Birželio 16 d., sekmadienis | 24

„Metų ūkis 2022“ bendrystės šventėje – ūkininkaujančios kartos (su fotogalerija)

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė
2023-02-06

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Penktadienį į Aukštaitijos sostinę rinkosi pažangiausieji ūkininkai su šeimomis, draugais ir svečiais iš visos Lietuvos. Žemdirbiškoji bendruomenė susitiko jau dvidešimt devintą kartą vykstančioje „Metų ūkis“ bendrystės šventėje – jaukiame Juozo Miltinio dramos teatre apdovanotos 99 ūkininkų šeimos.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

Į ūkininkų pagerbimo šventę atvyko europarlamentarai Bronis Ropė ir Juozas Olekas, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, valstybinių institucijų vadovai ir atstovai, žemdirbiškųjų organizacijų lyderiai, savivaldybių merai, vicemerai, administracijų vadovai, žemės ūkio skyrių vedėjai, Konsultavimo tarnybos vadovai ir rajono biurų vadovai, rajoninių ūkininkų sąjungų pirmininkai.

Svarbiausia paskatinti tuos, kurie daug dirba, bet ne visad pastebimi

Pasak organizatorių – Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) – svarbiausia yra paieškoti ir paskatinti tuos, kurie labai stengiasi, daug dirba bet ne visad yra pastebimi. Per beveik visą konkurso organizavimo istoriją konkurso tikslas išliko tas pats – skatinti ūkininkus pažangiau ūkininkauti, siekti gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau ir gražiau tvarkytis savo ūkyje, išaiškinti pažangiausius savivaldybėje.

Laimėtojais kasmet tampa labai įvairaus dydžio tvarūs, pažangūs, perspektyvūs ir šauniai besitvarkantys ūkiai, o konkurso dalyviai dalyvauja įvairiose Lietuvos kaimo plėtros priemonių programos priemonėse, modernizuoja ūkius savo ir Europos Sąjungos paramos lėšomis bei nuolat ieško inovatyvių sprendimų, norėdami išsilaikyti besikeičiančios rinkos ir klimato sąlygomis. Ūkininkai stengiasi ne tik dėl asmeninės gerovės, bet ir kad šalies žemės ūkis būtų pagrindas savo kraštą apsirūpinti kokybišku maistu.

Neaiški geopolitinė situacija regione, nepalankiai kintanti konkurencinė aplinka, nenuspėjamas ekonominis stabilumas bei griežtesni reikalavimai žemės ūkio veiklai didino žemdirbių nusivylimą, norą ir galimybes investuoti į verslo plėtrą ir modernizavimą. Tačiau ne visi ūkininkai prarado pasitikėjimą. Tą įrodo ir konkurso laimėtojų pasiekti rezultatai. Lietuviai visada pasižymi darbštumu, siekiu prisitaikyti, dėl to atrodo, jog esame labai kantrūs. „Praeitų metų įvykiai mus privertė susimąstyti, kokios yra tikrosios vertybės. Ir kad viskas yra labai trapu, kaip stiklas. Pasauliui labai šiuo metu reikia taikos, o kad tai pasiektume, reikia išminties. Žemdirbys savo įdėtu darbu ir žiniomis rūpinasi, kad maisto ant stalo netrūktų. Ir tikisi, kad už tai jį gerbs ir jis jausis reikalingas visuomenėje. Šiandien pagerbsime ūkininkus, duonos augintojus“, – pradėdamas renginį sakė LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Europos Parlamento nariai Bronis Ropė ir Juozas Olekas dėkojo dalyvavusiems konkurse ir ragino žemdirbiškąją bendruomenę bendrai su Žemės ūkio ministerija ieškoti sprendimų ir kompromisų, nors sudėtinga suderinti mažo ir didelio ūkio interesus bei sąlygas. B. Ropė pasidžiaugė, kad žemdirbiams duoti pažadai vienodinti tiesiogines išmokas vykdomi.

„2027 metais tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams pasieks 90 proc. ES vidurkio. Kitais metais prasidės planavimas po 2027 m. Visi turime susitelkti ir pasiekti, kad išmokų klausimas naujuoju laikotarpiu būtų užbaigtas, kad turėtume kitus prioritetus, kurių reikia Lietuvai. Labai svarbus konkurencingas ūkis. O valstybės konkurencingas ūkis gali būti tik bendras ūkis. Negalime apsėti tik grūdais. Nieko panašaus. Turi būti visų sričių balansas: ir gyvulininkystės, ir augalininkystė ir visa kita, ko mums reikia. Svarbu, kad visos sritys galėtų išsilaikyti ir turėtų perspektyvą“, – įsitikinęs B. Ropė.

Žemdirbius sveikindamas ŽŪM ministras Kęstutis Navickas apžvelgė dvejus buvimo su žemdirbiais metus. „Daug diskusijų buvo dėl strateginio plano rengimo, dėkoju už pasiūlymus. Žinoma, kai kuriuos dalykus Strateginiame plane galima dar keisti, bet yra ribos, kurias turi peržiūrėti tiek Europos Parlamentas, tiek Europos Taryba, tiek Europos Komisija. Tai tokio pažado nemanau, kad bus. Pamatėme, kad kitos šalys gavo išimčių, tikrai peržiūrėsime ir mes. Svarbesnis dalykas – supaprastinti taisykles, kad sankcijos atsirastų kaip kraštutinė priemonė,“ – sakė ministras ir užsiminė apie bandymą mažinti takoskyrą tarp miesto žmonių, aplinkosaugos ir žemės ūkio. – Prisipažinsiu, kad negalvojau, jog bus taip sunku keisti požiūrius ir stereotipus. Daug stereotipų lūžo ir man, parodant, kas įmanoma. Ačiū, kad leidžiate man tobulėti.“


Metų ūkis” 2022 m. prizininkams įteikti stikliniai Lietuvos vėliavos spalvomis nusirausvinę obuoliai. Obuolys turi simbolinę reikšmę ne vienoje religijoje ir ne vienos valstybės mitologijoje. Baltų mitologijoje obuoliai lyginami su saule. Kinijoje obuolys simbolizuoja taiką. Keltams obuolys – žinių simbolis. Stiklo kūrinių autorius – panevėžietis Remigijus Kriukas.

Šiek tiek skaičių

Šiemet konkurse dalyvavo 323 ūkiai. Pagal ūkininkų ūkių specializaciją tarp visų trijų vietų laimėtojų ūkiai pasiskirstę taip: 55 augalininkystės ūkiai, iš kurių 2 ekologiniai, o po vieną nurodę papildomai užsiimantys sodininkyste ir bitininkyste; 19 gyvulininkystės krypties ūkių, iš kurių taip pat yra 4 ekologiniai; 21 mišrios specializacijos ūkis, iš kurių 2 ekologiniai ir 1 papildomai užsiima bitininkyste. Yra po 2 daržininkystės ir sodininkystės krypties ūkius bei 3 uogininkystės ūkiai, iš kurių 1 ekologinis ir 2 turintys NKP nacionalinės maisto kokybės ženklą. Kaip pastebėta, tradicinės šakos dominuoja tarp pirmos ir antros vietos, o didesnė ūkių įvairovė yra tarp trečios vietos konkurso laimėtojų. Be to, tarp trečios vietos laimėtojų ir daugiausiai ekologinių.

Konkurse laimėtojai yra įvairių dydžių ūkiai. Vidutinis ūkio dydis tarp pirmos vietos laimėtojų yra apie 250 ha, neįtraukiant dviejų pačių didžiausių (1000 ha ir 800 ha ūkių) ir vieno paties mažiausio (5 ha). Tarp antros vietų laimėtojų visus skaičiuojant ūkius, vidutis ūkio dydis yra 172 ha, o tarp trečiosios – 125 ha.

Pagal anketose nurodytą išsilavinimą daugiausiai (51 proc.) sudaro aukštąjį mokslą turintys ūkininkai. Aukštesnįjį nurodė 12 proc., spec. vidurinį – 31 proc., vidurinį – 5 proc., o kitą išsilavinimą 2 proc. laimėjusiųjų.

Jau yra tapusi tradicija, kad kiekvieną kartą yra paminimas vyriausiasis ir jauniausias konkurso dalyvis. Bendrai vertinant rezultatus, nugalėtojų amžius per pastaruosius metus jaunėja. Tarp pirmos vietos laimėtojų vidutinis amžius yra 46 metai, antroje ir trečioje vietose – po 44 m.

Vyriausias ir jauniausias konkurso dalyvis – toje pačioje šeimoje

Šiai metais peržiūrėjus visų laimėtojų nurodytus duomenis taip sutapo, jog vyriausias ir jauniausias konkurso dalyvis yra toje pačioje šeimoje ūkininkaujantys. Tai Druskininkų sav. pirmos vietos laimėtojai – Baublių šeimos ūkis. Jame dirba senelis, tėvas ir sūnus.

Aštuoniasdešimtmetį pernai atšventęs Algirdas Jonas buvo pirmasis šio šeimos ūkio įkūrėjas, pradėjęs ūkininkauti nuo nedidelio augalininkystės ūkio. Jo sūnus Tomas Baublys dažnai jam padėdavo, o baigęs agronomijos mokslus tuometinėje Žemės ūkio akademijoje nusprendė pats įsikurti atskirai ant senelių 15 ha paveldėtos žemės, o su laiku perėmė ir tėvo ūkį.

Baublių šeimos ūkui šventėje atstovavo sūnus Tomas su žmona.

Tomo sūnus dvidešimt penkerių Žygimantas irgi registravo savo ūkį ir tada, gavęs jaunojo ūkininko įsikūrimo paramą, įsigijo 15 angusų veislės telyčių bandą. Tad dabar tėvas su sūnumi bendrai dirba mišriame 130 ha ūkyje, laiko išsiplėtusią apie 100 angusų veislės galvijų bandą (karvės žindenės ir jų prieauglis), o senelis Algirdas Jonas daugiau rūpinasi bičių šeimomis, dar laikoma karvute ir vištų pulkeliu, išlaikant tradiciją, kad daug ką galima užsiauginti patiems.

Ūkininkauja tris dešimtmečius

Iš dalyvavusių konkurse anksčiausiai savo ūkius įregistravę dar 1990 metais. Tai Kėdainių pirmos vietos laimėtojai Stasė ir Algimantas Kižauskai, kurie su dviejų sūnų Mariaus ir Modesto šeimomis yra nurodę, jog šiuo metu dirba ir bendrai valdo 1000 ha apimantį ir tikrai moderniai išplėtotą augalininkystės krypties ūkį. Tai ir didžiausias augalininkystės krypties ūkis tarp visų 2022 m. konkurso laimėtojų.

1990 m. metais savo ūkį registravo ir Radviliškio pirmos vietos laimėtojai Vaida ir Jonas Ruškiai. Jų augalininkystės ūkis šiuo metu užaugęs iki 800 ha dirbamų plotų, ūkyje laikoma ir 40 bičių šeimų.

Radviliškio r. ūkininkaujantis I vietos laimėtojas mokslų daktaras Jonas Ruškys su žmona Vaida ne tik augina grūdines kultūras, bet užsiima ir profesionaliu klojamosios vejos auginimu. J. Ruškys ragino ūkininkus, ypač jaunimą kooperuotis: „Reikia visiems suglausti pečius, ypač jauniesiems ūkininkams. Tik kooperacijoje yra idėjų, minčių ir kapitalo koncentracija, duodanti postūmį kitiems. Mums reikia išsikelti ambiciją ne tik žemę dirbti. Turime būti fabrikantais: užauginti ne tik grūdą, bet ir iš jo paimti baltymą, pektiną. Sukurti didesnę pridėtinę vertę. To linkiu visiems, ypač jauniems žmonėms. “

Anykščių rajono III vietos laimėtojai Nijolės-Liucijos ir Kęstučio Skudų ūkiui rajone vykusioje apdovanojimų šventėje 2022 m. rugsėjį buvo įsteigta nominaciją „Už ilgametę kantrybę ir ištvermę, sumanumą, sukuriant pavyzdinį šeimos pienininkystės ūkį“. Jie irgi tais pačiai metais pradėjo ūkininkauti, kai Lietuva tik žengė pirmuosius nepriklausomybės žingsnius.

Sertifikuotos ekologinės gamybos ūkiai

Atkreiptinas dėmesys, jog Tauragės ir Telšių r. savivaldybėse iš 3 vietų laimėtojų po 2 laimėtojus yra sertifikuotos ekologinės gamybos ūkiai. Tauragės rajone – pirmos vietos laimėtojai Agnė ir Paulius Macai, laikantys karvių, telyčių, prieauglio bei trečios vietos laimėtojai Karolina ir Rimantas Dirmeikiai, laikantys mėsinius aubrukų veislės galvijus. Telšių rajone ekologiniai ūkiai yra pirmos vietos laimėtojo Andriaus Domarko bei antros vietos laimėtojų Palmiros ir Jono Šilingų ūkis. Abu ūkiai užsiima gyvulininkyste ir turi melžiamų karvių.

„Maistui reikia skonio“


„Maistui reikia skonio“ – taip save pristato tarp pirmos vietos laimėtojų esantis mažiausias Kretingos rajono sav. Gedvilų šeimos 5 ha ūkis „Prieskonių jūra“, kurį Laukžemėje įkūrė palangiškiai broliai Andrius ir Vytautas Gedvilai bei su jais nuo vaikystės Palangoje augęs Mindaugas Milašius. Ūkio atstovas su sveikintojais.

Broliai nemažai laiko yra dirbę Norvegijoje, o konkrečiai Andriaus penkiolikos metų darbo patirtis įvairiuose Norvegijos ūkiuose ir ypač auginant prieskonines žoleles ir tapo tas universitetas, kuris suteikė itin daug taip reikalingų ir teorinių, ir ypač praktinių žinių. Netgi pirmasis šiltnamis buvo parsigabentas iš Norvegijos, įsigyjant jį iš pagyvenusio ūkininko, nusprendusio dėl savo amžiaus jau atsisakyti tokios veiklos. Norvegai viską pardavė labai priimtinomis kainomis, paskatino lietuvius imtis savo verslo ir negailėjo rimtų patarimų iš tokios veiklos ilgametės patirties.

Ūkininkauja kartos

Pakruojo rajono Žeimelio seniūnijos Grikpėdžių kaime ūkininkauja trys Pakalniai: du broliai – 30-metis Robertas ir 27 metų Deividas ir bei jų tėvas Laimontas. 2022 m. konkurse II v. laimėtojai yra broliai. Beje, prieš daugiau nei 20 metų, norėdami užsidirbti pinigų ir įkurti ūkį, brolių tėvai – Laimontas ir Žyginta – Pakalniai taip pat buvo išvykę padirbėti į užsienį. Sugrįžę į gimtąjį kraštą, jie nusipirko 30 ha žemės ir įregistravo valdas. Jų ūkininkavimo pradžia buvo 2000 -ieji.

Po kurio laiko tėvo pramintu keliu pasuko abu sūnūs. Robertas savo ūkį įregistravo 2014 m., o Deividas – 2020 m. Ūkininkavimo pradžiai tėvas sūnums dovanojo po keletą hektarų žemės. Paskui broliai įsigijo ir išsinuomojo daugiau žemės, jų dirbami plotai padidėjo. Dabar Robertas dirba apie 145, o Deividas apie 120 ha. Bendrai su tėvu jie augina žieminius rapsus, žieminius ir vasarinius kviečius, miežius, žirnius ir kmynus. Robertas ir Deividas baigę Aleksandro Stulginskio universitetą (dabartinę VDU Žemės ūkio akademiją). Robertas studijavo transporto mašinų inžineriją, o jo brolis pasirinko agronomijos studijas. Abu baigė ir magistrantūrą.

Nepraradę vilties pieno ūkių šeimininkai

Šiuo metu girdime, jog dalis ūkininkų traukiasi iš veiklos, ypač pienininkystės sektoriuje, gaudami itin drastiškai mažinamas pieno supirkimo kainas ir neberasdami kur jau mažintis savo ūkio sąnaudų. Norisi tikėti, kad konkurso laimėtojai mato savo ateitį ir nusiteikę toliau tęsti savo šeimos tradicijas ūkininkaujant.

Tarp gyvulininkystės ūkių išsiskiria Skuodo rajono savivaldybės pirmos vietos laimėtojų Baltrimų k. ūkininkaujančių Gintarės ir Alvydo Vaitkų ūkis, turintis apie 100 melžiamų karvių, tiek pat veislinių telyčių. Ūkininkai yra kooperatyvo „Pienas LT“ nariai, dirba 170 ha žemių.

Vieną didžiausių mišrios krypties ūkių dirba Plungės rajono savivaldybės pirmos vietos laimėtojai Laima ir Mindaugas Grikštai. Laima rūpinasi pieninių karvių banda, o Mindaugas – augalininkystės sritimi ir ūkio vadyba. Pasak jų, ūkininkavimas mišriame ūkyje turi privalumų, nors kartais dėl gyvulininkystės ir kyla dvejonių. Ūkis išplėstas iki 400 ha, melžiama 116 holšteinizuotų karvių, auginama prieauglio. Pašarus bandai ūkininkai užaugina savame ūkyje: miltus, kukurūzų silosą, šienainį. Papildomai gyvuliams šerti ūkininkai perka rapsų, sojų, mineralų.

„Esame dėkingi visiems! ”

Šventėje muzikos garsais ir dainomis širdis virpino Panevėžio muzikinio teatro solistė Laima Česlauskaitė ir teatro pučiamųjų orkestras Garsas (dirigentas Martynas Brazas), Panevėžio styginių kvartetas bei operos solistas tenoras Edgaras Dividavičius.

Konkurso vertinimo komisijos rajonuose yra sudaromos iš savivaldybės konkurso organizatorių: LŪS rajono skyriaus, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono biurų, rajono žemės ūkio skyriaus atstovų, kitų žemdirbiškų organizacijų atstovų, pasikviečiant praėjusių metų konkurso laimėtojus – ūkininkus, spaudos atstovus ir rėmėjus.

Konkurso „Metų ūkis 2022” apibendrinimo renginio generalinis rėmėjas – UAB Agrokoncernas, ilgametis pagrindinis šio renginio rėmėjas – UAB Žemtiekimas, specialieji šio renginio rėmėjai – Swedbank ir UAB Agro solis (HumiLat). Kiti rėmėjai: UAB Scandagra, Syngenta Lietuva, AB Lytagra, Ginto Vaičėno įmonė „Šoklys“ , UAB „Apsaga“, UAB Ivabaltė, UAB Dojus Agro, UAB BASF, UAB Rovaltra, pasėlių draudimo bendrovė VH Lietuva, UAB Vaderstad, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

„Esame dėkingi visiems! Renkantiems laimėtojus, sutinkantiems dalyvauti konkurse ir prisidedantiems prie jų apdovanojimų šventės bei viešinimo. Esame vieni su kitais tampriai susiję“, – dėkojo LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Čia galima rasti visą „Metų ūkis 2023“ laureatų sąrašą

Renginio akimirkas užfiksavo Egidijus Vilkevičius, agroakademija.lt