Nujunkytų telyčių auginimas iki lytinio subrendimo ir apvaisinimo

LŽŪKT informacija

2010-12-09

Šalyje sparčiai didėja karvių produktyvumas. Didėjant karvių produktyvumui, dėl didelio krūvio ir kitų priežasčių trumpėja jų amžius. Karvių pakaitai ir bandos plėtrai reikia aukšto genetinio lygio, sveikų ir tinkamai išsivysčiusių telyčių. Pagal nacionalinę pieno kvotą, karvių produktyvumą bei brokavimo lygį kiekvienais metais karvių pakaitai reikia nuo 50 iki 120 tūkst. veršingų telyčių. Tai nėra maksimalūs skaičiai. Ekonomiškai efektyviau yra veislines telyčias išsiauginti ūkiuose negu pirkti, tačiau tai nėra pigi investicija, todėl šiai veiklai reikia skirti daug dėmesio.

Pagrindinis veislinių telyčių auginimo tikslas – išauginti sveikas, gerai išsivysčiusias telyčias, kurios veršiuotųsi 24 mėn. amžiaus. Telyčių auginimą tikslinga suskirstyti į atitinkamus periodus:

girdymo – nuo gimimo iki 2–3 mėn. amžiaus;
nuo 3 iki 6 mėn. amžiaus;
nuo 6 mėn. iki lytinio subrendimo bei apvaisinimo;
nuo apvaisinimo iki apsiveršiavimo.

Labai svarbu telyčias tinkamai auginti iki lytinio subrendimo. Tai labai svarbus periodas! Tuomet sveikatos problemų jau nėra. Telyčios turi gerą apetitą, tačiau virškinamasis traktas dar nėra pajėgus visiškai pasisavinti žolinius pašarus, todėl telyčių racione turi būti pakankamai kombinuotųjų pašarų. Nuo 2–3 mėn. amžiaus iki lytinio subrendimo telyčios turi augti sparčiai, tačiau nenutukti, t. y. priaugti ne daugiau kaip 700–900 g per parą. Tai labai svarbu, nes šiuo laikotarpiu sparčiai vystosi raumenys, kaulai, pieno liaukos sekrecinis audinys, gyvulių reprodukcinė sistema. Šiuo periodu pernelyg gausus ar skurdus šėrimas gali turėti negrįžtamai neigiamų pasekmių telyčių sveikatai ir produktyvumui. Nuo 2 iki 6 mėn. amžiaus telyčios su kombinuotaisiais pašarais turi gauti 60 proc. maisto medžiagų. Iš žolinių pašarų telyčios gali pasisavinti apie 40 proc. maisto medžiagų.

Kombinuotuosiuose pašaruose turi būti ne mažiau kaip 16 proc. žaliųjų baltymų. Optimalūs augimo tempai stambių veislių telyčių – apie 900 g, vidutinio stambumo veislių – 700–750 g per parą.

Nuo 7 iki 12 mėn. amžiaus telyčios su žoliniais pašarais jau gali gauti atitinkamai 50–90 proc., o su kombinuotaisiais pašarais – 50–10 proc. maisto medžiagų. Kombinuotuosiuose pašaruose turi būti apie 16 proc. žaliųjų baltymų. Šiuo laikotarpiu optimalūs stambių veislių telyčių augimo tempai yra 800 g, o vidutinio stambumo – apie 700 g per parą.

Telyčios kergiamos ar sėklinamos ne tada, kai subręsta lytiškai (pasiekusios 40 proc. suaugusių svorio (9–12 mėn.)), o tada, kai jų svoris pasiekia 60 proc. suaugusių svorio. Tinkamai auginamos telyčios šį svorį pasiekia būdamos 15 mėn. amžiaus. Nuo lytinės brandos iki apvaisinimo laikotarpio mitybos faktoriai telyčioms nėra svarbūs. Vyresnės nei 13 mėn. amžiaus telyčios turi gerai išvystytą virškinamąjį traktą ir gerai pasisavina žolinius ir kitus stambiuosius pašarus. Vasarą joms pakanka našių ganyklų žolės, o žiemą – geros kokybės stambiųjų pašarų. Jeigu stambieji pašarai nėra geros kokybės, telyčioms reikia duoti koncentratų. Optimalūs augimo tempai šiuo laikotarpiu stambių veislių telyčių yra apie 750 g, vidutinio stambumo – apie 650 g per parą.

Siekiant išvengti telyčių auginimo klaidų bei nuostolių, reikia kontroliuoti jų augimą bei išsivystymą. Laiku nustačius telyčių augimo nukrypimus, galima ištaisyti auginimo klaidas ir išvengti nuostolių. Girdymo laikotarpiu veršelius reikėtų sverti kartą per mėnesį ir laikotarpio pabaigoje išmatuoti jų aukštį ties ketera (skeleto išsivystymui įvertinti) bei įvertinti jų eksterjerą. Vėliau reikėtų vertinti telyčias 6 mėn. amžiaus, sėklinimo dieną ir po apsiveršiavimo.

Telyčių sėklinimui ar kergimui reikia parinkti tinkamus reproduktorius. Telyčių apvaisinimui netinka reproduktoriai, kurių palikuonys gimsta didelio svorio. Siekiant išvengti sunkių apsiveršiavimų ir pogimdyvinių problemų, telyčias nerekomenduojama kryžminti su Belgijos mėlynaisiais ir veršiavimosi problemų turinčiais kitų veislių galvijais.

Naudinga vaizdo informacija