Kovo 29 d., penktadienis | 24

Simbiotikų naudojimas veršelių mityboje

Aleksandra Drazdova
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos rajono biuro gyvulininkystės konsultantė
2020-01-07

© LŽŪKT nuotr.

Aukštas jaunų veršelių mirtingumo lygis (vidutiniškai siekia 7,8 proc.) – didelė problema pienininkystės ūkiuose. Virškinamojo trakto infekcijos ir dėl jų atsirandantis viduriavimas bei dehidratacija yra pagrindinės veršelių mirtingumo priežastys. Dėl aukšto veršelių mirtingumo, priesvorių mažėjimo ir sulėtėjusio veršelių augimo bei vystymosi viduriavimas dažnai siejamas su ekonominiais nuostoliais ūkyje. Viena iš alternatyvų – į gyvulių racioną įtraukti biotechnologijos produktus, kurie pagerina žarnyno mikrofloros veiklos procesus ir riboja patogeninių mikroorganizmų augimą ir dauginimąsi virškinamajame trakte.

Dėl didelio prieskrandžio gleivinės epitelio paviršiaus ploto didelės mikroorganizmų įvairovės ir skaičiaus, prieskrandis atlieka ne tik pagrindines virškinimo, bet iš dalies ir imuninės sistemos funkcijas: saugo gyvulius nuo patogeninių mikroorganizmų, tokių kaip: Escherichia coli, Salmonella spp. ar Campylobacter spp. Dažniausiai šie patogenai sukelia žarnyno infekcijas, kurios lemia viduriavimą.

Veršelių, jaunesnių nei 12 savaičių amžiaus, didysis prieskrandis dar nėra iki galo išsivystęs ir funkcionuojantis, todėl mikroorganizmų skaičius jame yra mažesnis, mikroflora lėčiau prisitaiko prie raciono pokyčių, veršeliai dažniau suserga infekcinėmis virškinimo sistemos ligomis, viduriavimu. Dėl viduriavimo gyvuliai iš pašarų nepasisavina pakankamai maisto medžiagų, todėl sumažėja raciono naudojimo efektyvumas, auga rizika, kad virškinamajame trakte padidėjęs patogeninių mikroorganizmų išskiriamų mikotoksinų kiekis gali pabloginti natūralios virškinimo sistemos mikrofloros veiklą, todėl veršeliai gali susirgti ir kitomis ligomis.

Virškinamojo trakto infekcijos ir veiklos sutrikimai, sukeliantys viduriavimą, yra viena iš pagrindinių jaunų veršelių mirtingumo priežasčių. Dažniausiai viduriavimui gydyti, siekiant sumažinti skysčių netekimą, naudojama elektrolitų terapija ar antibiotikai, jei norima sunaikinti infekcijas sukėlusius patogeninius mikroorganizmus. Tačiau gausus antibiotikų naudojimas gyvulių ligų prevencijai ir gydymui gali sukelti jiems atsparumą, o tai lemia silpnėjantį veršelių imunitetą ir sveikatingumą.

Alternatyva antibiotikams – simbiotikai

Šiais laikais gyvulių sveikatingumui užtikrinti nuolat didėja poreikis pigesnėms ir saugesnėms alternatyvoms nei antibiotikai, kurios gali pagerinti produkcijos gyvulių imuninius, apsauginius mechanizmus ir sumažinti produkcijos gamybos savikainą. Viena iš alternatyvų – į gyvulių racioną įtraukti biotechnologijos produktus, kurie pagerina žarnyno mikrofloros veiklos procesus ir riboja patogeninių mikroorganizmų augimą ir dauginimąsi virškinamajame trakte.

Dažniausiai naudojami biotechnologijos produktai yra probiotikai ir prebiotikai, kurie dažnai naudojami kartu, siekiant gauti optimalų rezultatą gerinant veršelių sveikatingumą. Bendrai jie vadinami simbiotikais.

Probiotikai – mikrobiologiniai pašarų priedai (gyvos bakterijos ar mielės), kurie teigiamai veikia veršelių virškinamojo trakto mikroorganizmų balansą ir yra plačiai tiriami kaip gyvulių produktyvumą didinantys ir sveikatingumą gerinantys pašarų priedai. Kartu dažnai naudojami prebiotikai – tai angliavandeniai, neskaidomi plonajame žarnyne, o fermentacinių procesų metu apdorojami storajame žarnyne, veikdami kaip naudingųjų bakterijų augimo substratas. Prebiotikai žarnyne apsaugo nuo patogeninių bakterijų prisitvirtinimo prie virškinamojo trakto sienelių.

Racionų papildymas simbiotikais yra dažnai naudojamas galvijų mitybos procese. Simbiotikų sudėtyje yra vitaminų, betagliukanų ir manamosacharidų, fermentų, kitų elementų, galinčių sąveikauti su gyvulio imunine sistema, daryti įtakos mikrofloros kitimui didžiajame prieskrandyje, maisto medžiagų virškinamumui bei metaboliniams procesams. Dažniausiai atliekant tyrimus apie simbiotikų įtaką veršelių sveikatingumui, jie įterpiami į sausus pašarus arba įmaišomi į pieną ar jo pakaitalą.

Bandymai atliekami ūkiuose

Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės konsultantai ir specialistai, siekdami įsitikinti simbiotikų įtaka veršelių sveikatingumui, produktyvumui ir įvertinti technologijos efektyvumą, 8 skirtingų rajonų gyvulininkystės ūkiuose įrengė parodomuosius bandymus. Bandymui sudarytos dvi analogiškos veršelių grupės: kontrolinė ir bandomoji (žr. lentelę).

Veršelių bandymo schema

Web-lentele

Veršeliams nuo antros gimimo dienos į pieno pakaitalą arba pieną įmaišoma simbiotikų: po 5 g kiekvienam. Šeriama 60 dienų. Bandymo metu stebimas veršelių sveikatingumas, apetitas, augimo sparta, atliekami kraujo tyrimai. Veršeliai sveriami bandymo pradžioje ir po 60 dienų.

Šiuo metu tarpiniai bandymo duomenys gauti iš 4 ūkių. Rezultatai rodo, kad simbiotikai veikia teigiamai. Veršelių, šeriamų pašarais su simbiotikų priedu, augimo spartos, kūno sudėjimo, metabolinių procesų ir startinio pašaro suėdimo rodikliai geresni. Suprantama, kad simbiotikų veikimo efektyvumas priklauso nuo naudojamų mikroorganizmų rūšies, jų prisitaikymo žarnyne, gyvulių laikymo sąlygų ir šėrimo.

Bandymo rezultatai bus pristatomi šiais metais organizuojamose lauko dienose bei seminaruose (informaciją stebėkite ir www.agroakademija.lt/mokymai ir renginiai). Lauksime atvykstant.

Agroakademija.lt rekomenduoja

Užtrūkusių karvių ir veršelių priežiūra (video)

Veršinga ... ar ne? (video)

Bandos sveikata – nenuginčijamas argumentas (video)

Karvių bandos reprodukcijos valdymas – vis dar rimtas iššūkis

Koks veršelis – tokia ir telyčia

Veršiavimasis tyloje ir ramybėje

Projektas „Naujausių simbiotikų įtaka pieninių galvijų sveikatingumui, produktyvumui, antibiotikų vartojimo mažinimui bei ūkio konkurencingumo didinimui“ įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veikla“.

Web-logo450px

X