Vasario 23 d., penktadienis | 24

Kokia mineralinio azoto situacija dirvožemyje šį rudenį?

2023-11-16

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

LAMMC Žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų laboratorijoje šį rudenį Žemės ūkio ministerijos užsakymu atlikta mineralinio azoto (Nmin) stebėsena šalies dirvožemiuose. Spalio pabaigoje buvo surinkti, o lapkričio pradžioje išanalizuoti dirvožemio ėminiai, kurie paimti iš daugiau kaip 220 įvairiose Lietuvos vietose įrengtų tyrimų aikštelių. Nmin kiekiai buvo vertinti atskiruose šalies dirvožemio rajonuose ir zonose bei po augintų ir augančių augalų.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

Tyrimo duomenimis, šalies žemės ūkio naudmenose Nmin, dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje šį rudenį sukaupta vidutiniškai 57,8 kg/ha, tačiau atskirose šalies zonose Nmin kiekiai žymiai skyrėsi. Mažesniu Nmin kiekiu išsiskyrė Rytų Lietuva – jo čia nustatyta vidutiniškai 46,5 kg/ha ir Vakarų Lietuva – 52,9 kg/ha. Gerokai daugiau Nmin rasta Vidurio Lietuvoje – 74,0 kg/ha. Šie kiekiai Rytų ir Vidurio Lietuvoje yra 8,1 ir 6,2 kg/ha didesni nei buvo pernai rudenį, tačiau 3,3 kg/ha mažesni nei Vakarų Lietuvoje, kur rugpjūčio ir spalio mėnesiais iškrito ypač didelis kritulių kiekis – atitinkamai 177 ir 122 mm. 2023 m. vasara ir ruduo, iki lapkričio mėnesio, buvo šiltesni nei įprastai, o rugsėjo mėnesį šalies zonose vidutinė mėnesio paros oro temperatūra buvo net rekordiškai +4,4...+4,7 °C aukštesnė už daugiametę. Šiltesni orai lėmė intensyvesnę organinių medžiagų mineralizaciją dirvožemyje minėtu laikotarpiu, todėl susikaupė didesnės Nmin atsargos dirvožemyje Rytų ir Vidurio Lietuvoje. Daugiau mineralinio azoto nei šių metų rudenį nustatyta beveik prieš 10 metų, t. y. 2014 metais.Vertinant Nmin kiekį atskiruose šalies dirvožemio rajonuose, dideliu Nmin kiekiu (daugiau nei 80 kg/ha) išsiskyrė Nemuno žemuma, apimanti didesnę dalį Šakių ir Vilkaviškio rajonų bei Marijampolės savivaldybės dirvožemių. Taip pat daug jo rasta Vidurio Lietuvos žemumoje – Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Biržų ir Panevėžio savivaldybių rajonų dirvožemiuose. Čia Nmin kiekiai didelėje dalyje tirtų dirvožemių sudarė 70–80 kg/ha. Žemės ūkio naudmenose 60–70 kg/ha Nmin nustatyta didesnėje dalyje Akmenės, Šakių, Radviliškio, Kėdainių, Jurbarko, Raseinių, Kauno, Prienų, Kaišiadorių ir Širvintų savivaldybių rajonų dirvožemiuose. Tuo tarpu mažiausiai šį rudenį Nmin rasta Vakarų Aukštaitijos plynaukštėje – Kupiškio, Anykščių ir Ukmergės savivaldybių dirvožemiuose bei Pietryčių Lietuvos lygumoje – Zarasų, Ignalinos, Švenčionių, Vilniaus, Trakų ir Varėnos savivaldybių rajonų dirvožemiuose. Nmin kiekiai šio regiono žemės ūkio naudmenose daugumoje svyravo tarp 30–40 kg/ha ir buvo beveik per pusę mažesni nei Vidurio Lietuvoje.

2023 m. rudenį gerokai daugiau Nmin nustatyta viršutiniame dirvožemio sluoksnyje nei gilesniuose. 0–30 cm sluoksnyje vidutiniškai šalyje jo yra 37,1 kg/ha, 30–60 cm – 20,7 kg/ha, o 60–90 cm – 13,8 kg/ha. Šis Nmin kiekių dirvožemyje skirtumas dar didesnis gautas Vidurio Lietuvoje – atitinkamai 49,1, 24,9 ir 16,5 kg/ha. O šį rudenį Nmin kiekio 0–60 cm sluoksnyje priklausomybė nuo granuliometrinės sudėties buvo mažesnė: smėliuose rasta vidutiniškai 50,3 kg/ha, priesmėliuose ir lengvuose priemoliuose – 58,8, sunkiuose priemoliuose ir moliuose – 60,4 kg/ha.

Vertinant Nmin kiekį 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje pagal augintus augalus, šalyje mažiausiai jo nustatyta daugiamečių žolių bei ganyklų plotuose – 34,2 ir po buvusio vasarojaus – 42,0 kg/ha. Daugiau Nmin buvo po žiemkenčių – 57,9 ir po kaupiamųjų augalų bei kukurūzų – 67,2 kg/ha. Nmin daugiausiai nustatyta esamuose žiemkenčių bei žieminių rapsų plotuose – 71,7 kg/ha. Vykdant šią stebėseną pirmą kartą Nmin kiekis buvo įvertintas ir soduose bei daržuose, kuriuose taikomos intensyvios technologijos. Jei soduose Nmin nustatyta mažiau nei 30 kg/ha, tai daržuose šis kiekis buvo gerokai didesnis ir svyravo tarp 80–150 kg/ha.Nors šį rudenį dirvožemyje Nmin kiekiai nėra maži, tačiau dar laukia ilgas žiemos sezonas. Jei nesulauksime pašalo, o kritulių iškris daug, tai daug nitratinio azoto dirvožemio profiliu išsiplaus gilyn į žemės ūkio augalų šaknims nepasiekiamą gylį. Šie tyrimai parodė, kad mineraliniame azote nitratinis azotas (N-NO3) 0–30 cm dirvožemio sluoksnyje vidutiniškai sudarė 81,6 %, 30–60 cm sluoksnyje – 78,8 %, 60–90 cm – 68,6 %. Tai – dideli kiekiai.

Daugelyje šalies vietovių žiemkenčių bei žieminių rapsų pasėlių būklė yra gera, augalai vešlūs, intensyviai žalios spalvos ir augalams Nmin dirvožemyje pakanka. Tačiau dėl drėgmės pertekliaus yra užmirkusių pasėlių plotų, bet jų nėra daug.

Prognozuojant, kiek dirvožemyje Nmin bus pavasarį po žiemos, tikėtina, kad Rytų Lietuvoje jo kiekis nepadidės, nes šaltuoju metų laikotarpiu dirvožemyje augalinių liekanų mineralizacija vyksta lėtai. Todėl šiame regione bus labai svarbu laiku augalus patręšti azotu pavasarį, kad ir nedidele jo norma. Vidurio Lietuvoje ir ten, kur dirvožemyje Nmin susikaupė daugiau, svarbu bus anksti pavasarį atlikti Nmin tyrimus ir įvertinti esamą jo kiekį. Jeigu dirvožemyje nustatytas Nmin kiekis yra didesnis nei 60 kg/ha, azoto trąšas galima ir pataupyti. Tai ypač svarbu ten, kur taikomos intensyvios auginimo technologijos.

Prof. dr. Gediminas Staugaitis, dr. Lina Žičkienė, dr. Aistė Masevičienė, LAMMC ŽI Agrocheminių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojai