Balandžio 19 d., penktadienis | 24
Kontroliuojamas drenažas – inžinerinė dirvožemio gerinimo ir aplinkos taršos mažinimo priemonė (1)
LŽŪKT informacija
2020-01-28
© LŽŪKT nuotr.
Ar suvaldyti drėgmės išteklius dirvožemyje įmanoma? Taip, įmanoma. Vienas iš inžinerinės dirvožemio gerinimo ir aplinkos taršos mažinimo priemonių – kontroliuojamas drenažas. Šioje „Gerosios žemės ūkio praktikos kodekso (GŽŪPK)“ ištraukoje kviečiame paskaityti apie kontroliuojamo drenažo teikiamą naudą, siekiant gerinti dirvožemio derlingumą ir tausojant aplinkos išteklius.
Drenažo nuotėkio reguliavimo esmė – neleisti drenažo nuotėkiui tiesiogiai patekti į vandens imtuvus, t. y. jį sulaikyti dirvožemyje. Taip susiformuoja didesnės ir ilgesnį laiką išliekančios dirvožemio vandens atsargos. Jos gali sumažinti augalų patiriamą stresą dėl drėgmės trūkumo sausringaisiais vegetacijos laikotarpiais. Nuotėkį galima sulaikyti pastačius specialų įrenginį ar šulinį.
Šulinyje reguliuojamas drenažo vandens ištekėjimo lygis ir taip sumažinamas nuotėkio tūris bei pakeliamas gruntinio vandens lygis virš drenų.
Kai nuotėkis reguliuojamas, drenažas gali veikti skirtingu intensyvumu:
- įprastas režimas esant perteklinei drėgmei (dirvožemio vandens lygis nuosekliai žemėja);
- drenažas patvenkiamas, t. y. pristabdomas vandens lygio žemėjimas, kai pasiekiama minimali sausinimo norma.
Drenažo žiočių patvankos aukštis šulinyje nustatomas atsižvelgiant į auginamus augalus ir technikos pravažumo galimybes.
Optimalus dirvožemio vandens lygis (sausinimo norma), priklausomai nuo auginamų žemės ūkio augalų, turėtų būti 0,5–0,75 m nuo žemės paviršiaus. Ankstyvoje augalų vystymosi fazėje vandens lygis gali būti seklesnis, kad geriau išsivystytų šaknų sistema ir augalai būtų atsparesni sausroms.
Lengvesniuose (priesmėlio) dirvožemiuose vandens lygis gali būti 10–15 cm aukščiau negu sunkesniuose (priemolio) dirvožemiuose.
Vėlyvojo rudens, žiemos ir ankstyvojo pavasario laikotarpiais biogeninių medžiagų biologinė asimiliacija būna silpna ar visai nevyksta, todėl jų išplova yra didžiausia. Siekiant sumažinti šių medžiagų, ypač azoto, išplovą iš žemės ūkio plotų, įprasto drenažo konstrukcijos gali būti pertvarkomos į kontroliuojamo drenažo sistemas.
Skirtingose drenažo sistemų vietose (ar žiotyse) reguliuojant vandens lygį patvenktoje dirvožemio zonoje, vanduo užpildo jo poras, atitinkamai išstumdamas orą. Tokioje, mažiau deguonies turinčioje, aplinkoje susidaro palankios sąlygos vykti denitrifikacijai, t. y. paspartinamos NO3-N transformacijos į dujinę formą.
Kontroliuojamas drenažas gali sumažinti tirpių azoto junginių metinę išplovą iki 50?procentų.
Kontroliuojamo drenažo sistemas tikslinga taikyti tik intensyvaus naudojimo sausinamoje žemėje. Labiausiai jos tinka priemolio ir molinguose dirvožemiuose (ne mažiau 15 proc. molio dalelių), kur žemės paviršiaus nuolydis ne didesnis kaip 2 procentai.
„Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksas“ parengtas LR žemės ūkio ministerijos užsakymu.
Agroakademija.lt rekomenduoja
Drėgmės išteklių valdymas dirvožemyje – misija (ne)įmanoma? (video)
Drėgmės režimo reguliavimas – raktas į gausesnį augalų derlių ir mažesnį azoto išsiplovimą
Kaip naudojame maisto medžiagas planuojamam augalų derliui?
