Balandžio 24 d., trečiadienis | 24

Veršelių kokcidiozė – kaip atpažinti?

Žyginta Prokopavičiūtė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistė
2021-12-17

Kokcidiozė yra žarnyno liga, dažniausiai pasireiškianti jauniems mėsinių ir pieninių veislių veršeliams nuo trijų savaičių iki šešių ar net dvylikos mėnesių. Ją sukelia pirmuonys Eimeria spp. Eimerijos yra plačiai paplitusios aplinkoje ir tikėtina, kad dauguma pieninių ir mėsinių veršelių anksčiau ar vėliau užsikrečia. Kaip atpažinti šią ligą?

Kokcidiozė dažniausiai pasireiškia jauniems, silpną imunitetą turintiems gyvūnams. Užsikrėtimo laikas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant ūkio valdymo praktiką, higienos priemones, esamas kokcidijų rūšis skirtinguose ūkiuose.

Labai svarbu anksti nustatyti infekciją

Gyvūnų jautrumas kokcidiozei skiriasi. Ji dažnai vadinama oportunistine liga, kuri išsivysto, kai yra kitų streso veiksnių arba kai oocistų (kiaušinėlių) poveikis yra didžiulis. Subklinikinė (slapta) kokcidiozė yra daug dažnesnė ir pasireiškia tada, kai sukėlėjų paplitimas mažesnis arba kai veršelis turi imunitetą nuo parazitų. Veršeliams, sergantiems klinikine ligos forma, pasireiškia vandeningas viduriavimas kartu su kraujo ar gleivių priemaišomis. Apskritai kokcidiozė pažeidžia žarnyno traktą ir sukelia su juo susijusius simptomus. Pastebėjus klinikinius požymius, žarnyno gleivinė jau būna pažeista. Kol dar nėra akivaizdžių ligos požymių, efektyviau būtų taikyti prevencines priemones, taip būtų lokalizuojamas žarnyno pažeidimas ir sumažinami nuostoliai.

Kol gyvūnas suserga, gali praeiti 16–30 dienų nuo užsikrėtimo parazitu. Ryškiausi simptomai paprastai tęsiasi nuo penkių iki septynių dienų, o jei gyvūnas išgyvena, sveikti pradeda po septynių ar dešimties dienų. Sergamumas yra didelis, bet mirtingumas, net ir sunkiais atvejais, yra mažas.

Ar galima sumaišyti su kitomis ligomis?

Tikrai taip, kadangi yra keletas priežasčių, galinčių sukelti panašų veršelių viduriavimą. Tačiau dažniausiai tai įvyksta anksčiau nei po trijų savaičių, kai pasireiškia kokcidiozė. Pagrindinės ligos, kurias galima supainioti su kokcidioze, yra kriptosporidiozė, rotaviruso, koronaviruso infekcijos ir salmoneliozė. Kokcidijos yra labai specifinės šeimininkui ir skirtingoms gyvūnų rūšims – tik galvijų kokcidijos sukels galvijų ligas.

Kaip galima nustatyti teisingą diagnozę?

Veršeliui būdingų simptomų dažnai pakanka, kad būtų galima įtarti kokcidiozę. Tačiau norint įsitikinti, reikia atlikti keleto sergančių veršelių išmatų analizę. Sukėlėjo gyvavimo ciklas yra maždaug 21 diena. Tai reiškia, kad jei 3 savaičių amžiaus veršelis turi kokcidiozės požymių ir simptomų, vadinasi jis užsikrėtė ką tik gimęs.

Jei norite išvengti kokcidiozės

Norint veiksmingai kontroliuoti kokcidiozę, labai svarbu tinkamas ūkio valdymas ir higienos užtikrinimas. Tai apima gyvulių tankumo mažinimą, pašarų ir vandens lovių užteršimo prevenciją, pakratų didinimą, siekiant sumažinti užteršimą fekalijomis, bei pastatų valymą ir dezinfekciją.

Kiaušinėliai gali išgyventi ilgiau nei metus, taip pat yra atsparūs minusinei temperatūrai. Štai kodėl svarbu kruopščiai išvalyti ir dezinfekuoti gardus keičiant grupes. Pastatus reikia valyti garais arba vandens srove, tada apipurkšti kokcidijų kiaušinėlius naikinančiu produktu, pažymėtu kaip kokcidiocidu arba oocidu, laikytis teisingų skiedimo normų ir sąlyčio laiko.

Jei įvyksta kokcidiozės protrūkis, sergančius veršelius reikia atskirti nuo veršelių, neturinčių infekcijos požymių, ir gydyti nuo viduriavimo. Tikėtina, jeigu bent vienas veršelis yra užsikrėtęs, toje grupėje bus užsikrėtę ir kiti veršeliai. Preparatai specialiai nuo kokcidiozės turi būti skiriami visiems grupės veršeliams, net ir tiems, kuriems nėra pasireiškę klinikinių simptomų.

Galiausiai, taip pat reikėtų vengti perpildymo ganyklose ir garduose, nes tai gali sukelti stresą ir padidinti tolesnės infekcijos riziką arba eigą. Jei laukas buvo užterštas praėjusį sezoną, tikėtina, kad kitais metai gyvūnai užsikrės besiganydami, todėl patartina laikytis ganyklų rotacijos plano. Kokcidijos ganyklose gali išgyventi metai iš metų, todėl prevencija būtina kasmet.

Reikėtų stengtis išvengti kelių streso veiksnių vienu metu. Tai gali būti: nujunkymas, šėrimo pakeitimas, išskyrimas, pergrupavimas, transportavimas, perteklius garduose ir temperatūros svyravimai. Prastas ligos valdymas gali turėti įtakos būsimam produktyvumo lygiui, įskaitant augimo tempus, gali atitolinti brendimo pradžią, todėl ateityje pieninių karvių pieno gamyba sumažėja. Svarbu paminėti, jog veršeliams, kurie išgyvena ligos protrūkį, prireikia nemažai laiko pasveikti ir jiems gali reikėti geresnės kokybės pašaro, kad būtų pasiektas norimas augimo greitis.

Turite klausimų, Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistai kviečia naudotis mobilios gyvulininkystės laboratorijos paslaugomis, teikiamomis tiesiogiai atvykus į ūkį. Specialistai moderniais įrankiais ištirs gyvulių sveikatingumą, pieno kokybės rodiklius ir ūkio pašarų bazę, patars reprodukcijos gerinimo klausimais, įvertins gyvulių laikymo sąlygas. Atsižvelgdami į tyrimų rezultatus, pateiks profesionalias rekomendacijas, efektyviai gerinančias ūkio veiklą. Kreipkitės, visuomet sulauksite pagalbos.