Gegužės 19 d., ketvirtadienis | 22

Kokios mėsinių galvijų infekcinių ligų pasekmės?

Laura Jodokienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresn. gyvulininkystės specialistė
2021-09-17

© LŽŪKT nuotr.

Norint efektyviai vystyti mėsinę gyvulininkystę, būtina didelį dėmesį skirti galvijų ir prieauglio sveikatingumui, ligų profilaktikai. Dažniausios mėsinių galvijų ligos yra susijusios su profilaktikos trūkumu. Ne visada iškart pasireiškia daugelio ligų simptomai, ne visada jie būna ryškūs ir lengvai pastebimi, todėl labai svarbu tai pastebėti, kad laiku būtų taikomos tam tikros priemonės, neprasidėtų ligos protrūkis ir ūkis nepatirtų ekonominių nuostolių.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Šalyje daugėjant mėsinių galvijų, daugėja ir ligų. Vis dar dažna bėda, kad ligų prevencijos kontrolės trūksta, o veterinarijos gydytojai neretai kviečiami jau per vėlai. Ironiška, bet pasitaiko situacijų, kad veterinarijos gydytojas kartais lieka kaltas dėl neišgydyto gyvulio, nors iškviečiamas ligai jau įsisenėjus. Pamažu ūkininkų supratimas ir požiūris keičiasi, ypač kalbant apie mėsinių galvijų augintojus, kurie brangių gyvulių ligų profilaktikai dėmesio skiria jau daugiau.

Infekcinių ligų sukėlėjai

Infekcines ligas sukelia specifiškimikroorganizmai. Jos yra užkrečiamos, turi inkubacinį (paslėptą) periodą, vystosicikliškai ir plinta epizootinės grandinės būdu. Epizootinė grandinė yra būtina sąlyga, kad gyvuliai susirgtų infekcine liga ir ji išplistų. Iš jos iškritus bent vienam elementui infekcijos sukėlėjo šaltiniui, joperdavimo būdui ar imliems gyvuliams – epizootinis procesas nutrūksta.

Infekcijos sukėlėjo šaltinis gali būti užsikrėtęs gyvulys, kitas gyvūnas, žmogus ar patogeninio mikrobo aplinka.

Sukėlėjas infekciją gali perduoti keliais būdais: fekaliniu-oraliniu (per virškinimo organus), respiratoriniu (per kvėpavimo organus), per kraują (transmisinis) ar odą (tiesioginio prisilietimo).

Gyvuliui susirgti infekcine liga ir jai išplisti nepakanka vien ligos sukėlėjo šaltinio ir perdavimo būdo. Turi būti ir imlių gyvulių, t. y. tokių, kurie tam tikru momentu būna praradę atsparumą arba apskritai neatsparūs sukėlėjams ir apsikrėtę suserga.

Suprantama, ūkiuose ne visada iškart pasireiškia ir virusų, bakterijų sukeltų ligų (rinotracheito, paragripo, sincitinio viruso) simptomai, bet laikas nuo laiko jie pasirodo. Tad labai svarbu galvijų laikytojams, tai pastebėti ir laiku taikyti atitinkamas priemonės, kad neprasidėtų ligos protrūkis, o pasekmės nebūtų liūdnos.

Pagrindinės virusinės ligos

Galvijų infekcinis rinotracheitas

Sukelia galvijų 1 tipo herpes virusai (GHV1). Kadangi šis virusas pažeidžia kvėpavimo sistemą bei sukelia patelėms išorinių lytinių organų ir makšties uždegimą, taip sutrikdo ir reprodukcinę sistemą. Ant lytinių organų esančios pūslelės, opos gali sukelti komplikacijas sėklinant, kergiant pateles arba apsunkinti patį veršiavimąsi.

Jei mėsiniai galvijai užsikrečia veršingumo laikotarpiu, veršingos karvės gali abortuoti, dažnai tai įvyksta penkto mėnesio pabaigoje. Šis virusas pavojingas ne tik karvėms, bet ir buliams (sukelia apyvarpės uždegimą, dėl ko bulius tampa netinkamas kergimui) ar gimusiems veršeliams. Pastariesiems gali išsivystyti nervų pažeidimo formos, pvz.: encefalitas: veršeliai karščiuoja, dreba, yra silpni, gali nugaišti.

Galvijų virusinė diarėja (GVDV)

Šią galvijų ligą sukelia Flaviviridea šeimos Pestivirus genties virusas. GVDV – ekonomiškai nuostolinga galvijų liga, nes neigiamai paveikia reprodukciją ir virškinimo sistemą, o kartu ir visą bandą bei ūkio ekonomiką. Šis virusas smarkiai paveikia karvės reprodukcinę sistemą, tačiau tas poveikis skiriasi ir priklauso nuo karvės veršingumo periodo ir nuo infekcijos laiko.

Mėsinių galvijų patelėms užsikrėtus iki ovuliacijos arba pirmomis dienomis po apvaisinimo, padidėja rizika, kad apvaisinimas bus nesėkmingas arba embrionas žus ankstyvoje stadijoje. Jei mėsinių galvijų patelė užkrečiama 30–90 veršingumo dieną, tada labiausiai nukenčia vaisius, kuris gims persistentiškai infekuotas (PI). Užsikrėtus virusu esant jau 150 veršingumo dienai, gali atsirasti hidroencefalija, cerebralinė hipoplazija, akių, skeleto defektai, tokie kaip artrogripozė ir hipotrichozė. Taip pat dėl infekcijos pakinta kiaušidžių funkcija, sutrinka gonadotropino ir progesterono sekrecija, todėl išsivysto nevaisingumas. Veršeliai būna sveiki, bet lėčiau auga, silpnesni kitoms infekcijoms.

Galvijų paragripas 3

Sukelia Paramyxoviridae šeimos Paramixovirus genties virusas. Jautriausi mėsinių galvijų veršeliai, kurių amžius yra iki 6 mėn. Veršeliai karščiuoja, sloguoja. Jei negydoma, išsivysto bronchitas, plaučių uždegimas, veršelis gali nugaišti.

Galvijų respiratorinis sincitinis virusas

Šios ligos sukėlėjas – Paramixoviridae šeimos Pneumovirus genties virusas. Gali susirgti tiek suaugę mėsiniai galvijai, tiek veršeliai. Veršeliai yra jautresni, ypač nujunkymo laikotarpiu. Šis virusas neigiamai veikia kvėpavimo bei reprodukcijos sistemas. Veršingumo periodu gali sukelti abortus, didina veršelių mirtingumą.

Visos infekcinės ligos neigiamai veikia tiek karvę, tiek jos veršelį: sukelia abortus, nevaisingumą, didina veršelių gaištamumą.

Visuomet profilaktika geriau

Profilaktinės (priešepizootinės) priemonės turi kompleksiškai veikti visas tris epizootinės grandis.Gyvuliams susirgus, būtina tuoj pat izoliuoti ir padaryti nepavojingu infekcijos sukėlėjo šaltinį, sutrikdyti infekcijos sukėlėjo perdavimą ir bendromis bei specifinėmis priemonėmis didinti dar nesergančių gyvulių organizmo atsparumą.

Bendroji profilaktika

  • Šalies teritorijos apsauga nuo ligų sukėlėjų patekimo iš užsienio;
  • Gyvūnų ir gyvulinės kilmės produktų pervežimo ir bandų komplektavimo kontrolė;
  • Pilnavertis ir racionalus gyvulių šėrimas, laikymas ir naudojimas;
  • Gyvulių sveikatos būklės periodinė kontrolė;
  • Reguliarus patalpų, inventoriaus ir fermų teritorijos valymas, dezinfekcija, deratizacija ir dezinsekcija;
  • Skerdimo ir gyvulinės kilmės žaliavų perdirbimo kontrolė;
  • Lavonų sudorojimas ir mėšlo dezinfekavimas;
  • Šviečiamasis darbas.

Specifinė profilaktika – specialiųjų priemonių prieš kurią nors konkrečią ligą sistema, į kurią įeina:

  • specialūs tyrimai;
  • specialios paskirties profilaktinių preparatų naudojimas;
  • imunoprofilaktika.

Jei turite klausimų dėl gyvulių sveikatingumo, atsakymus padės surasti Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės konsultantai ir specialistai, kurie atvyks į ūkį mobilia laboratorija: ištirs pasigamintus žolinius pašarus, sudarys subalansuotus racionus, nustatys ankstyvą veršingumą ir patars reprodukcijos gerinimo klausimais. Jei reikės, atliks kraujo, šlapimo tyrimus, įvertins gyvulių sveikatingumą, suteiks rekomendacijų. Taip galėsite sumažinti gyvulių medžiagų apykaitos sutrikimus ir ekonominius nuostolius.

Parengta pagal A. Rutkausko, V. Vaitkaus leidinius

Agroakademija.lt rekomenduoja pasižiūrėti

Tinklalaidė. #2. Kaip pasirinkti tinkamą mėsinių galvijų veislę? Pašarai. Nuo lauko iki šakutės – kodėl verta pradėti

Patirtis ūkyje: kaip pagaminti kokybišką kukurūzų silosą

Simbiotikai – alternatyva antibiotikams

Karvė – ne bebras, medžių negraužia. Žolynų įvertinimas

Žolynas produktyvus ar ne? Patarimai ūkyje

Žolynų įrengimas: kaip pasirinkti tinkamą veislę

Kaip sutramdyti galviją per 30 min.?

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.