Joniškio r. respondentinių ūkių 2021 m. veiklos apžvalga

Aurelija Bertašienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Joniškio r. biuro jaunesnioji buhalterinės apskaitos-ekonomikos konsultantė

2022-12-20

^©Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Kaip ir kasmet, šiais metais Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba pagal pateiktas rekomendacijas atrinko respondentinius ūkius, kurių duomenis apie gamybinę ir finansinę veiklą pateikė ūkio apskaitos duomenų tinklui (ŪADT). ŪADT – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Visi duomenys surenkami laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų.

Joniškio rajono biuras 2021 m. į ūkių apskaitos duomenų tinklą pateikė 27 ūkių duomenis. Joniškio rajone žemės derlingos, todėl vyrauja augalininkystės ūkiai. 25 ūkiai buvo augalininkystės ir 2 mišrūs.

Kad Joniškio r. žemės derlingos, patvirtina ir 1 paveikslėlyje pateikti duomenys. Čia daugiausiai auginti kviečiai, rapsai, miežiai ir šiek tiek žirnių bei pupų, todėl būtent šių augalų grupių derlingumas ir analizuojamas.

1 pav. Joniškio r. vidutinis augalų derlingumas, t/ha

Pateiktoje diagramoje matyti, kad Joniškio r. vidutinis derlingumas visų analizuotų augalų grupių yra didesnis negu bendras Lietuvos vidutinis derlingumas. Mažiausiai skiriasi žieminių rapsų derlingumas, kuris Joniškio r. yra vos 1,5 % didesnis už Lietuvos respondentinių ūkių vidurkį. Visų kitų augalų derlingumas viršija Lietuvos respondentinių ūkių derlingumą nuo 23 iki 38 %. Žirnių derlingumas didesnis net 38 %, t. y. Joniškio rajone žirnių vidutiniškai buvo prikulta net 0,88 t iš 1 hektaro daugiau nei kitur Lietuvoje. Vasarinių miežių derlingumas didesnis 35 % (prikulta vidutiniškai 1,28 t iš hektaro daugiau nei Lietuvos vidurkis), vasarinių kviečių derlius didesnis 36 % (prikulta 1,42 tonos iš ha daugiau).

Kadangi rajone derlingos žemės, ūkininkai gali užauginti didesnį derlių mažesne savikaina (žr. 2 pav.).

2 pav. Pagamintos produkcijos savikaina, Eur/vnt.

Kaip matyti 2 paveikslėlyje, visų augalų rūšių pagaminimo savikaina 2021 m. Joniškio r. ūkiuose buvo mažesnė nei Lietuvos vidurkis. 2021 m. mažiausiai skyrėsi pupų užauginimo savikaina. Ji Joniškio r. buvo mažesnė tik 4 %, o labiausiai skyrėsi žieminių kviečių – net 37 %. Galima daryti prielaidą, kad dėl derlingos žemės ūkiai naudojo mažiau trąšų, tai ir leido pagaminti produkciją mažesne savikaina.

Didesnis derlingumas ir mažesnė produkcijos savikaina darė įtakos ūkių sėkmingai veiklai, pelningumui. Todėl toliau apžvelgsime, kaip atrodo Joniškio r. ūkininkų grynojo pelningumo rodikliai, lyginant su Lietuvos vidurkiu.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno.

3 pav. Grynojo pelningumo rodiklis , koef.

3 paveikslėlyje matyti, kad Joniškio r. ir Lietuvos respondentinių ūkių grynojo pelningumo vidurkis yra gana panašus. Tik 2019 m. Joniškio r. ūkių grynasis pelningumas buvo 28 % mažesnis už Lietuvos. Tam įtakos daugiausiai turėjo gamtinės sąlygos. 2019 m. ūkius alino sausra. Sausringas laikotarpis pasireiškė aktyviosios augalų vegetacijos metu ir pakenkė derliaus kokybei bei kiekiui. Na o 2021m. Joniškio r. ūkių grynasis pelningumas jau 3 % didesnis nei Lietuvos ir siekė 0,38. Taip pat pastebėtina, kad šis rodiklis, analizuojant 2019–2021 metų laikotarpį bendrai Lietuvoje, 2021 m. sumažėjo, lyginant su 2019 m., o Joniškio r. užtikrintai ir stabiliai didėjo visu laikotarpiu. Tai rodo, kad Joniškio r. ūkiai vis efektyviau ir pelningiau dirba.

Kalbant apie didėjantį Joniškio r. ūkių efektyvumą, panaši tendencija pastebima ir analizuojant grynąjį pelningumą be dotacijų.Šis rodiklis Joniškio r. padidėjo nuo 0,1 2019 m. iki 0,29 2021 m. t. y. padidėjo beveik 3 kartus (žr. 4 pav.). Grynojo pelningumo (be dotacijų ) rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos).

4 pav. Grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis), koef.

Lyginant Joniškio r. ūkius su visos Lietuvos, matyti, kad visu 2019–2021 m. laikotarpiu Joniškio r. šis rodiklis ženkliai didesnis nei Lietuvos vidurkis. Net 2019 m. Joniškio r. ūkininkai ir be dotacijų sugebėjo dirbti pelningai, kai tuo metu Lietuvos vidurkis buvo -0,02, kas rodo nuostolingą veiklą ir visišką priklausomybę nuo išmokų. O 2021m. Joniškio r. ūkių grynojo pelningumo be dotacijų rodiklis siekė 0,29 ir viršijo Lietuvos vidurkį net 3,6 karto. Visa tai rodo, kad Joniškio r. ūkiai yra stiprūs, dirba efektyviai, geba uždirbti iš savo tiesioginės veiklos ir be dotacijų.