© LŽŪKT nuotr.
Kadangi Lietuva įsipareigojusi Europos Komisijai teikti respondentinių ūkių duomenis, Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojai yra įtraukti į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT).Respondentiniai ūkiai apima visas šalies savivaldybes, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas. Tai leidžia palyginti įvairių ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus. Ši respondentinių ūkių rezultatų analizė aktuali ir patiems apklausoje dalyvavusiems ūkininkams, siekiant palyginti panašiomis sąlygomis ūkininkaujančių ūkininkų ūkinės ir finansinės veiklos vidutinius rezultatus.
Pagal sukauptus 2017–2019 m. ūkių gamybinius ir finansinius rezultatus pateiksime Kaišiadorių r. respondentinių ūkių analizės apžvalgą. Kadangi Kaišiadorių r. nemažai pieno ūkių, paanalizuosime kelis tokių ūkių gamybinius ir ekonominius rodiklius.
1 pav. Primilžis iš vienos karvės per metus, t
Vienas iš pieno ūkių gamybos efektyvumą lemiančių rodiklių – tai primilžis iš vienos karvės per metus. Per 2017–2019 m. primilžis iš vienos karvės Kaišiadorių r. pieno ūkiuose sudarė apie 4 t per metus ir nesiekė šalies vidurkio.
Kitas pieno ūkių pelningo ūkininkavimo veiksnys – tai konkurencinga pieno supirkimo kaina. Todėl pateikiame Kaišiadorių r. ūkių pieno supirkimo kainų palyginimą su šalies pieno supirkimo kainos vidurkiu, išskiriant rajono pieno ūkius į atskiras grupes pagal laikomų karvių skaičių.
2 pav. Pieno supirkimo kaina pagal laikomų karvių skaičių Kaišiadorių r. pieno ūkiuose, Eur
Pagal pateiktą diagramą matyti, kad smulkių pieno ūkių finansinę padėtį blogina žema pieno supirkimo kaina. Pavyzdžiui Kaišiadorių r. ūkių, kurie laiko iki 10 melžiamų karvių, pieno supirkimo kaina 2017–2018 m. nesiekė 200 Eur/t ir buvo ženkliai mažesnė, lyginant su visos Lietuvos ūkių pieno supirkimo kainų vidurkiu. Atsižvelgiant į tai, kad Kaišiadorių r. pieno ūkių vidutinis primilžis iš karvės 2017–2019 m. taip pat nesiekė Lietuvos vidurkio, smulkūs pieno ūkiai tampa nekonkurencingi, o vyraujant smulkiems ūkiams, kurių efektyvumas žemas, pieno gamybos ir surinkimo išlaidos yra didelės. Be to, neigiama yra tai, kad smulkių ūkių pieno supirkimo kaina kiekvienais metais tendencingai mažėjo. Stambių pieno ūkių, kurie laikė 50 ir daugiau karvių, pieno supirkimo kaina buvo aukštesnė, lyginant su šalies vidutine pieno supirkimo kaina, todėl tik stambūs Kaišiadorių r. gyvulininkystės ūkiai turėjo geresnes sąlygas konkuruoti su kitais šalies ūkiais. Kaišiadorių r. ūkių veiklos rezultatams palyginti 2017–2019 m. naudoti šie finansiniai rodikliai: grynojo pelningumo rodiklis, grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis, ir skolos rodiklis.
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno mažėjimas, kurį lemia sumažėjusios pardavimo pajamos, išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos.
3 pav. Grynasis pelningumas, koef.
Pagal pateiktą diagramą matyti, kad 2017–2019 m. laikotarpiu Kaišiadorių r. pelningiausiai dirbo specializuoti gyvulininkystės ūkiai. Tokių ūkių grynasis pelningumo rodiklis buvo didesnis, lyginant su šalies vidurkiu. Tačiau, Kaišiadorių r. augalininkystės ūkių grynasis pelningumas buvo mažesnis nei Lietuvos ūkių grynojo pelningumo vidurkis. Pavyzdžiui 2019 m. sudarė 23 proc., kai vidutiniškai šalyje siekė 31 proc.
Atliekant detalesnę finansinę analizę, tikslinga išsiaiškinti, kokią įtaką ūkių grynojo pelningumo rodikliui turėjo gautos dotacijos, susijusios su pajamomis. Todėl kitoje diagramoje palyginti Kaišiadorių r. atskirų šakų ūkių grynojo pelningumo rodikliai be dotacijų, susijusių su pajamomis, su šio rodiklio šalies respondentų vidurkiu.
4 pav. Grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, koef.
Pagal pateiktos diagramos duomenis matyti, kad beveik visos Kaišiadorių r. žemės ūkio šakos be dotacijų, susijusių su pajamomis, dirbo nuostolingai. Neigiama yra tai, kad Kaišiadorių r. augalininkystės ūkiai stipriai priklausomi nuo dotacijų, susijusių su pajamomis. Mažiau priklausomi nuo gautų dotacijų yra Kaišiadorių r. gyvulininkystės ūkiai, kurių šis vidutinis rodiklis yra didesnis, lyginant su visos Lietuvos vidurkiu.
Kitas svarbus finansinis rodiklis – skolos rodiklis. Jis apskaičiuojamas, kaip skolos ir turto santykis, ir rodo, kokia ūkio turto dalis finansuota iš skolintų lėšų. Rekomenduojama, kad skolos rodiklio reikšmė nebūtų didesnė kaip 0,60, t. y., kad ūkio skolos nesudarytų daugiau kaip 60 proc. viso ūkio turto.
5 pav. Skolos rodiklis
Pagal diagramos duomenis matyti, kad ypatingai įsiskolinę, lyginant su šalies šio rodiklio vidurkiu, buvo Kaišiadorių r. augalininkystės ūkiai. Visą 2017–2019 m. laikotarpį tokio tipo ūkių skolos rodiklis siekė apie 0,35, t. y. vidutiniškai apie 35 proc. viso turto buvo suformuota skolintomis lėšomis. Mažiau įsiskolinę buvo gyvulininkystės ūkiai.
Vaizdo reportažas
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi