Vasario 23 d., penktadienis | 24

Kelmės rajono respondentinių ūkių 2016 m. duomenų analizė

Daiva Miškinienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kelmės r. biuro ūkio apskaitos konsultantė
2017-12-05

ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Vykdomas prekinių žemės ūkio įmonių ekonominės veiklos ir finansinių rezultatų tyrimas. Tam sukurta ŪADT sistema, į kurią duomenis teikia visos ES šalys, tarp jų ir Lietuva.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

LŽŪKT Kelmės r. biuras 2016 m. į ŪADT tinklą perdavė 37 ūkių duomenis ir atliko šių ūkių gamybinės ir finansinės veiklos analizę. Iš atrinktųjų ūkių 4 užsiėmė augalininkyste (javų ir rapsų auginimu), likę buvo mišrūs (veikla – augalininkystė ir galvijų auginimas).

Pagal dirbamos žemės plotą ūkiai buvo labai įvairūs. Trys mažiausi turėjo tik 12–13 ha žemės. Didžiausi pagal plotą buvo 4 augalininkyste besiverčiantys ūkiai, kurie dirbo 510–690 ha žemės. Visgi dauguma respondentinių Kelmės r. ūkių buvo smulkūs ir vidutiniai – 68 proc. iš jų dirbo iki 100 ha žemės.

Augalų derlingumas Kelmės r. ūkiuose

Respondendentiniuose Kelmės r. ūkiuose 2016 m., kaip ir kasmet, auginti įvairūs javai: miežiai (22 ūkiuose), kviečiai (21 ūkyje), avižos (19 ūkių), kvietrugiai (11 ūkių). Keturi ūkiai augino rapsus. Daugiau kaip pusė ūkių (20 ūkių) augino bulvių (daugiausia asmeninėms reikmėms). Tik vienas ūkis augino cukrinių runkelių – jų auginimas Kelmės r. nepopuliarus.

Minėtų žemės ūkio augalų vidutiniai derlingumo duomenys nagrinėjamu 2016 m. laikotarpiu ir ankstesniais, t. y. 2015 m., pateikti 1 lentelėje. Juos galima palyginti su vidutiniu derlingumu Lietuvos respondentiniuose ūkiuose.

1 lentelė. Augalų derlingumas Kelmės r. ūkiuose, t/ha

Web-lentele1-Kelmes

Kaip matyti iš lentelės duomenų, 2016 m. nebuvo itin palankūs augalininkystei – javų ir rapsų derlingumas ir Kelmės r., ir visoje Lietuvoje buvo gerokai mažesnis nei 2015 metais. Viena iš pagrindinių priežasčių buvo prastos meteorologinės sąlygos – dėl lietingų orų ūkininkams nepavyko laiku nuimti derliaus. Kelmės r. respondentiniuose ūkiuose rugių derlingumas sumažėjo nuo 4,12 iki 2,72 t/ha (net 34 proc.), miežių – nuo 4,24 iki 3,40 t/ha (20 proc.), rapsų – nuo 4,73 iki 4,01 t/ha (15 proc.), mažesni buvo ir kviečių, avižų, kvietrugių derlingumo rodikliai. Visgi šių augalų derlingumas, nors ir sumažėjęs, Kelmės r. buvo didesnis nei vidutiniškai Lietuvoje.

Kelmės r. 2016 m. šiek tiek pagerėjo bulvių derlius. Jis padidėjo nuo 13,78 t/ha iki 14,83 t/ha (8 proc.), tačiau vis dar gerokai atsiliko nuo Lietuvos vidurkio – 19,05 t/ha.

Cukrinius runkelius Kelmės r. augino tik vienas respondentinis ūkis ir, kaip matyti iš lentelės duomenų, derlius šiame ūkyje užfiksuotas nedidelis – prikasta tik 40 t/ha runkelių, t. y. beveik 48 proc. mažiau nei Lietuvos vidurkis.

Gyvulių skaičius ir produktyvumas

Pagal laikomų galvijų skaičių Kelmės r. respondentiniai ūkiai labai skirtingi: mažiausiame laikytos tik 2 melžiamos karvės, didžiausiame – 268. Visgi daugiausia buvo smulkių ūkių – net 67 proc. atrinktų gyvulininkystės ūkių karvių skaičius nesiekė 30. Vidutinis laikomų karvių skaičius respondentiniuose Kelmės r. ūkiuose 2016 m. išliko toks, kaip ir 2015 m. – 32 karvės (2 lentelė).

2 lentelė. Gyvulių skaičius ir produktyvumas Kelmės r. ūkiuose

Web-lentele2-Kelmes

Vertinant pieno ūkių produktyvumą, vienas iš informatyviausių rodiklių yra pieno primilžis iš karvės per metus. Kaip matyti iš 2 lentelės duomenų, 2016 m. vidutinis pieno primilžis Kelmės r. respondentiniuose ūkiuose buvo 5,20 t iš karvės ir, lyginant su 2015 m., padidėjo 4 procentais. Šis rodiklis artimas Lietuvos vidurkiui, kuris 2016 m. buvo 5,24 tonos.

Didžiausias pieno primilžis Kelmės r. 2016 m. užfiksuotas viename iš stambesniųjų rajono ūkių, laikiusiame apie 70 karvių, t. y. 8,13 t iš vienos karvės. Toks primilžis pasiektas ir didžiausiame respondentiniame gyvulininkystės ūkyje, laikiusiame 268 karves, t. y. 7,55 t iš karvės. Tačiau kai kuriuose smulkiuose ūkiuose, turinčiuose mažiau galimybių investuoti į produktyvumą, primilžis siekė vos 3,00 t iš karvės ir gerokai sumažino vidutinį rajono rodiklį.

Ūkių veiklos rezultatų apžvalga

Išanalizavus Kelmės r. ūkių veiklos rodiklius, matyti, kad 2016 m. rajono ūkininkams buvo sudėtingi: net 22 ūkiai iš 37, t. y. 59,5 proc., dirbo nuostolingai (2015 m. tokių ūkių buvo 50 proc.). Vidutinis ūkių grynojo pelningumo rodiklis, rodantis, kiek vienam pardavimo eurui tenka grynojo pelno, 2016 m. buvo neigiamas ir siekė tik -0,13. Tokį žemą rezultatą lėmė smulkiems ūkiams nepalankios pieno supirkimo kainos (mažesnį pieno kiekį tiekiantiems ūkiams jos nustatomos žemesnės), ir augalininkystės veiklai nepalankūs orai, sumažinę daugelio žemės ūkio augalų derlingumą bei produkcijos kokybę.

Esant tokiai situacijai, ūkiams būtų sudėtinga išgyventi be subsidijų ir kitų kaimo plėtros programų paramos. Per 2016 m. sumažėjus Kelmės r. respondentinių ūkių pajamoms iš gamybinės veiklos, subsidijos sudarė net 42,22 proc. ūkių pajamų. Šis rodiklis 2015 m. buvo 34,40 procento.

Parengta pagal Kelmės r. respondentinių ūkių duomenis.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi