Ūpą kelia sūnų užsidegimas ūkininkauti

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2018-04-16

© Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

Vis dažniau girdint apie ūkininkaujančių pieno ūkiuose neviltį dėl nestabilių ir krintančių pieno kainų, įdomu buvo pabendrauti su ūkininku, kuris plečia bandą, statosi naują karvidę ir planuoja toliau gyventi iš pieno. Tas ūkininkas – Raimondas Tulčius, ūkininkaujantis per 230 ha ūkyje, Bauželio kaime, Telšių rajone, ir jo sūnūs Vaidotas su Gediminu, kurių užsidegimas ūkininkauti daugiausia lemia norą nesustoti.

Raimondas Tulčius ūkininkauti prieš 15 m. pradėjo, kaip jis sako, nuo nulio – įsigijo kelis hektarus žemės. Kadangi ji buvo prasta, nusprendė užsiimti gyvulininkyste. Ūkininkas gerai prisimena pirmąją investiciją – 15 veršiukų. „Juos užauginome ir po truputį plėtėmės. Dabar nemoku sustoti“, – juokavo Raimondas, su pasididžiavimu kalbėdamas apie sūnus, kuriems ūkininkavimas prie širdies. Vyresnysis Vaidas jau savo ūkį įregistravo, o jaunėlis mokosi ASU agronomijos. „Jis iš viso išprotėjęs dėl ūkininkavimo. Vaikai jau nuo 12–13 metų darbuojasi ūkyje, todėl net universiteto dėstytojai vertina sūnaus patirtį, leidžia paskaitų metu ja dalintis su kurso draugais“,– pasakojo ūkininkas. Tad daugelį ūkio agronominių sprendimų jau priima būsimasis agronomas. Štai, ištyrus dirvožemį, paaiškėjo, kad jis per daug rūgštus. Būtina kalkinti. Taigi šiemet kalkinimas – vienas iš pirmųjų pavasarinių darbų. Dėl tręšimo planų Raimondas Tulčius kreipiasi į LŽŪKT Telšių r. biuro augalininkystės konsultantą Antaną Mažeiką, kuris, pasak ūkininko, labai atsakingai atlieka savo darbą.

Web-visi Vaidotas ir Raimondas Tulčiai su LŽŪKT Telšių r. biuro vadove Rima Skiotiene prie naujo traktoriaus. Džiugu, kad per 80 ha žemės turintis ir daugiau kaip 100 galvijų auginantis Vaidotas – taip pat LŽŪKT Telšių r. biuro klientas. Rima Skiotienė padėjo jaunajam ūkininkui atlikti darbus, kurių reikėjo siekiant ES paramos traktoriui įsigyti. © Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

Daugiau investuojama į telyčias

„Mano jaunimas“, – taip Raimondas vadina buliukus ir telyčaites, akcentuodamas, kad šiuo metu telyčioms skiria didžiausią dėmesį. „Šiemet šiek tiek kitaip viską darau, pernai daug grūdinių buvau prisisėjęs. Anksčiau miltus taupydavau karvėms, kad daugiau pieno būtų. O šiemet veislinėms telyčioms negailiu nieko, kad jas greičiau užauginčiau ir paleisčiau į bandą. Nes rudeniop baigsiu statyti naują fermą, turiu ją užpildyti“,– apie ketinimus kalba Raimondas. Jautukų ūkyje nuspręsta nebelaikyti. Pasak ūkininko, kai paskaičiuoji, kad iš karvės per metus galima gauti tiek, kiek kainuoja užauginti du jaučius, supranti, kad neapsimoka jų auginti. Geriau investuoti į veislines telyčias. Ūkio gyvuliai laikomi palaidi. Kartu ir šviežiapienės, ir užtrūkusios karvės. Norėdamas atskirti šviežiapienes, kad galėtų joms duoti daugiau miltų, melasos, geresnių laižalų, Raimondas stato naują fermą. „Jos per 4 mėnesius atiduos tiek, kiek atiduos, o kai pieno pradės mažinti, eis į kitą grupę, tada pašarų racionas bus kitoks, o praėjus 2 mėnesiams po atvedimo vėl turėtų apsibėgti, “– visą ciklą dėlioja ūkininkas. Pasak jo, sėklinimas ūkyje nėra problema. Ilgiau neapsisėklinančias karves brokuoja, todėl laiko daug telyčių. „ Aš linkęs daugiau jaunimo auginti. Jei karvytės jaunos ir geros – gydau. Nustatyti problemas padeda LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis, kuris du kartus per metus atvažiuoja į ūkį su mobilia gyvulininkystės laboratorija, atlieka reikalingus atrinktų karvių, pašaro tyrimus ir pataria, ką daryti“,– specialisto paslaugų naudą pripažįsta Raimondas.

Gyvuliai ant gilaus kraiko

Ant gilaus kraiko laikomų gyvulių mėšlas išvežamas kas mėnesį, pusantro. Priklauso nuo to, kiek jo prikaupiama. Svarbu, kad gyvuliams būtų patogu gulėti ir pasiekti pašarą. Mėšlu tręšiami ūkio laukai. Nors atrodytų, kad jo pakankamai daug, ūkininkas sako, kad neužtenka visiems laukams gausiai patręšti, todėl stengiasi po truputį išdalinti. Trąšų mažiau reikia.

Per dieną – 3 tonos pieno

Ūkyje auginama 280 gyvulių, iš jų 116 melžiamų karvių. Jos, šeriamos ūkyje pagamintu silosu, kurio sudėtyje yra dobilų, kukurūzų, ir kombinuotaisiais pašarais, per laktaciją duoda apie 7–8 t pieno. Per dieną primelžiamos 3 tonos. „Šiuo metu į šaldytuvą telpa 5 tonos. Galvojau, kad užteks, kai veždavo kas antrą dieną, o neužtenka, todėl veža kiekvieną. Mūsų ūkyje pieno primilžis išlieka stabilus ištisus metus, nes skirtingai nei kituose ūkiuose netaikomas sezoniškas karvių užtrūkinimas, mes gyvulius sėkliname ištisus metus“, – sako ūkininkas. Eglutės tipo melžimo aikštelėje melžiama po 14 karvių. Automatizuota sistema patogi melžėjai, kompiuteryje galima matyti, kiek primelžiama iš kiekvienos karvės. Speniams dezinfekuoti naudojamos putos ir jodas. „Kai ateini į melžimo aikštelę ir pamatai, kad karvė duoda per 20 litrų pieno, koks geras jausmas“, – džiugiai pasakoja ūkininkas.

Nuo apskaitos į paramą

Ūkis didelis, jame darbuojasi samdomi darbininkai, tarp darbų gausos reikia laiku sumokėti mokesčius, atsiskaityti su bankais ir atlikti kitas mokestines prievoles. Tai atsakingas darbas, kurį atlieka LŽŪKT Telšių rajono biuro vadovė Rima Skiotienė. Ją Raimondas Tulčius vadina dešiniąja ranka. „Man nereikia niekuo rūpintis. Rima apie viską laiku praneša žinute ar telefonu, informuoja ir apie visas naujoves, net pavedimus atlieka. Aš ko gero nežinau apie savo ūkį tiek, kiek žino konsultantė“, – samprotavo ūkininkas, pripažinęs, kad žinodama ūkio situaciją, Rima pataria ir dėl naudojimosi ES parama. Pavyko gauti ES paramą ūkiui modernizuoti. Įsigytas ratinis traktorius, teleskopinis krautuvas, universali kombinuota sėjamoji, diskinė maigytuvinė šienapjovė, pjaunamoji priekaba-rinktuvė, tankinimo volai, grėblys. Konsultantė iki pabaigos sekė projekto eigą, laiku parengdavo ataskaitas NMA.

Rūpinasi darbuotojais

Darbininkai jau daug metų tie patys. „Jie nuo pat vaikų, kai baigė profesines mokyklas, taip ir darbuojasi. Gerai sutariame. Melžėjų darbu taip pat esu patenkintas. Algas norisi padidinti, tik kad pieno kainos dažnai kinta“,– nuogąstavo Raimondas. Žinoma, trūkstant stabilumo, darbuotojams negali džiugių pokyčių žadėti, o štai darbų sauga pasirūpinti – darbdavio pareiga. Iš Rimos Skiotienės sužinojęs apie LŽŪKT Darbų saugos grupę, kreipėsi. Darbuotojai buvo instruktuoti ūkyje, sutvarkyti darbų saugos dokumentai, reikiamose vietose sukabinti gesintuvai ir reikalingos nuorodos. „Atrodo, kad jie viską žino, ką ir kaip daryti, ko negalima, bet kartais net nepagalvojama, kad kai kurios situacijos gali būti nelaimingo atsitikimo priežastimis,“– teigė ūkio šeimininkas.

Svarstymai optimistiniai

Matydamas sūnų užsidegimą, Raimondas džiaugiasi, kad yra dėl ko stengtis. Nors vadybinio darbo apstu, daug jo atlieka sūnūs. Jam nebereikia rūpintis sėklų, trąšų, pašarų papildų ir kitais užsakymais, pasėlių ir ganyklų priežiūra. Paklaustas, kokia jo šeimos ūkio sėkmės formulė, Raimondas Tulčius atsako – vaikai.

Pasak R. Tulčiaus – didžiausi ūkininkų patarėjai – Telšių r. biuro komanda iš karės stovi: augalininkystės konsultantas Antanas Mažeika, ekonomikos konsultantė Marija Vitkienė, apskaitos konsultantė Kristina Galinauskaitė, apskaitos konsultantė Virginija Navickienė, sėdi: apskaitos konsultantė Simona Bražienė, ekonomikos konsultantė, biuro vadovė Rima Skiotienė. © Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba