mažojo avilio vabalo. Vežiojamos tik sveikos bičių šeimos.

Trečdalis šalies bitininkų nutarė išklausyti kursus, būti sertifikuojami, išlaikyti egzaminus ir patys nustatyti bičių ligas. Bičių žuvimas Norvegijoje palyginti nedidelis – maždaug 10 proc. Kaimyninėje Švedijoje žūsta apie 24 proc. bičių šeimų.

Norvegijoje tarp bitynų dideli atstumai – tai stabdo ligų plitimą.

Bičių veisimo programa

Selekcininkai aprūpina bitininkus kokybiškomis bičių motinėlėmis. Vykdoma griežta bičių atranka pagal keturis pagrindinius požymius: piktumas, produktyvumas, spietlumas ir atsparumas ligoms. Pagrindinis požymis, kada brokuojamos motinėlės, yra šeimos piktumas. Taip atrankos būdu mažinamas bičių agresyvumas.

Teko lankytis pas bitininką Olavą Ramsę. Jis laiko 300 bičių šeimų. Bites veža į viržynus daugiau kaip 280 km. Turi smulkų žemėlapį, kuriame pažymėti visi bitynai. Prieš veždamas suderina su tarnybomis (medaus centru). Būna, kad nuvežus bites ta vieta jau būna užimta, tada vėl derina su centru, kad gautų leidimą bityną statyti į kitą vietą. Taip toli išvežęs bityną , į jį važiuoja 4 kartus per metus. Bitynai daugiausiai po 20 bičių šeimų.

Pavasarį lizdų plėtimo metu uždeda kelis korpusus iš karto, kad neatšaldyti lizdų, tarp korpusų kloja sluoksnį popieriaus. Kai bitės užima korpusą, popierių jos išgraužia ir apsigyvena kitame korpuse.
Antro apsilankymo metu nuima korpusus su medumi, juos veža išsukti į namus, o į jų vietą uždeda iš namų atvežtus išsuktus korpusus.

Trečio vizito į bityną metu nuima prineštus medaus korpusus. Stengiasi nepalikti nė lašo medaus žiemai. Į korius su bičių duonele nekreipia dėmesio. Formuoja bičių šeimoms lizdus žiemai, įdėdami po 3 tamsesnius ir vieną šviesų korį, vėl 2 tamsius korius. Taip daro tam, kad motinėlė dėtų pirmus perus į šviesius korius. Baigiant darbą tą pačią dieną kiekvienai šeimai pila po 12 litrų sirupo. Sirupą pila pašildytą iki +36 - +40 laipsnių.

Ketvirtą kartą atvykę į bityną nuima maitintuvas. Kadangi tai būna jau spalio mėnuo, gydo bites rūgštynių rūgštimi.

Viržių medaus sukimas

Sukdami viržių medų, subado korius specialiais aparatais ir tą medų korio akelėse sujudina. Medsukiai su šildomais dugnais, kad viržių medus geriau išsisuktų.

Bitininkai tiria medaus drėgmę su refrektometrais. Jei tik didesnis medaus drėgnumas, medaus sukimo procesas stabdomas ir statomi kondicionieriai, kurie per 2–3 dienas išgarina vandenį.