Pašaro kokybė – tylus maisto grandinės sargas

2025-10-29

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Neatsiejama maisto grandinės dalis yra pašarai. Būtent nuo jų saugos ir kokybės tiesiogiai priklauso gyvūnų sveikata, jų produktyvumas ir galutinis gyvūninės kilmės maisto, pasiekiančio vartotojų stalą, saugumas. Kokios medžiagos ir veiksniai paverčia gyvulių pašarą grėsme visai maisto grandinei?

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Saugus pašaras – tai toks pašaras, kuris, naudojamas pagal gamintojo nurodymus arba įprastai tikėtinas sąlygas, nekelia jokios rizikos arba neviršija teisės aktais nustatytos leistinos rizikos gyvūnų ir žmonių, turinčių sąlytį su pašarais, sveikatai, sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai.

Vertinant pašaro saugumą, atsižvelgiama į:

pašaro sudėtį, pakuotę, ženklinimą ir gamybos procesą;
sąveiką su kitais pašarais, jei jie naudojami kartu;
naudotojui teikiamą informaciją – instrukcijas, gamintojo nurodymusir kitą reikiamą informaciją;
galimą poveikį jautriems gyvūnams;
laikymo sąlygas ir galiojimo laiką.

Pašaras laikomas nesaugiu, jei nustatoma, kad jame yra:

neautorizuotų pašarų priedų arba viršijamas didžiausias autorizuotų pašarų priedų leistinas kiekis gyvūnams, kuriems skirtas pašaras;
viršijama didžiausia leistina koncentracija nepageidaujamų medžiagų (pvz., pesticidų, sunkiųjų metalų ir kt.);
didesnis nei leistinas genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kiekis;
neleistinų / draudžiamų medžiagų (pvz., antibiotikų, pašarams neskirtų medžiagų ir kt.);
pašalinių ir kitų pavojingų medžiagų (pvz., svetimkūnių);
arba nustatoma, kad produktas sugedęs ar bet kokias kitas priežastis, dėl kurių pašaras netinkamas gyvūnams šerti ar pašarams gaminti ir tiekti rinkai, turi neigiamą poveikį aplinkai, žmonių ar gyvūnų sveikatai.

Nors pašarų ūkio subjektai privalo užtikrinti pašarų saugą visais pašarų tvarkymo (pašarų gamybos, ruošimo, perdirbimo, pakavimo, laikymo, saugojimo, gabenimo, paskirstymo, tiekimo, pateikimo parduoti, pardavimo, naudojimo)etapais pasitaiko atvejų, kai nesaugūs pašarai vis tiek patenka į rinką.

Pagal Skubių pranešimų apie maistą ir pašarus sistemos (RASFF) duomenis, Lietuvoje 2022 m. buvo registruotas 31 pranešimas dėl nesaugių pašarų, 2023 m. – 26, 2024 m. – 33, o 2025 m. per sausio – spalio mėn. nustatyta 16 atvejų.

Dažniausi pažeidimai:

mikrobinė tarša: salmonelės, per didelis enterobakterijų skaičius ir kt.
viršytas didžiausias leistinas medžiagų kiekis: per dideli mikroelementų (vario, cinko, seleno), sunkiųjų metalų (arseno, švino, gyvsidabrio) kiekiai. Taip pat fiksuoti atvejai, kai viršyti mikotoksinų (ochratoksino A), žalingų botaninių priemaišų (Ambrosia spp.) kiekiai, didesni nei leistini kokcidiostatikų, THC (tetrahidrokanabinolio) kiekiai ir kt.
neleistinos (draudžiamos) medžiagos: neautorizuoti pašarų priedai, sausumos gyvūnų dalelės (atrajotojų DNR), pašarams gaminti neskirtos medžiagos (pvz., techninės paskirties sojų aliejus, techninės paskirties glicerolis, techninis vario (II) sulfato pentahidratas, elnio ragai, kurie buvo rasti/numesti gamtoje ir yra nelaikomi šalutiniais gyvūniniais produktais), vaistinės medžiagos (flubendazolas, chloramfenikolis);
kryžminė tarša: kokcidiostatikų kiekiai, viršijantys leistinas pernešamumo ribas.
kenkėjai: vabzdžių lervos, aruodiniai kenkėjai.
svetimkūniai: metalo, plastiko dalelės.

VMVT duomenys rodo, kad dažniausiai nesaugaus pašaro problemos kyla dėl per silpnos pašarų ūkio subjektų savikontrolės. Tam įtakos turi tokie veiksniai, kaip:

nepakankamas tiekėjų patikimumo įvertinimas (pvz., nekontroliuojama, ar ūkio subjektas registruotas).
nepakankama įsigyjamos produkcijos kontrolė (pvz., neatliekami savikontrolės tyrimai ar ženklinimo kontrolė).
nepakankama technologinio proceso kontrolė (pvz., neteisingai vykdomas sudedamųjų dalių įterpimo apskaičiavimas, nevykdoma ar netinkamai vykdoma sudedamųjų dalių įterpimo ar išsimaišymo kontrolė).
higienos trūkumas ar nepakankama apsauga nuo galimos taršos.
nepakankamos atsakingų asmenų, darbuotojų žinios ir įgūdžiai.

VMVT, nustačiusi nesaugų pašarą ir jo tiekimo, gamybos ar naudojimo pažeidimus, visais atvejais priima sprendimą uždrausti produktą tiekti rinkai, naudoti pašarų gamyboje ar gyvūnų šėrimui. Atsakingiems asmenims skiria baudas, kurių dydis priklauso nuo pažeidimo sunkumo, pavyzdžiui, rinkai patiekto nesaugaus pašaro pažeidimas užtraukia baudą nuo 300 iki 3 000 eurų, tačiau jeigu pažeidimas sukėlė gyvūninių produktų, gautų iš rinkai patiektu nesaugiu pašaru šertų gyvūnų, vartotojų mirtį, nuo 12 000 ir iki 24 000 eurų.

Siekdama užtikrinti aukštą pašarų saugos lygį ir apsaugoti gyvūnų ir žmonių sveikatą, VMVT ragina visus pašarų ūkio subjektus ypatingą dėmesį skirti tiekėjų patikimumui, įsigyjamos produkcijos tikrinimui, vidaus gamybos procesų kontrolei bei darbuotojų kompetencijai.

Kai pašarų kokybę galima patikrinti vietoje

Saugus pašaras prasideda nuo žinojimo, kas jame yra. Vien iš akies įvertinti pašaro maistingumą – misija neįmanoma, todėl vis daugiau ūkininkų remiasi ne spėjimais, o tiksliomis analizėmis.

Kokybiškas pašaras – tai pakankamas baltymų ir energijos kiekis. Pasak LŽŪKT vyresn. gyvulininkystės specialisto Vido Tolevičiaus, šių metų pavasaris ir vėsoka vasaros pradžia ūkiams kėlė papildomų iššūkių: „Šaltos naktys, lietus – pirmoji žolė baltymų sukaupė menkai ir neatitiko gyvulių poreikių, tačiau pjauti vis tiek reikėjo laiku.“ Iš čia – pirmoji taisyklė: kokybė formuojasi dar lauke.

„Kiekvieną dieną pavėlavus – minus maždaug 0,25 proc. baltymų. Žolėje daugėja lignino. Jis suteikia stiebui tvirtumo, bet gyvulys jo nepasisavina – jis praeina tranzitu, tik apkraudamas prieskrandį. Tokiu atveju pašaro pasisavinimas tesiekia apie 30 procentų. Taigi, pjauni anksčiau – gaminiesi vertę, pjauni vėliau – krauni balastą“, – sako LŽŪKT vyresn. specialistas Vidas Tolevičius.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos mobili gyvulininkystės laboratorija suteikia galimybę tyrimus atlikti tiesiog ūkyje – greitai, patogiai ir be papildomo logistikos vargo. Atvykę specialistai per kelias minutes nustato pagrindinius pašaro rodiklius – žalių baltymų, ląstelienos, sausųjų medžiagų, pelenų, cukrų, krakmolo, riebalų bei energijos kiekį.

Kodėl svarbu tirtis pašarus? „Pienas uždirba, kai pašaras tinkamas,“ – įsitikinęs Vidas Tolevičius.

Tokia paslauga ūkininkams leidžia laiku pastebėti nukrypimus nuo normų, koreguoti šėrimo racionus ir išvengti nuostolių. Tai inovatyvus, bet praktiškas sprendimas, padedantis užtikrinti, kad nuo pašaro prasidedanti maisto grandinė išliktų patikima, o kiekvienas gyvulio pašaras – tikrai vertingas.

Agroakademija.lt: pagal VMVT ir LŽŪKT informaciją parengė Ramunė Sutkevičienė, vyr. redaktorė

Agroakademija.lt: rekomenduoja pažiūrėti reportažus iš ūkio

Žemdirbių konsultavimas ūkyje: pašarų kokybė – ką rodo tyrimai?

Praktiniai pastebėjimai: pašarų kokybės įtaka mėsinių galvijų augimo schemose

Patirtis ūkyje: produktyvaus žolyno svarba ir tinkamas jo įrengimas (I)

Patirtis ūkyje: produktyvaus žolyno svarba ir tinkamas jo įrengimas (II)

Gyvulių gerovė ir sveikatingumas,mėšlo laikymas, tvarkymas bei kitos aktualijos–patirtis pieno ūkyje