Gegužės 30 d., ketvirtadienis | 24

Kai miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis

2024-02-20

© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Kiekvienas, jei tik turime kokios nors žemės, turime ir kokių nors su ja susijusių interesų. Nesvarbu, ar ji būtų žemės ūkio paskirties, ar namų valdos, ar miško. Tam tikrais išimtiniais atvejais galima pakeisti ir miško žemės paskirtį. Kokie tie atvejai?

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

Įstatymiškai tai skamba – paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Privatiems asmenims toks poreikis dažniausiai iškyla norint miške pasistatyti kokį nors pastatą, valstybės institucijoms – norint nutiesti kelius, elektros, dujų ar kitus tinklus, kariškiams – įrengti poligonus ir t. t.

Valstybinė miškų tarnyba gauna nemažai tokių prašymų. Nagrinėja juos, tikrina situacijų atitikimą teritorijų planavimo dokumentams, skaičiuoja kompensacijas, konsultuoja ir teikia atitinkamas išvadas bei pažymas. Tačiau labai dažnai tenka į tokius prašymus atsakyti neigiamai (ypač privatiems asmenims), nes LR Miškų įstatymas apie miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis pasisako itin griežtai. LR Miškų įstatymo 11 straipsnis sako, jog miško žemė kitomis naudmenomis gali būti paverčiama tik šiais įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais:

1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
2) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti;
3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti;
4) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas;
5) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams;
6) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje;
7) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą;
8) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;
9) teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.

Dar įstatymas reikalauja miško žemę paversti kitomis naudmenomis, kai planuojama įrengti servitutą.

Įstatymas numato ir atvejus, kai paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama. Tai daryti draudžiama I grupės miškuose (rezervatuose), II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus; III grupės – draustinių miškuose ir valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus ir kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių ir kai kuriais kitais atvejais.

Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose.

Kai miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis, pirmenybė teikiama tai miško žemei, kuri neapaugusi mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės) ir kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių sudarkyti ar kitaip išretėję medynai. Visais atvejais turi būti atsižvelgiama į miškų aplinkosaugos reikšmę.

Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją.

Miško iškirtimas technologinėms ir gamybinėms miško ūkio reikmėms (medelynams įrengti, miško ūkiniams keliams tiesti, priešgaisrinėms juostoms, technologiniams proskiebiams, poilsio aikštelėms ir medienos sandėliams įrengti, nustatyta tvarka žvyrui ir smėliui kasti miško ūkio reikmėms) nėra miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis.

Teritorijose, skirtose krašto apsaugos tikslams, miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis netaikant įstatymo 11 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis.

Valstybinės miškų tarnybos informacija