Simbiotikai gerina veršelių sveikatingumą

Aleksandra Drazdova

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos rajono biuro gyvulininkystės konsultantė

2019-10-24

© LŽŪKT nuotr.

Didelė problema pienininkystės ūkiuose – dažnas jaunų veršelių mirtingumas, kuris siekia vidutiniškai 7,8 procento. Virškinamojo trakto infekcijos ir dėl jų atsirandantis viduriavimas bei dehidratacija yra pagrindinės veršelių mirtingumo priežastys. Dėl veršelių viduriavimo, priesvorių mažėjimo, sulėtėjusio augimo ir vystymosi dažnai patiriama ekonominių nuostolių. Alternatyva antibiotikams – simbiotikai.

Dėl didelio prieskrandžio gleivinės epitelio paviršiaus ploto ir didelės mikroorganizmų įvairovės bei skaičiaus prieskrandis atlieka ir pagrindines virškinimo, ir iš dalies – imuninės sistemos funkcijas: saugo gyvulius nuo patogeninių mikroorganizmų Escherichia coli, Salmonella spp. ar Campylobacter spp. Dažniausiai šie patogenai sukelia žarnyno infekcijas, kurios lemia viduriavimo atsiradimą.

Jaunesnių nei 12 savaičių amžiaus veršelių didysis prieskrandis dar nėra visiškai išsivystęs ir funkcionuojantis, todėl mikroorganizmų skaičius jame yra mažesnis, ir mikroflora lėčiau prisitaiko prie raciono pokyčių. Veršeliai dažniau suserga infekcinėmis virškinimo sistemos ligomis, viduriuoja.

Dėl viduriavimo gyvuliai iš pašarų pasisavina nepakankamą maisto medžiagų kiekį, todėl mažėja raciono naudojimo efektyvumas. Taip pat didėja rizika, kad virškinamajame trakte padidėjęs patogeninių mikroorganizmų išskiriamų mikotoksinų kiekis gali pabloginti natūralios virškinimo sistemos mikrofloros veiklą ir sukelti kitų jaunų veršelių ligų.

Virškinamojo trakto infekcijos ir veiklos sutrikimai, sukeliantys viduriavimą, yra viena iš pagrindinių jaunų veršelių mirtingumo priežasčių. Dažniausiai naudojami būdai viduriavimui gydyti: elektrolitų terapija, norint sumažinti skysčių netekimą, arba antibiotikų naudojimas, siekiant sunaikinti infekcijas sukėlusius patogeninius mikroorganizmus. Tačiau dažnas antibiotikų naudojimas gyvulių ligų prevencijai ir gydymui gali sukelti atsparumą antibiotikams turinčių patogeninių mikroorganizmų atsiradimą, kuris lemia silpnėjantį veršelių imunitetą ir sveikatingumą.

Alternatyva antibiotikams – simbiotikai

Šiais laikais nuolat didėja poreikis pigesnėms ir saugesnėms alternatyvoms gyvulių sveikatingumui užtikrinti nei antibiotikai, kurios gali pagerinti produkcijos gyvulių imuninius–apsauginius mechanizmus ir sumažinti produkcijos gamybos savikainą. Viena iš alternatyvų – į gyvulių racioną įtraukti biotechnologijos produktus, kurie gerina žarnyno mikrofloros procesus ir riboja patogeninių mikroorganizmų augimą ir dauginimąsi virškinamajame trakte.

Dažniausiai naudojami biotechnologijos produktai yra probiotikai ir prebiotikai. Jie dažnai naudojami kartu siekiant optimalių rezultatų gerinant veršelių sveikatingumą ir bendrai vadinami simbiotikais.

Probiotikai – mikrobiologiniai pašarų priedai (gyvos bakterijos ar mielės), kurie teigiamai veikia veršelių virškinamojo trakto mikroorganizmų balansą ir yra plačiai tiriami kaip gyvulių produktyvumą didinantys ir sveikatingumą gerinantys pašarų priedai.

Kartu dažnai naudojami prebiotikai – tai angliavandeniai, neskaidomi plonajame žarnyne, o fermentacinių procesų metu apdorojami storajame žarnyne, veikdami kaip naudingųjų bakterijų augimo substratas. Prebiotikai žarnyne apsaugo nuo patogeninių bakterijų prisitvirtinimo prie virškinamojo trakto sienelių.

Simbiotikus naudojant kaip pašarų priedus racionuose, pastebimas gyvulių atsparumo ligoms, produktyvumo bei sveikatingumo didėjimas, nes simbiotikai palaiko virškinamojo trakto mikrofloros aktyvumą ir balansą, todėl šie pašarų priedai yra gera alternatyva antibiotikų naudojimui.

Racionų papildymas simbiotikais yra dažnai naudojamas galvijų mitybos procese. Simbiotikų sudėtyje yra vitaminų, betagliukanų ir manamosacharidų, fermentų, kitų elementų, galinčių sąveikauti su gyvulio imunine sistema, daryti įtakos mikrofloros kitimui didžiajame prieskrandyje, maisto medžiagų virškinamumui bei metaboliniams procesams. Dažniausiai atliekant tyrimus apie simbiotikų įtaką veršelių sveikatingumui, jie įterpiami į sausus pašarus arba įmaišomi į pieną ar jo pakaitalą.

Simbiotikų veikimo efektyvumas priklauso nuo naudojamų mikroorganizmų rūšies, jų prisitaikymo žarnyne, gyvulių laikymo sąlygų ir šėrimo. Probiotikų veiksmingumą taip pat didina kartu naudojami prebiotikai, kurie padeda palaikyti probiotinių mikroorganizmų ilgaamžiškumą ir prisitaikymą prie besikeičiančių sąlygų žarnyne, todėl nuolat atliekami nauji bandymai norint nustatyti probiotikų ir prebiotikų (simbiotikų) poveikį gyvulių sveikatingumui, produktyvumui bei siekiama nustatyti, kokius biotechnologijų produktus reikia parinkti, naudojant juos kartu ir norint gauti optimalų rezultatą.

Veršelių, šeriamų pašarais su simbiotikų priedu, augimo spartos, kūno sudėjimo, metabolinių procesų ir startinio pašaro suėdimo rodikliai būna geresni. Taip pat didžiojo prieskrandžio funkcijos išsivysto labiau, nei veršelių, šeriamų be simbiotinių priedų, ir žarnyne randamas mažesnis patogeninių savybių turinčių E.coli bakterijų skaičius. Tad simbiotikai yra gera alternatyva antibiotikų naudojimui.

Siekiant optimalaus veršelių augimo ir gero sveikatingumo, svarbu žinoti apie jų virškinimo sistemos vystymosi ypatumus, nes virškinamojo trakto mikroorganizmai jaunų atrajotojų organizme atlieka imuninės sistemos funkciją ir saugo gyvulius nuo patogeninių mikroorganizmų.

Konsultuoti šėrimo klausimais, nustatyti pašarų kokybinius rodiklius ir sudaryti optimalius šėrimo racionus Jums gali padėti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės konsultantai ir specialistai. Dėl išsamesnės informacijos galite kreiptis į LŽŪKT Technologinių paslaugų skyrių tel. 8 347 37 870 arba į artimiausią savo rajono LŽŪKT biurą.

www.agroakademija.lt rekomenduoja

Užtrūkusių karvių ir veršelių priežiūra (video)

Veršinga ... ar ne? (video)

Bandos sveikata – nenuginčijamas argumentas (video)

Karvių bandos reprodukcijos valdymas – vis dar rimtas iššūkis

Koks veršelis – tokia ir telyčia

Veršiavimasis tyloje ir ramybėje

Naudota literatūra:

Agriculture and Food Development Authority. Chapter 12. Section 4. Development of the Calf Digestive System. In p. 59–62.
Fortuoso B F, Volpato A, Rampazzo L, Glombowsky P, Gustavo Griss L, Galli G M, Stefani L M, Baldissera M D, Ferreira E B, Machado G, da Silva A S. Homeopathic treatment as an alternative prophylactic to minimize bacterial infection and prevent neonatal diarrhea in calves. Microbial Pathogenesis 114 (2018) 95–98.
Geigerova M, Bunešova V, Vlkova E, Salmonova H, Rada V. Selection of prebiotic oligosaccharides suitable for synbiotic use in calves. Animal Feed Science and Technology 229 (2017) In p. 73–78.
He Z X, Ferlisi B, Eckert E, Brown H E, Aguilar A, Steele M A. Supplementing a yeast probiotic to pre-weaning Holstein Calves: Feed intake, growth and fecal biomarkers of gut health. Animal Feed Science and Technology 226 (2017) In p. 81–87.
Stefańska B, Komisarek J, Stanisławski D, Gąsiorek M, Kasprowicz-Potocka M, Frankiewicz A, Nowak V. The effect of Yarrowia lipolytica culture on growth performance, ruminal fermentation and blood parameters of dairy calves. Animal Feed Science and Technology 243 (2018) 72–79.
Stover M G, Watson R R, Coller R J. Probiotics, Prebiotics and Synbiotics. Chapter 2. Prie- and Probiotic Supplementation in Ruminant Livestock Production. In p. 25–36. (2016).
Uyeno Y, Shigemori S, Shimosato T. Effect of Probiotics/Prebioticsnon Cattle Health and productivity. Microbes Environment Vol. 30 No. 2, (2015) 126–132.
Zebeli Q, Ghareeb K, Humer E, Metzler-Zebeli B U, Besenfelder U. Nutrition, rumen health and inflammation in the tansition period and their role on overall health and fertility in dairy cows. Research in Veterinary Science 103: 126–136 psl.; 2015.