Birželio 22 d., šeštadienis | 24

Mažeikių r. respondentinių ūkių 2021 m. veiklos rezultatų apžvalga

Jolanta Beniušienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Mažeikių r. biuro vyresnioji buhalterinės apskaitos konsultantė
2022-12-06

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Mažeikių rajone duomenys už 2021 m. surinkti iš 36 respondentinių ūkių. Pagal gautus duomenis atlikta analizė ir palyginta su 2019 ir 2020 m. duomenimis.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

Kasmet stebint Lietuvos ūkininkų veiklos ekonominę ir finansinę padėtį žemės ūkyje atliekama ūkių veiklos analizė. Visi duomenys yra kaupiami ūkių apskaitos duomenų tinkle (ŪADT), kuris yra pagrindinis ES ūkių pajamų lygio ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumo duomenų šaltinis. Surinkti ir apdoroti duomenys skirti ūkininkams, žemės ūkio valdymo darbuotojams, mokslo ir mokymo įstaigų bendrovių specialistams ir visiems, kas domisi žemės ūkio veikla. Kintančių ūkio apskaitos duomenų apžvalga leidžia išanalizuoti įvairių ūkių tipų situaciją ir gamybos rezultatus tam tikrose regionuose, šių ūkių gamybos kryptis pagal tam tikrus rodiklius (pajamas, gamybos išlaidas, pelną ir kt.) leidžia apskaičiuoti hektaro savikainą, subsidijų santykį su pajamomis ir kt.

Mažeikių rajone duomenys už 2021 m. surinkti iš 36 respondentinių ūkių. Pagal gautus duomenis atlikta analizė ir palyginta su 2019 ir 2020 m. duomenimis. Rezultatai pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Mažeikių r. respondentinių ūkių duomenų palyginimas

Analizuojamų ūkių vidutinis žemės plotas 152 ha.Augalininkystės ūkiai daugiausiai augina tradicinius grūdinius augalus: kviečius, miežius, žirnius, rapsus. Lygindami paskutiniųjų trejų metų grūdinių augalų derlingumą su Lietuvos derlingumo vidurkiu, matome, kad jis kai kurių augalų šiek didesnis tik 2019 m. ir 2021–2020 m. – derlingumas yra šiek tiek mažesnis.2021 m. šiek tiek aukštesnį kviečių, miežių ir rapsų derlingumą lėmė palankios oro sąlygos, auginamų grūdinių kultūrų populiarumas ir atnaujinta žemės ūkio technika.

Rajono žemės nėra derlingos, todėl vyrauja mišrūs ūkiai. Analizuodami pateiktos lentelės duomenis, matome, kad vidutinis karvių skaičius 20192021 m. rajone didėja. To priežastis – šiek tiek padidėjusios pieno supirkimo kainos. Tačiau sparčiai didėjant pieninkystės ūkio kaštams, daugelis ūkininkų mažina gyvulių bandas, dalis jų pradeda auginti mėsinius galvijus, kiti užsiima grūdinių kultūrų auginimu, o vyresni ūkininkai traukiasi iš žemės ūkio veiklos.

Mažeikių rajono pieno ūkių vidutinis primilžis iš vienos karvės 2019–2021 m. turi tendenciją didėti, tačiau yra šiek tiek mažesnis už Lietuvos vidurkį. Šiam didėjimui įtakos turi ūkininkų investicijos į žemės ūkio techniką ir įrangą, skirtą pienininkystės ūkiams.

Analizuojant augalininkystės ir gyvulininkystės pajamas, vidutiniškai ir Mažeikių rajone, ir visoje Lietuvoje 20192021 m. labiau didėjo. Didėjant pajamoms, didėja bendrasis gamybinis pelnas (1 pav.). Šių rodiklių didėjimą lėmė padidėję kai kurių augintų kultūrinių augalų derlingumas, išaugusios produkcijos supirkimo kainos, modernizuojant ūkius, mažėja kintamos sąnaudos (t. y. išlaidos pašarams, trąšoms, sėklai, chemikalams ir kt.).

1 pav. Bendrasis gamybinis pelnas, Eur

Turto apyvartumas rodo, kaip efektyviai pajamų sukūrimui panaudojamas turtas, kiek 1 turto eurui tenka pardavimų. Šis rodiklis lygina pajamas ir turtą, ir kuo jis yra aukštesnis, tuo efektyviau išnaudojamas nuosavas turtas. Mažeikių rajone, lyginant 20192021 m. efektyviausiai valdomas turimas turtas buvo 2019 m.

Svarbiausias kiekvieno verslo tikslas – kuo mažiau išleidžiant, uždirbti kuo daugiau pelno. Pelnas yra labiausiai apibendrinantis ūkio veiklą rodiklis. Jeigu ūkis turi pakankamai pelno, tai jis gali planuoti investicijas, plėsti savo veiklą, kurti naujus produktus, teikti paslaugas ir taip užsitikrinti savo konkurencinį pranašumą rinkoje. Tačiau norint objektyviai įvertinti ūkio veiklos efektyvumą, konkurencingumą ir veiklos tęstinumo galimybes, nepakanka remtis vien uždirbtu pelnu ir juo remiantis priimti sprendimus. Daug išsamesnė informacija gaunama apskaičiavus pelningumo rodiklius, juos palyginus su ankstesnių metų, taip pat kitų, panašiomis sąlygomis dirbusių ūkių rodikliais. Analizuojami keli pagrindiniai finansiniai rodikliai: grynasis pelningumas ( 2 pav.) , grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis ( 3 pav.) ir skolos rodiklis ( 4 pav.).2 pav. Grynasis pelningumas, koef.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Šis rodiklis, jei ūkininkai planuoja gauti finansinę gauti ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02 (2 proc.) Pagal 2 pav. duomenis Mažeikių r. respondentinių ūkių pelningumo rodiklis, analizuojant paskutinius trejus metus, 2021 m. buvo mažesnis nei vidutinis Lietuvos ūkių, o 2019–2020 m. grynasis pelningumas didesnis nei Lietuvos vidurkis. 2021 m. pelningumo mažėjimui įtakos turėjo nepalankios oro sąlygos ir paskutinių metų pasaulinė krizė.

3 pav. Grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis), koef.

Taip pat svarbu analizuoti grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodiklį, nes ne mažą dalį žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų pajamų sudaro tiesioginės išmokos už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus ir gyvulius. Šis rodiklis rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras. Ypač žema rodiklio reikšmė rodo, kad ūkis yra priklausomas nuo paramos, t. y. veikla nuostolinga ir be dotacijų veiklos vykdyti negalėtų. 3 pav. matyti, kad Mažeikių r. ūkių vidutinis grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis, didesnis nei Lietuvos. Mažeikių r. ūkiai generuoja pelną ir be dotacijų, susijusių su pajamomis.

4 pav. Skolos rodiklis, koef.

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau susiklosčius nepalankioms sąlygoms bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio, kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai ūkio veiklai. Pagal 4 pav. duomenis matome, kad Mažeikių r. ūkininkai skolinasi atsakingai ir jų vidutinis skolos rodiklis yra artimas Lietuvos ūkių skolos rodiklio vidurkiui.

Apibendrinant galime teigti, kad Mažeikių rajono žemės ūkio veiklą vykdantys ūkininkai dirba pakankamai našiai, pelningai, investuoja ir skolinasi įvertinę visas rizikas.

Parengta pagal Mažeikių r. 2021 m. respondentinių ūkių analizę