ŽŪB „Pelaniškiai“ – sparčiai besivystantis ūkis, imlus naujovėms

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė

2023-04-28

Trylika – tiek metų ŽŪB „Pelaniškiai“ fermai vadovauja Marius Misiulis. © Faustos Krasilnikaitės nuotr., Agroakademija.lt

Daugiau nei du dešimtmečius veiklą skaičiuojanti ŽŪB „Pelaniškiai“ (Pakruojo r.) – sparčiai besivystantis ūkis, imlus naujovėms. Į priekį žengti padeda ne tik išmaniai diegiamos technologijos, nuolatinis mokymasis, bet ir darnus kolektyvas bei dešimtmetį trunkanti bendrystė su „DeLaval“. Apie sėkmę nešančius sprendimus, kasdienius darbus kalbamės su bendrovės fermos vadovu Mariumi Misiuliu.

Dažnai žemės ūkio įmonė susiduria su darbuotojų trūkumu, jų kaita. Kokia situacija pas jus?

Kolektyvas pakankamai stabilus, tad dažnai ieškoti darbuotojų netenka. Bendrovėje šiuo metu darbuojasi apie pusšimtis žmonių. Fermoje su aptarnaujančiu personalu –20. Pastaruoju metu ilgiausiai, turbūt pusmetį, ieškojome traktoristo-šėriko. Ūkyje dirba ir jaunuolis iš Ukrainos – labai imlus, ypač su išmaniosiomis sistemomis. Mums tai labai pravartu, nes bendrovėje įdiegta galvijų šėrimo programa, valdoma ir telefonu. Vyresnio amžiaus darbuotojams tai kelia daugiau iššūkių. Darbuotojus ugdome patys: organizuojame mokymus, dažnai atvyksta specialistai ir konsultantai iš „DeLaval“.

Kad į kolektyvą pritrauktume daugiau jaunimo, stengiamės kuo labiau investuoti į išmaniąsias technologijas. Tai duoda rezultatų. Džiaugiuosi, kad didžioji dalis dirbančiųjų yra jauni žmonės. Jie tikrai nevengia darbo žemės ūkyje. Štai dirba dar trisdešimties neturintis jaunuolis, kuris įvaldęs du pačius naujausius mūsų išmaniuosius traktorius. Jaunimui įdomios visos modernios technologijos. Nors, negaliu sakyti, ir vyresni darbuotojai nepasiduoda, mokosi, gal tik ilgiau užtrunka. Kartais juokaujame sakydami, kad darbuojasi mūsų taip vadinami „nepasiduodantys seneliai“, o iš paskos – juos pavaduojantys anūkai. Tokia labai graži kartų kaita.

Vis tik, žvelgiant į perspektyvą, išlieka didelė darbuotojų trūkumo grėsmė. Galbūt po penkmečio, ypač dirbančiųjų fermoje, pradės trūkti. Gal net užsieniečių pradės daugiau dirbti, nes ateinančio į fermas dirbti jaunimo nelabai matosi, būtent turinčių mažiau kvalifikacijos. Tie, kurie baigę specializuotus mokslus, dirba kaip specialistai ir algos jų atitinkamos. Tiesiog trūks paprastesnius darbus dirbančiųjų. Jau ir dabar jaučiamas kaimų tuštėjimas. Štai, kad ir mūsų Pašvitinio seniūnijoje, kasmet sumažėja apie penkiasdešimt gyventojų.

Esate iš nedaugelio Lietuvoje, kurie naudojatės vienu iš naujesnių technologinių sprendimų – išmaniąja bandos analizės sistema. Ar ilgai svarstėte prieš ją įsidiegdami ir kokia patirtis?

Stengiamės eiti su technologijomis koja kojon kiek mūsų galimybės leidžia. Turime šiuo metu pakankamai įsigiję išmaniosios įrangos. Prieš įsigydami išankstinio stebėjimo bandos valdymo sistemą Herd Navigator, svarstėme ir skaičiavome. Ne kiekvienas ūkis gali sau leisti tokias išlaidas. Bendrovės vadovas mane kalbino gal kokius trejus metus. Kodėl taip ilgai? Ogi nebuvo žmogaus, kuris visą tai valdytų. Juk naujos technologijos reikalauja aukštesnės kvalifikacijos žmonių. Taigi, vėl kalba sukasi apie žmones. Bet galvojome, jog pamėginsime ir žiūrėsime, kas iš to išeis, juk vis į priekį judėsime. O ir „DeLaval“ vienų mūsų nepaliks (red. juokiasi). Todėl kviečiamės Oną (red. Oną Ambrazaitytę, „DeLaval“ ūkių konsultantę) ir tariamės, diskutuojame, ieškome geriausio sprendimo.

Su „DeLaval“ ūkių konsultante Ona Ambrazaityte Marius Misiulis konsultuojasi beveik metus. Būtent pradėjus dirbti Onai, „DeLaval“ kviečia žemdirbius, įsidiegusius įmonės įrangą, naudotis profesionalia Ūkių konsultavimo paslauga. Iki tol lietuvius konsultuodavo specialistė iš Latvijos. Kasmet poreikis turėti Lietuvoje savo specialistą vis labiau augo, to prašė ir patys ūkininkai. Jų poreikis išgirstas. Vieni pirmųjų šią paslaugą išbandė ŽŪB „Pelaniškiai“.

Mokosi ir darbuotojai, nes visos išmaniosios programos ūkio veikloje labai padeda. Kaip žinia, šiais laikais informacija – bene brangiausia prekė, tačiau ją reikia ne tik mokėti pasiimti, bet ir įdarbinti, t. y. analizuoti ir pagal ją priimti atitinkamus sprendimus.

Jei kalbėtume apie Herd Navigator, tai ten informacijos yra begalė. Sistema pati automatiškai paima pieno mėginį, pati nusiunčia jį į laboratoriją, o tyrimų rezultatai paverčiami į tam tikrą biomodelį. Dalis duomenų transformuojama į tikėtinas diagnozes. Ši informacija labiausiai praverčia selekcininkei ir veterinarijos gydytojui. Su šia sistema dirbame apie metus, todėl dar reikia laiko, kad sugebėtume išnaudoti visus jos privalumus. Todėl Onos kontaktus turi kiekvienas fermos darbuotojas, dirbantis su naująja sistema, skambinasi jai tiesiogiai ir aiškinasi, kad nebūtų sugedusio telefono efekto. Tik gaila, kad ji viena paskirta visai Lietuvai. Mūsų melžėjos taip pat turi specialistų kontaktus. Jei kas nutiko su melžimo aparatais, pasiskambina, išsiaiškina tiesiogiai. Visuomet sulaukia patarimo.

Kaip suprantu, palikti vieni tikrai nebuvote. Kiek laiko trunka profesionali bendrystė su „DeLaval“specialistais ir kaip jaučiatės, kai turite pastovų palaikymą ir konsultavimą?

Tikrai palikti vieni nebuvome. Su „DeLaval“ bendradarbiaujame daugiau nei dešimtmetį, kai atnaujinome pirmąją melžimo aikštelę, 2010 metais. Jei kyla neaiškumų, iš karto susisiekiame. Kaip sakoma, svetimos akys geriau mato, nes patys su tomis problemomis jau susigyvename, o per nesibaigiančius darbus vis tiek kažko nepamatai ar neužfiksuoji, todėl labai gerai, kai visuomet šalia yra specialistų, pasirengusių padėti, nes ūkyje situacijų įvairiausių pasitaiko.

Specialistai atvažiuoja, padeda, paaiškina, nuotoliniu būdu susisiekę gauname patarimų, kaip išspręsti problemas ar kur ieškoti informacijos ir kaip ją pasiimti. Galų gale jie sukuria ir naujų patobulinimų programoje, pavyzdžiui, paaiškinu, kokios ataskaitos man reikėtų, tai jie sukuria ir įdiegia. Labai patogu, o profesionalus ūkio konsultavimas itin praverčia. Tokių specialistų reikėjo ir reikės. Mes, ūkininkai, nesame tiek tobuli visuose ūkio darbuose. Galų gale ir neviską sugebame.

Situacija pieno ūkyje nelengva. Kas motyvuoja jūsų bendrovę diegti išmaniąsias sistemas ir taip žengti į priekį?

Iš viso bendrovėje yra daugiau kaip 470 piendavių. Su užtrūkusiomis ir prieaugliu – apie 1500 gyvulių. Banda produktyvi – iš karvės per kontrolės metus primelžiama apie 9 tūkst. t pieno.

Kaip sakoma, mašina užkurta ir jos nebesustabdysi. Daug investuota: rekonstruotos ir pastatytos naujos fermos, naudojamos daug galimybių suteikiančios bandos valdymo, šėrimo proceso kontrolei valdyti programos, įdiegta elektroninė rujų stebėjimo sistema, automatiniai gyvulių atskyrimo vartai ... Dar nemažai planų.

Taigi, kaip sakau, dabar tik į priekį. Ne pirmą kartą sunku. Buvo metų, kai kasdien po tūkstantį eurų nuostolio turėjome. Bet ėjome iš inercijos. Šeriame galvijus savais pašarais. Būna palankių metų, kai jų pasigaminame daugiau, tuomet parduodame.

Jei kyla problemų, pirmiausia stengiuosi nusiraminti. Padeda pasivaikščiojimas po laukus. Tik nusiraminus ir pravėdinus galvą priimu sprendimus: tada geriau ar blogiau, bet jau problemą sprendi. Jei reikia, pasikonsultuoji. Išgyvenome jau ne vieną sunkmetį. Nėra ko sustoti. Tikimės geresnės ateities.Ačiū už pokalbį.