Spalio 07 d., pirmadienis | 24

Bearimė kukurūzų auginimo sistema mažina išlaidas ir gerina dirvožemį

LŽŪKT informacija
2022-08-12

© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

„Auginant pašarinius kukurūzus į minimaliai įdirbtą dirvožemį, dvejų vienodų ūkininkavimo metų nėra, tačiau labai įdomu“, – sako anglas Maksas Tite's (Max Tite’s). Atlikdamas bandymus jis nustatė, kad esant tinkamoms oro sąlygoms ir auginant kukurūzus pašarui be dirvos dirbimo (ar minimalaus dirbimo), galima sumažinti auginimo išlaidas ir anglies nuostolius dirvožemyje, paaukojant tik nedidelę derliaus dalį.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

M. Tite's su tėvais puoselėja 200 ha (494 akrų) užimantį pieno ūkį Jungtinėje Karalystėje, kur augina apie 200 holšteinų-fryzų karvių bandą. Iš karvės primelžiama vidutiniškai 9528 litrų 4,42 proc. riebumo ir 3,58 proc. baltymų turinčio pieno.

Siekdami melžti aukščiausios kokybės pieną, ūkininkai labai didelį dėmesį skiria kokybiškiems pašarams pasigaminti. Svarbiausi – kukurūzai. Kasmet jų augina vidutiniškai 77 ha (190 akrų). „Kukurūzai – vieni efektyviausių pašarų, kurių derlingumas yra labai didelis“, – sako jaunasis ūkininkas, skaičiuodamas, kad iš vienos karvės ir iš vieno hektaro gaunama geriausia grąža.

Bandymas ūkyje

Pirmaisiais metais išbandydamas bearimę žemdirbystę, Maksas paskaičiavo, kad sutaupė nuo 366 iki 494 svarų sterlingų iš hektaro (148–200 svarų sterlingų iš akro). Sutaupymas priklausė nuo dirvos tipo, nes sunkesnėse dirvose reikėjo daugiau padirbėti akėčiomis.

Ūkininkas pasiekė vidutinį 37 t/ha (15 t/ac) derlių, palyginti su 42 t/ha (17 t/ac) įprastai auginamų kukurūzų derliumi. Pernai metų rezultatai, gauti auginant 32 ha (79 akrų) kukurūzų be dirvos dirbimo, rodo, kokia svarbi yra dirvos temperatūra augalų įsitvirtinimo etape. Po sėjos prasidėjęs lietus ir šaltos sąlygos lėmė, kad pasėliai labai lėtai augo, ypač sunkiose molingose dirvose. Dalis dirvų buvo tokios prastos, kad jas teko apsėti iš naujo. Tik lengvesnėse dirvose auginami kukurūzai – ketvirtadalis viso derliaus – pasiekė visą savo potencialą. Likusieji pasiekė 60–80 proc. tradiciniu būdu auginamų kukurūzų derliaus.

„2021 m. pradžia buvo labai sausa, todėl manėme, kad laimės kukurūzai, auginti be žemės dirbimo, nes drėgmė dirvoje augalų įsitvirtinimo metu buvo geriau sulaikoma. Tačiau po to, kai pasėjome, sąlygos pasikeitė, oras tapo šaltas ir drėgnas. Pernai metai mums kainavo, bet, laimei, tai buvo puikūs žolės augimo metai, todėl pašaro netrūko“, – pripažįsta Maksas. Vis tik iš dalies nesėkmingas 2021 m. derliaus nuėmimas neatbaidė nuo bearimės technologijos pasirinkimo šiemet.

„Visa tai yra mokymosi procesas“, – aiškina ūkininkas. Vienas iš pakeitimų, kuriuos svarsto Maksas, – supurenti podirvį, kad pagerėtų drenažas.

Kodėl pasirinkta bearimė žemdirbystė

Taikydami bearimę žemės dirbimo technologiją, ūkininkai gali auginti pasėlius minimaliai pažeisdami dirvožemį ir jame gyvenančius organizmus, gerindami dirvožemio būklę ir mažindami išlaidas. Jaunajam ūkininkui tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl jis pasirinko šį metodą daliai kukurūzų pasėlių auginti. „Dirvožemio sveikata mums labai svarbi ateičiai“, – sako jis.

Ūkininkauti Maksas pradėjo 2015 m. Pasak jo, tuomet buvo įprasta du ar tris kartus pasėlius pravažiuoti akėčiomis, tačiau tai atlikti darėsi vis sunkiau. Mažėjant organinėms medžiagoms, susidarė didesnės dirvožemio dalelės, kurias buvo sunku suskaidyti. Tuomet ūkininkas pradėjo ieškoti alternatyvų, kaip sumažinti žemės dirbimą, pagerinti dirvožemio struktūrą ir sumažinti kukurūzų auginimo poveikį aplinkai.

„Kuo geresnė dirvožemio būklė, tuo geriau sulaikoma drėgmė, mažiau išsiplauna maisto medžiagų, todėl perėjome prie bearimio žemės dirbimo. Vietoje to, kad nuolat važiuotume neatsižvelgdami į dirvos būklę, dabar tikriname dirvą ir purename tik tada, kai to tikrai reikia“, – aiškina Maksas.

Dengiamieji pasėliai

Kitas pokytis gerinant dirvožemio būklę – pradėti auginti dengiamuosius pasėlius, daugiausia bastutinius augalus. Dabar jie po derliaus nuėmimo sėjami visuose kukurūzų laukuose. Praėjusiais metais augintas vasarinių avižų, facelijų, pašarinių ridikų ir pašarinių rapsų / hibridinių bastutinių augalų dengiamųjų pasėlių mišinys.

„Dirvožemis pasitaisė, sėklų guoliavietės paruošimas tapo lengvesnis, greitesnis ir pigesnis, nes dirvožemis buvo purus. Tai paskatino mus stengtis jį dar labiau pagerinti“, – sako Maksas.

Atlikusi daugiau tyrimų, šeima suprato, kad jų tikslas – bearimė žemdirbystė – dėl dirvožemio anglies, lėšų taupymo ir efektyvaus laiko panaudojimo. Po to, kai porą metų buvo auginami dengiamieji pasėliai ir nebuvo paliekama peržiemojusi kukurūzų ražiena, pirmieji 2 ha kukurūzų buvo auginami be žemės dirbimo, naudojant sėjamąją Weaving GD. Pastaruoju metu kukurūzai sėjami tiksliąja sėjamąja Vaderstad Tempo.
„Pasėliai užaugo sėkmingai, derlius buvo tik šiek tiek mažesnis, o auginimo sąnaudos daug mažesnės, be to, dirvožemyje prarasta mažiau anglies“, – pasakojo Maksas.

Dirvožemis papildomai tręšiamas kalcio amonio salietra (27 % azoto), kuri iškart po sėjos išberiama 300 kg/ha (121 kg/akrui) norma, o diamonio fosfatas per sėjamąją išberiamas 60 kg/ha (24 kg/akrui) norma.

Veislės pasirinkimas

Taikydamas bearimę technologiją Maksas sėjo ankstyvąją veislę LG Glory (FAO 160). Jis sako, kad tai svarbu ankstyvam derliui ir dengiamųjų augalų įsitvirtinimui. Veislė taip pat pasižymi dideliu metabolizuojamos energijos (ME) kiekiu – 11,5 % ME, o krakmolas sudaro 28 %, beto, veislė gerai auga tiek sunkesnėse, tiek lengvesnėse dirvose. Tinkama tiek grūdams, tiek gerai virškinamam ankstyvam silosui. Burbuolės išsidėsčiusios žemai.

Parengta pagal užsienio informaciją. Vertė Saulius Zagorskis, LŽŪKT