Liepos 14 d., sekmadienis | 24

Klaipėdos r. 2021 m. ūkių veiklos duomenų apibendrinimas

Vaida Šiemulienė
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Klaipėdos r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2022-10-25

© Agroakademija.lt nuotr.
ŪADT – ūkių apskaitos duomenų tinklas. Tai informacinė sistema, sukurta stebėti žemės ūkio produkcijos gamintojų ekonominę ir finansinę veiklą. Pagal statistinius duomenis yra atrenkami respondentiniai ūkiai, kurie atspindi skirtingas ūkininkavimo sąlygas, esančias visuose Lietuvos rajonuose, ir atstovauja jų visumą. Į ŪADT atranką patekę žemės ūkio veiklą vykdantys ūkiai duomenis pateikia savanoriškai ir konfidencialiai.

Klaipėdos r. 2021 m. duomenų analizei atrinkta 17 ūkių. Iš jų dalyvavo 8 augalininkystės, 5 gyvulininkystės ir 4 mišrūs ūkiai. Pagal statistinius duomenis apžvelgsime augalininkystės ūkių dažniausiai auginamų grūdinių augalų derlingumą, gyvulininkystės ūkių vidutinį primilžį iš vienos karvės ir palyginsime finansinius rodiklius.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

1 pav. Grūdinių kultūrinių augalų derlingumas, t/ha

Pagal 1 pav. duomenis matyti, kad 2020 m. grūdų iš hektaro prikulta 1,6 t daugiau negu 2019 metais. Tačiau, palyginus 2020 ir 2021 m., matyti, jog 2021 m. grūdų derlius buvo 1,7 t mažesnis nei 2020 metais. Šių rodiklių pokyčiams įtakos turėjo nepalankios gamtinės sąlygos. Palyginus trejų metų duomenis, matyti, jog Klaipėdos r. augalininkystės ūkiai daugiausiai grūdų prikūlė 2020 metais.

Tuo pačiu stebint derlingumo pokyčius matyti, kad 2019 m. javų buvo prikulta nuo 3,4 iki 5,01 t/ha, 2020 m. – nuo 3,97 iki 6,86 t/ha, 2021 m. – nuo 3,42 iki 5,19 t/ha. Klaipėdos r. augalininkystės ūkiai kasmet vis daugiau sėja žieminių kviečių, rapsų ir vasarinių kviečių, miežių.

2 pav. Vidutinis primilžis iš vienos karvės, t

Gyvulininkystės sektoriaus produktyvumą nagrinėsime pagal vidutinį primilžį iš vienos karvės, remiantis Lietuvos ir Klaipėdos r. vidurkiu.

Pagal 2 pav. duomenis matyti, kad Klaipėdos r. pieno ūkiai 2019 m. iš vienos karvės primelžė 0,53 t, o 2020 m. – 0,25 t pieno daugiau, lyginant su Lietuvos vidurkiu. Tai lėmė steigiamiems naujiems ir modernizuojamiems jau esamiems pieno ūkiams skiriama ES parama. Ūkininkai turėjo sąlygas atnaujinti techniką, melžimo įrangą, įrengti modernizuotas gyvulių laikymo patalpas bei gaminti kokybiškus pašarus. Taip pat ūkininkai dažniau kreipėsi konsultacijų į profesionalius specialistus dėl kokybiško pašarų raciono sudarymo bei teikiamų veterinarinių paslaugų, o tai didino bandos išlaikymo produktyvumą.

Tačiau lyginant 2020 ir 2021 m. rezultatus, 2021 m. pieno primilžis iš vienos karvės buvo 0,22 t mažesnis lyginant Lietuvos ir 0,46 t mažesnis lyginant Klaipėdos r. vidurkį. Tam įtakos galėjo turėti pieninių bandų mažinimas dėl kintančiai žemų pieno supirkimo kainų.

Finansinių rodiklių palyginimas

3 pav. Finansiniai rodikliai, koef.

Remdamiesi 3 pav. duomenimis, palyginsime Klaipėdos r. respondentinių ūkių veiklos finansinius rodiklius.

Skolos rodiklis rodo bendrą įsiskolinimo lygį, kiek skolintų lėšų yra panaudota formuojant bendrą ūkio turtą. Rekomenduojama rodiklio reikšmė neturėtų viršyti 0,6. Tai reiškia, jog skolintos lėšos neturėtų viršyti daugiau nei 60 proc. viso turimo turto. Lyginant trejų metų duomenis, matyti, kad skolos rodiklis beveik nepakito. Tai reiškia, kad rajono ūkininkai skolinosi atsakingai, įvertindami finansines rizikas.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek grynojo pelno uždirbo 1 pardavimo pajamų euras. Palyginus 3 pav. duomenis, matyti, kad 2021 m. grynasis pelningumas buvo 0,02 Eur didesnis, negu 2019 m. ir 0,01 Eur mažesnis negu 2020 metais. Tai rodo, kad pajamos buvo uždirbamos stabiliai.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno uždirba 1 pardavimo pajamų euras, vykdant ūkinę veiklą be gaunamų išmokų ir paramos. Palyginus 3 pav. duomenis, matyti, kad 2019 m. šio rodiklio reikšmė buvo -0,01 Eur. Galima teigti, kad 2019 m. rajono ūkiai buvo itin priklausomi nuo ES paramos, kadangi 1 pardavimo pajamų euras neuždirbo grynojo pelno. Šis rodiklis 2020 m. padidėjo iki 0,08 Eur, o 2021 m. sumažėjo iki 0,03 Eur. Apibendrinant šiuos duomenis, matyti, kad be ES paramos ir dotacijų vykdyti veiklą rajono ūkiams būtų gana sudėtinga.