Dirvožemio anglies kiekio padidėjimas laikui bėgant visada mažėja ir pasiekia maksimalų – prisotinimo lygį. © Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Pasak Vageningeno universiteto mokslininkų ir kolegų iš PBL Nyderlandų aplinkos vertinimo agentūros, anglies kiekio dirvožemyje didinimo poveikis derliui yra prieštaringas ir svyruoja nuo neigiamo iki neutralaus ir teigiamo, skelbiama portale futurefarming.com.
Remdamiesi išsamia literatūros apžvalga ir modeliavimu, tyrėjai teigia, kad dabartinis visuotinis entuziazmas didinti anglies kiekį dirvožemyje yra mažai pagrįstas. Nors apskaičiuotas dirvožemio anglies sekvestracijos poveikis klimato kaitai skiriasi, beveik nė viename iš jų neatsižvelgiama į tai, kad dirvožemio anglies prieaugis laikui bėgant visada išsenka ir pasiekia maksimumą – prisotinimo lygį.
Jei į skaičiavimus įtraukiamas dirvožemio prisotinimas anglies dioksidu, dirvožemio anglies sekvestracijos indėlis į klimato kaitos švelninimą sumažėja 53–81 %, palyginti su dabartiniais skaičiavimais.
„Dirvožemiai yra labai sudėtingi ir kintantys, todėl norint užtikrinti, kad klimato kaitos sąlygomis maisto produktų gamyba išliktų nepakitusi, reikės taikyti įvairią praktiką, pritaikytą kiekvienai vietovei, o ne ieškoti vieno universalaus sprendimo“, – sakė Renske Hijbeek (WUR).
„Reikia pereiti prie dirvožemiui pažangaus žemės ūkio“
Tyrėjai savo straipsnyje daro išvadą, kad esama žinių bazė nepateisina dabartinės pasaulinės darbotvarkės,kurioje daugiausia dėmesio skiriama dirvožemio anglies kiekiui didinti. „Reikia pereiti nuo klimato kaitai palankaus dirvožemio, prie dirvožemiui palankaus žemės ūkio, prisitaikančio ir pritaikyto prie kiekvieno vietos konteksto, kai vienu metu kiekybiškai įvertinamos kelios dirvožemio funkcijos“, – teigia Gabriel Moinet (WUR).
„Tik atlikus tokį išsamų vertinimą bus galima maksimaliai išnaudoti žemės tvarumo sinergiją ir patenkinti agronominius aprūpinimo maistu reikalavimus. Dirvožemio anglies sekvestracija gali atsirasti šiame kelyje ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, todėl ji turėtų būti laikoma papildoma nauda.“
Vertė Saulius Zagorskis, agroakademija.lt informacija