Gruodžio 14 d., šeštadienis | 24

Ramūno Bubnio siekis – plėsti ir modernizuoti ekologinį ūkį tiek, kiek pats gali aprėpti

Jolanta Dalia Abarienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė
2020-12-28

Ramūnas Bubnys su hailendais

LŽŪKT Ignalinos r. biuro kliento Ramūno Bubnio ūkininkavimo pradžia buvo 1999 metai. Įsigijęs 25 ha sklypą, po poros metų pasistatė namelį ir atsikėlė močiutės paveldėtą žemę. Kiek buvo galima, nupirko kaimynystėje laisvus plotus. Ūkininkas sako, kad jo ūkininkavimo filosofija – plėsti ir modernizuoti ekologinį ūkį tiek, kiek pats gali aprėpti, ir tvirtina, kad jam svarbios LŽŪKT paslaugos.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Dabar Ramūno Bubnio valda – 100 ha, kurią sudaro 44 deklaruojami hektarai. Visa kita – miškas, 7 ha – nuosavas ežeras, šiek tiek apleistos žemės, kurią po truputį tvarko. Pagrindinė verslo sritis šiuo metu – hailendų auginimas.

Ramūnas pasakojo, kad Lietuvoje prasidėjus ūkininkavimui, jis buvo kaunietis, sofos ūkininkas. Kančiogino kaimas Ignalinos rajone, kuriame gyvena, yra nedidelis, nežiūrint to, net 5 ūkininkai užsiima gyvulininkyste. „Nors visi aplinkui pienininkai, jie man buvo pavyzdys. Pirmus mėsinius hailendus įsigijau 2012 metais. Juos pasirinkau, nes nereiklūs, kad išmokčiau, kaip su jais elgtis. Iš karto patiko ir kitais metais įsigijau dar 20, o po to jau prieauglis, šiek tiek pasilieku veislei, bandai plėsti, o kitus parduodu“,– pradžią prisiminė ūkininkas.

Pradžioje pašarą galvijams pirkdavo, nes neturėjo technikos jį pasigaminti. Kreipėsi į LŽŪKT Ignalinos r. biurą. Konsultantai 2015 m. parengė pirmą projektą ES paramai gauti, 2016 m. – dar vieną. „Paskui kiekvienais metais po projektą jau pats rengiau. Dabar kieme jau nebetelpa technika. Turiu visą, kurios reikia, ir dirbu antra tiek hektarų, kiek turiu pats. Yra daug sofos ūkininkų, kurie prašo nusišienauti jų plotus,taigi atlieku šienavimo paslaugą“,– pasakojo Ramūnas.

Web-pav2Darbymetis

Apie ūkininkavimo filosofiją

Ūkininkas sakė, kad jo ūkininkavimo filosofija – plėsti ir modernizuoti ūkį tiek, kiek pats galės aprėpti: „Galvoju, kad nebeplėsiu. Tiesiog daugiau dėmesio skirsiu kokybei: geresnės genetikos ir produktyvumo gyvulius atrinksiu, laukus geriau susitvarkysiu, naujai įsėsiu. Nes yra didelis skirtumas. Jei laukinė pieva, tai iš 1 ha, priklausomai nuo metų, susuku vidutiniškai 5 rulonus, o iš kultūrinės – 15–20. Iš tiesų savo laukus jau esu susitvarkęs. Galiu palyginti savus ir kitų, kur dirbu. Pas mane nei vieno akmenuko, nei vienos duobelės. Viskas įdirbta, sufrezuota, suvoluota, kaip turi būti. Važiuoji ir nesikratai traktoriuje. Siekiu, kad visur taip būtų“.

Web-pav5Sūnūs Jonas (sėdi), Dominykas ir duktė Simona ūkyje 2014 m. Dominykas su Simona dabar jau ūkininkauja patys.

Kokybės siekti Ramūnas padeda ir ūkininkaujantiems kitiems šeimos nariams: žmonai, sūnui ir dukrai „Už 10 km nuo mano, Švenčionių rajone, dar yra 30 ha žmonos ir 20 ha sūnaus ūkiai. Tarp jų 1 km atstumas. Dukters 30 ha ūkis Kaišiadorių rajone. Aš padedu, esu kaip galva. Vasarą visi darbuojamės. Ūkiai mėsinės gyvulininkystės. Sūnus pasirinko kitą veislę – šarolė. Pieniniams reikia tvartų, hailendams nieko nereikia, o šarolė užtenka pašiūrės. Moterys augina nedaug galvijų, jos deklaruoja ekstensyvų ganymą. Žmona turi apie 10, o pas dukrą 7–8. Sūnus šiais metais gavo jaunojo ūkininko paramą. Įsigijo traktorių. Įsipareigojo turėti ne mažiau kaip18 sutartinių gyvulių“,– apie kitų šeimos narių ūkininkavimą pasakojo Ramūnas, pridūręs, kad visi yra Konsultavimo tarnybos klientai, tik paslaugas teikia skirtingų biurų konsultantai.

Ramūnas patenkintas ūkio pelningumu, tik akcentavo, kad reikia būti atsargiu: „Jei techniką sulaužysi, ištirps tas pelnas“. Ūkyje darbuojasi vienas, vaikai padeda. Pasak jo, atsakingą darbuotoją sunku rasti, arba turi jam užtikrinti pastovų atlyginimą, o ūkis dar per mažas, kad galėtų tokį pasiūlyti.

Jo bandos bulius vienas, sūnaus kitas, žmonos – trečias. Ramūnas pamaino savo prieauglį jiems, jų sau, kad giminingų nebūtų. Nujunkytus buliukus parduoda veislei. Našta mažesnė, nei į mėsos kombinatą. Hailendai nereiklūs, todėl yra daug ūkininkų, kurie nuo jų pradeda, ir kol kas buliukus perka. Parduoda nujunkytus 7–8 mėnesių ar iki 1 metų, priklausomai, kada atsiranda pirkėjų. Jie augina dar kelerius metus, nes hailendus reikia auginti iki trejų metų ir tada skersti.

Web-pav3Hailendai aptvare

Nors santykiai su gyvuliais draugiški, ženklinant reikia būti atsargiam. Ūkyje įrengta gyvulių apžiūros sistema – aptvaras. „Tvora tvirta. Ir motina mato gyvuliuką, ir aš esu už aptvaro, nesunkiai paženklinu. Esu pripratinęs ir šerti tame aptvare. Yra sutramdymo gardas – staklės, jei didesnis gyvulys išsitraukia auskarą ar nagas reikia sutvarkyti“, – apie naudingą įrenginį pasakoja Ramūnas. Kadangi yra gana daug miško, gyvuliams atitveria, jei galima, ir jo dalį. Tada jiems labai gerai – vasarą pasislepia nuo karščio, o žiemą – užuovėja. Žiemą ūkininkas aptvarus sumažina. Gyvuliai niekur neina nuo pašaro.

Ramūnas dalyvavo priemonėje „Parama apsaugai nuo vilkų“. Kol kas žalos nepatyrė, bet pėdų pastebi, o už 10 km nuo jo yra buvę, kad vilkai užpuolė bandą. Jis tikisi, kad paraiška bus patvirtinta, tada aptvarai bus dar tvirtesni

„Dabar darbo per savaitę – dvi dienos, o vasarą dirbu išsijuosęs nuo ryto iki vakaro. Pasidarau daug pašarų, visada su atsarga. Dažniausiai apie 30 proc. šienainio ir 70 proc. šieno. Pagal situaciją, kaip orai leidžia. Šienainis – labai gerai, tik brangiau pasidaryti. Auginu žirnių, kviečių, avižų apie 10 ha, nušienauju ir susuku į rulonus. Juos labai ėda. Kai reikia privilioti, įmetu tą ruloną į apžiūros sistemą. Subilda visa banda. Būna, ir pupas susuku“, – apie gyvulių šėrimo niuansus pasakojo ūkininkas.

Jis pripažino, kad pradžioje buvo visko. Sukant į ruloną, daug žemių pakliūdavo: „Ištyrė Vidas (autor. žiūrėti ankstesnį paaiškinimą) pašarą. Sako, kad labai daug žemių. Užkimši prieskrandžius. Įsigijau volus. Kai pasėju, suvoluoju. Tada pjaunant grumstų neprigriebiu. Per laiką ateina patirtis“.

Web-pav4Vaizdas nuo terasos

Ramūnui Bubniui svarbi darna – gyvulių gerovė, aplinkos tausojimas. Ūkininkavimas – ir darbas, ir malonumas. „Būna sunkesnių dienų, kai kas nors nesiseka. Atperka viską, kai iš ryto ant terasos geri kavą ir matai ežeriuką, gyvulius, rupšnojančius žolę, girdi giedančius paukščius. Jei ir būna kas netobula, kai sava – labiau vertini. Su gyvuliais ypač žiemą susidraugauju. Einu, kol jie ėda, apglostau, šukuoju, tai jie visai tokie rankiniai“,– toks jaukus ryšys teišlieka.

Konsultavimo tarnyba labai padėjo

Ramūnas pripažįsta, kad jam labai padėjo Konsultavimo tarnyba. „Iš pradžių buvau visiškai žalias, iš miesto atvykęs. Ypatingai džiaugiuosi, kad galėjau dalyvauti mokymuose. Buvo tokių nestandartinių. Konsultavimo tarnyba vežė į Lenkijos ūkius, Utenos mėsos kombinate buvome. Būna, kad kitus ūkius aplankome. Einame ir į privalomus mokymus. Visada dalyvauju, kad tik jų būtų. Ypatingai geri buvo Vytuko ir Vido (autor. LŽŪKT gyvulininkystės eksperto Vyto Gudaičio ir vyresniojo gyvulininkystės specialisto Tolevičiaus) mokymai. Ir vieno, ir kito klausiau. Lyg ir įsikaliau į galvą, kaip ten viską reikia daryti. Du kartus naudojausi konsultavimo paslaugomis. Konsultavimo tarnybos specialistai buvo ūkyje su mobilia laboratorija, tyrė pašarus ir gyvuliukų kraują. Kur mačiau, kad kažkas ne taip, atlikus kraujo tyrimą, paaiškėjo, kad fosforo trūksta. Jau aišku, ką daryti. Agronomas iš LŽŪKT Utenos r. biuro Kazimieras Keraitis buvo atvažiavęs. Taip pat buvo atlikti ūkio dirvožemio tyrimai, Ignalinos biure tvarkoma mano ūkio buhalterinė apskaita. Taigi gavęs praktinių patarimų ne tik teorinių ir tapau ūkininku“, – sakė Ramūnas.

Anot ūkininko, jam reikalingiausios yra trys LŽŪKT konsultantų paslaugos: buhalterinė apskaita, mokymai ir konsultacijos: „Jomis naudodamasis, viską labai nuodugniai išsiaiškinau, supratau, ko reikia, ko trūksta. Manau, kad kitiems irgi to paties reikia“.

Nuotraukos iš Ramūno Bubnio asmeninio archyvo.