Birželio 22 d., šeštadienis | 24

Kaip teisingai pasiruošti paukščių sugrįžtuvėms

2023-01-26

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Ruošiantis pavasarį sugrįžtančių paukščių sezonui svarbu ne tik iškelti naujus namus sparnuočiams, bet ir išvalyti praėjusio sezono inkilus. Miško giesmininkai, tokie kaip įvairių rūšių zylės ar margasparnės musinukės inkile išperi vieną arba dvi vadas, todėl inkile paliekama sena lizdo medžiaga, kurią reikia išvalyti. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai paaiškina, kaip teisingai pasiruošti paukščių sugrįžtuvėms.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

Dauguma sparnuočių lizdų nevalo

Vieni paukščiai, tokie kaip varnėnai, senus lizdus išsivalo patys, snapeliu atplėšdami lizdo medžiagos dalis ir išmesdami jas pro inkilo angą, tačiau dauguma sparnuočių ir ypatingai smulkūs žvirbliniai paukščiai lizdų patys nevalo, todėl tam, kad jie sėkmingai sugrįžtų perėti į senesnius inkilus, juos reikia išvalyti. Sena lizdinė medžiaga kaupia drėgmę, joje taip pat apsigyvena ir lizdiniai parazitai, galintys pakenkti būsimam inkilo šeimininkui ar jaunikliams.

Jų valymas prisideda ir prie sanitarinės miško būklės gerinimo, nes pagausėjus paukščių – labiau kontroliuojamas miško kenkėjų skaičius. „Inkilų valymas – labai įdomus procesas, nes nukabinus inkilą ir jį atidarius galima pamatyti visą inkilo istoriją: kas jame gyveno, ar sėkmingai išvedė jauniklius, o galbūt tas inkilas buvo naudojamas visai kitiems tikslams. Skirtingos paukščių rūšys suka lizdus iš vis kitokių medžiagų. Zylių lizdeliuose būna gausu samanų, gyvūnų šerių ir plaukų, o štai – margasparnės musinukės lizdelį sudaro daugiausia žolių stiebeliai ir pušies žievė. Kai kuriuose inkiluose gali būti randama sudraskytų ir suėstų paukščių plunksnų, kituose – riešutų ar gilių atsargos žiemai, kurias sunešė peliniai graužikai. Kartais galima rasti ir vabzdžių veikos pėdsakų inkiluose – susuktų širšių ar vapsvų lizdų“, – pasakoja VMU Gamtotvarkos skyriaus specialistas Mindaugas Ilčiukas.

Reikia pasiimti atsarginių dalių

Techniškai išvalyti inkilą nesunku – svarbu nesulaužyti jo konstrukcijos, o išvalius – vėl sandariai uždaryti ir pakabinti atgal. Inkilui pakabinti ir nukabinti gali būti naudojama kartis su išsišakojimu arba palinkimu pačiame gale. Tokia kartimi užkabinamas inkilo kablys arba inkilo landa ir taip jis nukeliamas. Plaktuku nukalamas stogelis ir šakele išvaloma sena lizdinė medžiaga. Užkalus stogelį atgal – jis vėl kabinamas į buvusią vietą. Tokiems darbams reikalinga pasiimti atsarginių inkilo dalių ir vinių, nes inkilo ardymo metu inkilai (ypač senesni) gali skilti.
Dažniausiai inkilai keliami smulkiems paukščiams, tokiems kaip varnėnai, įvairios zylės, musinukės, paprastosios raudonuodegės. Inkilai keliami ir retoms paukščių rūšims, pavyzdžiui, kukučiams, pelėdoms, žalvarniams ir netgi žinduoliams – miegapelėms bei šikšnosparniams.

Jei gaminsite naują inkilą?

Gamtoje natūralių drevių labai trūksta, todėl inkilai daugeliui uoksiniais vadinamų paukščių (o jų apie 20 rūšių) tampa namais. Tačiau tam, kad inkilas netaptų spąstais perintiems paukščiams, būtina žinoti keletą pagrindinių taisyklių.

Gaminant inkilą iš lentų, reiktų rinktis sausas ir neobliuotas, viršuje pritvirtinti vielos kablį, kad inkilą galima būtų pakabinti ant šakos, ir, prireikus, patogiai nukelti. Pagaminto inkilo nerekomenduojama nei lakuoti, nei dažyti, nes natūralių medžiagų inkilus geriausiai pasirenka paukščiai. Kai ateina laikas ir paukščių jaunikliai jau yra pasirengę palikti inkilą, obliuotos lentos paukšteliams neleidžia įsikibti į inkilo sienelę, todėl silpnesniems paukštukams palikti inkilą yra sunkiau. Neretai žmonės prie inkilo landos pritvirtina ir laktą, galvodami, kad paukščiams bus patogiau ant jos pritūpti, tačiau atvirkščiai, lakta padeda plėšrūnams – kiaunėms ar katėms – pasiekti inkilą. Paukščiams ši kartelė nereikalinga, todėl gaminant inkilą pagaliukų prie landos kalti nebūtina.

Pasak M. Ilčiuko, paukščiai patys pasirenka inkilą, kuriame perės: zylė tikrai neįsikurs varnėnui skirtame inkile, o pastarasis irgi neužsuks į skirtą zylutei. Gaminant inkilą reiktų vadovautis trimis rodikliais: dugno vidaus plotas, vidaus gylis ir landos skersmuo. Štai zylėms ir musinukėms skirto inkilo landos skersmuo turėtų siekti 3,0–3,5 cm, varnėnams – 4,5–5,0 cm, naminėms pelėdoms – 13 cm, o didiesiems dančiasnapiams – net 18 cm. Įdomu tai, kad šikšnosparniams skirtų inkilų landa – siauras plyšys inkilo apačioje. Darant inkilą rekomenduojama įleisti dugną, o ne prikalti iš apačios – taip jis tarnaus ilgiau ir neiškris.

Svarbu inkilo gyventojams užtikrinti ir tinkamai parinkti inkilo kabinimo vietą. Inkilą reikia pritvirtinti taip, kad jis būtų stabilus, nesiūbuotų vėjyje, būtų atviresnėje, medžių šakomis neužgožtoje vietoje, maždaug 3–4 metrų aukštyje. Plėšrūnams sunkiau pasiekti inkilą, pakabintą ant pavienio medžio ar stulpo. Įvairioms paukščių rūšims (pelėdoms, dančiasnapiams, žalvarniams ir kt.) gali būti keliami specialūs inkilai, iškabinant juos įvairiame aukštyje pagal specifinius rūšies poreikius.

Anot miškininko, jeigu paukšteliai iškeltame inkile neapsigyveno, priežasčių reikėtų ieškoti kaimynystėje – ar šalia nėra kitų inkilų su tos pačios rūšies paukščiais, kurie didina konkurenciją ieškant maisto. „Miške inkilus rekomenduojama kelti mažiausiai 40–50 m atstumu vienas nuo kito. Be to, inkilai geriau užimami, jei landa atsukama į rytų, pietryčių ar pietų pusę. Taip inkilas būna pakankamai apšviestas saulės, jame laikosi optimali temperatūra ir nesikaupia drėgmė, o dažniausiai vyraujantys vakarų vėjai nesiskverbia į inkilo vidų,“ – pataria Mindaugas Ilčiukas.

Miškininkas ramina tuos, kas nespėja pasitikti paukščių ir pasiruošti inkilų pavasarį, nes jie gali kabinti juos ištisus metus, nes tuo metu kai neperi, paukščiai ar žinduoliai inkiluose kaupia maisto atsargas ar tiesiog nakvoja. Tuščiuose inkilėliuose įsikuria ir miegapelės, šikšnosparniai, geltonkaklės pelės, skruzdės, kamanės, vapsvos – todėl iškelti inkilai yra naudingi visai miško ekosistemai.

Šiais metais kovo 10 d. Valstybinių miškų urėdija gamtai neabejingus sparnuočių mylėtojus kvies pasitikti paukščius kartus su įmonės regioninių padalinių miškininkais ir iškelti sugrįžtantiems paukščiams namus. Akcijos „Paukščiai grįžta namo“ metu visoje Lietuvoje VMU iškels daugiau nei 8 tūkst. inkilų.
Lietuvoje inkilų kėlimo pradininku laikomas gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas, kuris organizuotai pradėjo kelti inkilus jau 1922 metais.

Valstybinių miškų urėdijos ir agroakademija.lt informacija