Spalio 08 d., šeštadienis | 22

Antanas Tarvydas: miške – tikras ūkininkas arti gamtos

www.miskininkas.eu
2022-07-05

Antanas Tarvydas su dukra Gitana, LMSA nuotr.

Tradicinė Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) organizuoto konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2021” iš medžio drožta garbės lenta birželio 17 –ąją miške prie ąžuolų įteikta nugalėtojui iš Šilalės Antanui Tarvydui. Šis kruopštus žemaitis, savo miško valdas puoselėjantis jau du dešimtmečius, tarp 42 konkurse dalyvavusių valdų simboliškai surinko taip pat aukštus 42 balus ir laimėjo pirmąją vietą Lietuvoje. Minėtą dieną Šilalės rajone, Jomantų kaime, vaizdingoje Antano brolio Kęstučio sodyboje su gražiai tvarkomu parku įvyko ir LMSA konferencija „Praktiniai miškininkavimo ir gerosios KPP paramos priemonių įgyvendinimo pavyzdžiai“. Po jos teorinės dalies apžiūrėta Antano Tarvydo prizininkė – apie 40 ha privati miško valda.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Konkurse „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2021” įvairiose kategorijose ir nominacijose iš viso apdovanota 19 miško savininkų. Antanas Tarvydas šiose varžytuvėse dalyvavo jau ne kartą: 2010 m. pelnyta pirma vieta Tauragės apskrityje, 2013 m. – taip pat pirma vieta Tauragės apskrityje, 2018 m. jis tapo nugalėtoju tarp savininkų, kurių valda didesnė nei 5 ha, o dabar – pavyzdingiausiai besitvarkančiu savininku šalyje.

Šiuo metu savininko nuosavos, medžiais apsodintos žemės plotas sieka apie 530 ha, o miškininkavimo patirtis – daugiau kaip 40 metų. Pusę šio laiko jis dirbo eiguliu urėdijoje, o nutaręs pasukti į privačią miškininkystės veiklą pradėjo pirkti miškus ir žemės sklypelius, tinkamus miškui įveisti. Tad jo atkakliu triūsu „sulipdytame” miške – įvairios valdos, tiesa, kai kurias iš žemės ūkio paskirties dar reikės įteisinti kaip mišką, kuris jau keliolika metų auga realiai, tačiau, pasak Antano, tam biurokratinės procedūros sudėtingos ir brangiai kainuoja.

„Ėmiau viską iš eilės. Sklype iškirsdavau, ko nereikia, parduodavau ir vėl investuodavau atgal. Mes iš tremtinių šeimos, mama politinė kalinė, dirbo daug ir mus, penkis vaikus, mokė darbštumo. Medelius auginu nuo pat vaikystės – jau tada pajutau, jog buvimas gamtoje man teikia laimę. Didelis džiaugsmas, kai matai, kaip tavo rankomis pasodintas daigelis tampa dideliu medžiu”,- savo miškininkavimo ir sklypų pirkimo pradžią prisimena p. Antanas. Anot jo, miško priežiūra panaši į vaiko auginimą – pats jį pasodini, puoselėji, prižiūri, o sulaukus tam tikro amžiaus – išleidi į savarankišką gyvenimą. Tad nieko keisto, kad meile miškui užsikrėtė ir A.Tarvydo dukra Gitana, perimanti tėčio patirtį bei dalį nuosavybės. Ji baigė taikomosios ekologijos studijas VDU Miškų ir ekologijos fakultete (buv. A. Stulginskio universitetas), tiesa, pagal specialybę šiuo metu nedirba, nes tėviškėje pagal ją etatų nėra, tačiau įgytas žinias pritaiko talkindama tėčiui.

„Antano miškas labai skiriasi nuo valstybinio. Žemaitijai būdingi šlapi miškai, Antanas visuomet žiūri, ką juose galima gero ir naudingo padaryti, taip pat į oro sąlygas, kad nebūtų išvažinėta, be gilių provėžų. Jam būdingas gamtos pajautimas, jis tikras ūkininkas arti gamtos. Turi savo požiūrį į mišką bei įstatymų reguliavimus, visada apgina savo nuomonę”, – teigia privačių miško valdų Žemaitijoje vertintojas, MSK „Šilutės šilas” vadovas Antanas Žulys. Aprodydamas vieną iš prizinių sklypų vertintojas primena, kad p. Antanas visada turėjo savo nuomonę, pirmaisiais ūkininkavimo metais kirto drebules, nors to niekas dar nereikalavo, o šiandien tai yra pliusas – peraugusių pas jį nėra.

Bendravardis ragino ir kitus privatininkus nebijoti parodyti savo veiklos ir dalyvauti LMSA konkurse, atkreipė dėmesį, kad A. Tarvydo valdose miškas labai įvairus: eglės, juodalksniai, drebulės, beržai, ąžuolai, viena kita pušis – viskas gerai auga.

Pats valdos savininkas rodė prieš 16 metų pasodintą juodalksnyną, kur sodino dar šiek tiek eglės, kad susipintų šaknys ir eglių neišvartytų. “Su beržu negalima, nes jis eglę plaka. Neturėjau projekto miškui įveisti, čia buvo pelkė, žemes ūkio paskirties žemė, bet iškasiau kanalą ir nusausinau. Kaip reikės mišką įteisinti, galbūt net per teismą”,- svarsto atkaklusis žemaitis ir priduria, kad kadastre sklypai skiriasi, kiekvienam reikėtų projektuko, bet būtų gerai visai valdai.

Dar kitur – buvusioje derlingoje pievoje jis gana tankiai iš savo išaugintų sodinukų sodino eglę, nes pievoje mažus medelius paprastai užgožia žolė. Dabar gana tankiam eglynėliui jau 14 metų, derlingoje žemėje jis gražiai bujoja, o ateityje bus praretintas.

Anot A.Tarvydo, į mišką reikia investuoti ne tik daug laiko, bet ir pinigų: miško atkūrimui į hektarą tenka įdėti apie 3 tūkst. eurų, būtina ne tik darbo jėga, bet ir speciali technika. Šilališkis aktyviai naudojasi ES parama pagal 2014-2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programos priemonę „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė”. Parama, skirta pagal veiklos sritį „Jaunuolyno ugdymas”, jam leido palengvinti finansinius iššūkius ir patobulinti mylimą veiklą.

„ES parama per Nacionalinę mokėjimo agentūrą naudojuosi jau antrus metus – paslaugomis, kad pats savininkas gali kirsti ugdomuosius kirtimus nesamdant įmonės. Su parama lengviau, bet atsitinka, kai viduryje paramos pasikeičia sąlygos, tai – blogai. Pačios miškininkavimo sąlygos tik blogėja. Gyventojų pajamų mokestis, kai pradėjau, buvo tik 10 proc., o šiemet už 2021 m. nuo apyvartos sumokėjau 25 proc. GPM, plius pakilo administravimas, prisidėjo sertifikavimo mokesčiai ir papildomų popierių rašinėjimas, kelių priežiūros praktiškai iš viso neliko, kai panaikinta Rietavo urėdja prijungta prie Telšių. Dar saugomos teritorijos atima miškus, jau atėmė apie 20 ha. Biurokratiją bet kokiu atveju reikia mažinti, o teisės aktus daugiau derinti su savininkais”,- apibendrina pavyzdingiausios valdos savininkas.

LMSA pirmininkas dr. Algis Gaižutis renginyje pagyrė, kad žemaičiai gyvena plačiai ir gražiai. Pasisakyme apie ūkininkavimo kaimiškose vietovėse vystant alternatyvias žemės ūkio veiklos galimybes ir problemas jis išskyrė keletą laukiančių iššūkių – mažėjančio ES finansavimo, infliacijos, kirtimų apimties, medienos kainų, klimato kaitos reikalavimų ir kitus. Apie „Esparama.eu” praktinius patarimus miško ir žemės savininkams“ konferencijoje pranešimą perskaitė Europos Sajungos paramos agentūros (ESPA) vadovas Erikas Bėrontas, apie „Ecobase” miškų įveisimo projektą ir papildomas pajamas iš CO2 kreditų – „Ecobase” startuolio atstovas Lietuvoje Giedrius Girininkas, apie priemonės ir naujoves miškų priežiūrai ir apsaugai – UAB “Graderlitas” vadovas Gražvydas Šiuksčius.

Su Valstybinės miškų tarnybos darbo pokyčiais ir naujovėmis gausų konferencijos dalyvių būrį supažindino šios tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vedėjas Gintaras Pušneraitis.

Renginį, be pranešimų ir praktinės dalies gamtoje, labai maloniai paįvairino bei kėlė nuotaiką Kęstučio Tarvydo suburta kapela, trenkusi liaudišką muziką ir skambias dainas.

Daugiau renginio akimirkų – www.miskininkas.eu.

Angelė Adomaitienė, nuotraukos LMSA

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.